D. Trumpas greičiausiai pradės plačius ekonominius karus – graso trauktis iš EBPO pasaulinio mokesčių pakto

• Vos pradėjęs eiti pareigas, D. Trumpas pasirašė daugybę įsakų: JAV pradeda pasitraukimo procesus iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir Pasaulio sveikatos organizacijos; suteikiama malonė beveik 1.600 Kapitolijaus riaušininkų; atidėtas „TikTok“ uždraudimo JAV vykdymas; Kuba vėl įtraukta į terorizmą remiančių valstybių sąrašą ir kt.
• 90-čiai dienų stabdoma JAV užsienio pagalba;
• D. Trumpas pareiškė, kad vasario 1 dieną jis, tikėtina, įves 25% muitus pagrindinėms JAV prekybos partnerėms Meksikai ir Kanadai;
• Europos Sąjungai pagrasino muitais, jei ši nepirks daugiau JAV naftos;
• Užsiminė apie galimus 100% tarifus Kinijai, jei ši prieštarautų sandoriui dėl „TikTok“;
• Pareiškė, kad, nesudarydamas susitarimo dėl karo su Ukraina nutraukimo, Vladimiras Putinas naikina Rusiją ir kad Maskva turės didelių problemų.

Meksikos prezidentė ragina išlaikyti šaltą protą

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį paragino išlaikyti šaltą protą, JAV vadovui Donaldui Trumpui paskelbus apie planus dėl naujų griežtų migracijos apribojimų ir kitų politikos pokyčių.

„Svarbu visada išlaikyti šaltą protą ir remtis pasirašytais susitarimais, o ne kalbomis“, – sakė C. Sheinbaum savo eilinėje rytinėje konferencijoje.

Ji kalbėjo kitą dieną po to, kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas ir paskelbė, kad pasiųs karius prie Meksikos sienos, kad sustabdytų nelegalią migraciją, ir dar kartą pagrasino padidinti muitus Meksikos importui.

Kanada į tarifus prekėms atsakys „doleris į dolerį“

Kanadiečių ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pažadėjo griežtai reaguoti, jei Donaldas Trumpas įves 25% muitus Kanados importuojamoms prekėms, JAV prezidentui užsiminus, kad tai gali įvykti jau kitą mėnesį.

„Kanada atsakys, viskas yra svarstoma“, – spaudos konferencijoje sakė J. Trudeau.

Pasak jo, Otavos reakcija bus „ryžtinga, greita ir apgalvota“, o taip pat atitiks JAV tarifus „doleris į dolerį“.

Ukrainos parlamentaras: derybos su D. Trumpo komanda gali įvykti vasarį

Aukščiausiosios Rados „Liaudies tarno“ frakcijos vadovas Davidas Arachamija pareiškė, kad Ukrainos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos derybos gali įvykti vasario mėnesį.

Parlamentaras tai pareiškė per televiziją, praneša „Ukrinform“.

„Vasario pradžioje Vašingtone bus surengta „Ukrainos savaitė“. Manau, kad ten iš tikrųjų ir vyks pagrindiniai procesai ir derybos su naująja D. Trumpo komanda. Todėl laukiame“, – sakė D. Arachamija.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį JAV prezidento pareigas oficialiai pradėjęs eiti D. Trumpas pareiškė ketinąs susitikti su Vladimiru Putinu ir kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, suabejojo savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo įsipareigojimu užtikrinti NATO ir Europos šalių saugumą. 

Danijos URM: jokia šalis negali tiesiog pasiimti Grenlandijos

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad niekas negali tiesiog pasiimti kitos šalies.

Taip jis kalbėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabų apie galimą Grenlandijos kontrolės perėmimą.

„Žinoma, negalime turėti tokios pasaulio tvarkos, kai šalys, jei jos pakankamai didelės, nesvarbu, kaip jos vadinasi, gali tiesiog pasiimti, ką nori“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

Grenlandija yra autonominė Europos Sąjungos (ES) narės Danijos valda.

Tuo metu Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Danijos autonominė teritorija nori pati pasirūpinti savo ateitimi ir nenori tapti amerikietiška.

„Mes esame grenlandiečiai. Nenorime būti amerikiečiais. Nenorime būti ir danai. Grenlandijos ateitį spręs Grenlandija“, – spaudos konferencijoje sakė Mute'is Egede, Grenlandijos ministras pirmininkas, pažymėdamas, kad sala susidūrė su sudėtinga situacija.

D. Trumpas grasina mokesčių karu dėl JAV tarptautinių įmonių

D. Trumpas įsakė pareigūnams parengti atsakomąsias priemones šalims, kurios taiko „eksteritorinius“ mokesčius JAV tarptautinėms bendrovėms, ir taip sukėlė grėsmę, kad gali kilti pasaulinė konfrontacija dėl mokesčių.

JAV prezidentas išleido įsaką, kuriuo atšaukė JAV paramą praėjusiais metais EBPO priimtam pasauliniam mokesčių paktui, leidžiančiam kitoms šalims taikyti papildomus mokesčius JAV tarptautinėms įmonėms, rašo „Financial times“.

Jis pridūrė, kad „apsaugos priemonių sąrašas“ turėtų būti parengtas „per 60 dienų“, taip pranešant EBPO paktą pasirašiusioms šalims, įskaitant ES valstybes nares, Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją, Japoniją ir Kanadą, kad Vašingtonas ketina keisti susitarimą.

D. Trumpas pirmosios kadencijos metu konfliktavo su Europos lyderiais dėl siūlomų skaitmeninių mokesčių, kurie turėtų įtakos didelėms JAV technologijų grupėms, tokioms kaip „Google“ savininkė „Alphabet“ ir „Apple“, ir grasino Prancūzijai muitais.

Pirmadienį jo įsakyme numatyta ištirti, „ar užsienio šalys nesilaiko su JAV sudarytų mokesčių sutarčių, ar jos taiko arba gali taikyti mokesčių taisykles, kurios yra eksteritorinės arba neproporcingai veikia Amerikos bendroves“.

Buvęs JK prekybos departamento pareigūnas Allie Renisonas sakė, kad šis žingsnis rodo, jog D. Trumpas, reaguodamas į tai, ką JAV laiko diskriminacine kitų šalių praktika, plečia „ekonominio karo“ tinklą.

EBPO susitarimas priimtas 2021 metais. Pagal jį, jei įmonių pelnas šalyje, kurioje yra tarptautinės įmonės būstinė, apmokestinamas mažesniu nei 15% mokesčiu, susitarimą pasirašiusios šalys gali taikyti papildomus mokesčius. Tačiau viena iš tarpusavyje susijusių priemonių dalių, vadinamoji nepakankamai apmokestinto pelno taisyklė (UTPR), jau seniai erzino respublikonus, partija ją pavadino „diskriminacine“.

Vokietija kritikuoja D. Trumpo pretenzijas dėl Panamos kanalo

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį sukritikavo „nepriimtiną“ Donaldo Trumpo pažadą užimti Panamos kanalą – jį į pareigas grįžęs JAV prezidentas pakartojo savo inauguracinėje kalboje.

Per interviu A. Baerbock buvo paklausta apie D. Trumpo pirmadienio komentarus dėl šio vandens kelio ir apie jo norą kontroliuoti Grenlandiją, autonominę NATO sąjungininkės Danijos teritoriją.

„Bet koks grasinimas NATO narei ar kitoms valstybėms, žinoma, yra visiškai nepriimtinas“, – Vokietijos transliuotojui RBB sakė A. Baerbock.

Tačiau ji sakė, kad Vokietijai reikia „žaisti protingai“, reaguojant į D. Trumpo pareiškimus.

„Svarbu ne tai, kaip prezidentas D. Trumpas ką nors pasako... bet turėtume žiūrėti, kodėl jis tai sako“, – sakė A. Baerbock.

Reikėtų sutelkti dėmesį į tai, „kokie interesai slypi (už D. Trumpo pareiškimų)... ir tada ginti savo interesus“, sakė ji.

Panamos kanalo atveju žinia buvo apie tai, kad Kinija „masiškai investuoja į uostus ir kitą svarbią infrastruktūrą visame pasaulyje“, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

Vokietija neturi jokių iliuzijų dėl D. Trumpo, jam pradedant savo antrąją kadenciją, sakė A. Baerbock.

„JAV yra viena svarbiausių mūsų sąjungininkių. Mes norime ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, – sakė ji. – Tačiau mūsų pozicija tampa dar aktyvesnė ir strategiškai tvirtesnė.“

I. Šimonytė nerimauja dėl E. Musko įtakos JAV prezidentui

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta nerimaujanti dėl to, kokią įtaką naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai darys tokie žmonės kaip technologijų milijardierius Elonas Muskas.

„Mane neramina klausimas, kokią įtaką sprendimams turės žmonės, kuriuos mes suprantame kaip politikus, kaip respublikonų politikus, žmonės, kurie turi tam tikrą valstybės valdymo patirtį, ir kokią įtaką turės tokie žmonės kaip Elonas Muskas“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

Kaip pavyzdį ji pateikia E. Musko išsakytus raginimus balsuoti už Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

„Kai aš matau, ką Elonas Muskas daro britų ir Vokietijos politikoje, tai, tiesą sakant, čia yra dalykai, kur man skamba daug varpelių galvoje. Todėl kad atvirai pasisakyti už partiją, tokią kaip AfD, ją remti, reklamuoti savo visose socialinėse medijose ir panašiai, neatrodo kaip labai partneriškas ir sąjungininkiškas žingsnis“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai klausimas, kiek šitie žmonės, kur man tikrai sunku įžvelgti ir moralę, ir kažkokią gerą valią, turės įtakos priimamiems sprendimams. Tada tas neapibrėžtumas gali pasidaryti gana nemalonus“ , – pažymėjo ji.

Lenkai deportacijų nesibaimina

JAV gyvenantys lenkai išlieka ramūs, nepaisant naujosios JAV administracijos ketinimų imtis imigrantų deportacijų. Pasak naujienų agentūros PAP kalbintų šaltinių, daugumos lenkų trėmimai nepalies, rašo ELTA.

Lenkijos generalinis konsulas Niujorke Mariuszas Sakowiczius sakė, kad jo biuras nežino tokių vietos lenkų, kurie bijotų deportacijos. Jis sakė savaitgalį per renginius bendravęs su daugybe tautiečių, tačiau ši tema nedominavo pokalbiuose. „Net negalėčiau pasakyti, kad kas nors būtų šią temą palietęs“, – sakė konsulas. Jis pridūrė, kad lenkų deportacijos problema nėra masinio pobūdžio, nes dauguma jų susitvarkę savo statusą.

M. Sakowiczius ragino nespėlioti apie naujosios JAV administracijos sprendimus, nes tai „kol kas tik deklaracijos“. „Įvertinsime padėtį pagal faktus ir atitinkamai reaguosime“, – pridūrė jis.  

Amerikos lenkų kongreso vadovo pavaduotoja Bozena Kaminska pabrėžė, kad lenkams, kurie nepažeidė baudžiamųjų įstatymų ir nėra nusikaltėliai arba žmogžudžiai, nėra ko bijoti. „Esame tikri, kad deportacijos nepalies lenkų, kurie nėra nusikaltėliai. Nėra tokio nerimo. Lenkai, kurie dirba ir moka mokesčius, gali prašyti nuolatinio gyventojo statuso“, – sakė ji ir priminė, jog D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad lenkai yra sunkiai dirbanti etninė grupė, sėkmės siekiantys žmonės.

Davoso forumo dėmesio centre – D. Trumpo pirmosios dienos veiksmai

JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai iškart po inauguracijos Šveicarijoje, Davose, vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) antradienį kelia diskusijas ir svarstymus, kaip reikėtų į juos reaguoti.

Alexanderis De Croo, Belgijos premjeras, antradienį sakė, kad blokas turėtų „neabejotinai siekti tikslo“ – Europos žaliojo susitarimo – tiek dėl konkurencingumo, tiek dėl aplinkosaugos priežasčių. Kartu jis užsiminė apie D. Trumpo viziją ir žingsnius, kurie akivaizdžiai signalizuoja apie norą nusikratyti visų aplinkosauginių ar klimato kaitos stabdymo įsipareigojimų.

„Pasaulis kupinas netikrumo – po vakarykštės dienos jo dar daugiau, o galbūt rytoj gali būti dar daugiau, – ryto diskusijoje apie Europos tolesnius veiksmus teigė A. De Croo. – Prašykime, kaip europiečiai Europos Sąjungoje, neskatintų dar daugiau netikrumo, kurdami dviprasmybes“.

EK pirmininkė antradienį pareiškė, kad 27 šalių blokas sieks anksti pradėti bendrauti su D. Trumpo JAV administracija ir bus pasirengęs derėtis.

„Būsime pragmatiški, bet visada laikysimės savo principų“, – teigė U. von der Leyen.

Davoso forume taip pat kalbės O. Scholzas, kuris pasisakys dėl D. Trumpo sąjungininko Elono Musko paramos Europos kraštutiniams dešiniesiems.

PSO sako, jog apgailestauja dėl JAV pasitraukimo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį sakė, jog apgailestauja dėl naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo pasitraukti iš šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros, rašo BNS.

„Pasaulio sveikatos organizacija gailisi dėl pranešimo, jog JAV ketina pasitraukti iš organizacijos“, – reporteriams teigė PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.

Europos Komisija perspėjo, kad tai gali pakenkti reagavimui į būsimas pandemijas.

„Jei norime būti atsparūs pasaulinėms grėsmėms sveikatai, turime bendradarbiauti visame pasaulyje“, – žurnalistams sakė Eva Hrnčirova, Europos Komisijos atstovė spaudai. 

„Tikime, kad JAV administracija visa tai apsvarstys prieš oficialų pasitraukimą“, – pridūrė ji. 

U. von der Leyen su D. Trumpu bendrauti žada pragmatiškai

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) pareiškė, kad 27 šalių blokas sieks anksti pradėti bendrauti su Donaldo Trumpo JAV administracija ir bus pasirengęs derėtis, rašo BNS.

„Būsime pragmatiški, bet visada laikysimės savo principų“, – teigė U. von der Leyen, sakydama įžanginę kalbą Šveicarijoje vykstančiame pasaulio politikos ir verslo elito forume.

ES taip pat turėtų „konstruktyviai bendradarbiauti“ su Kinija, nepaisant tarp Pekino ir Briuselio didėjančios prekybos įtampos, rašo ELTA.

„2025-aisiais sukanka 50 metų mūsų Sąjungos diplomatinių santykių su Kinija. Manau, kad tai galimybė užmegzti ir pagilinti mūsų santykius su Kinija ir, jei įmanoma, net išplėsti prekybos ir investicijų ryšius“, – sakė U. von der Leyen. 

Ji taip pat pareiškė, kad Europa tebėra įsipareigojusi laikytis Paryžiaus klimato susitarimo, nors JAV prezidentas D. Trumpas jau pirmąją savo darbo dieną paskelbė apie Vašingtono pasitraukimą.

Kinija tikisi bendradarbiauti

Kinija antradienį pareiškė, kad tikisi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis sprendžiant prekybos klausimus. Pekinas „nori stiprinti dialogą ir bendravimą su Jungtinėmis Valstijomis, tinkamai spręsti skirtumus ir plėsti abipusiai naudingą bendradarbiavimą“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun.

„Tikimės, kad Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Kinija, kad bendrai būtų skatinamas stabilus, sveikas ir tvarus Kinijos ir JAV ekonominių bei prekybos santykių vystymąsis“, – sakė Guo per įprastinį spaudos brifingą Pekine.

Jis pripažino „skirtumus ir trintis“ tarp Pekino ir Vašingtono, tačiau sakė, kad „bendri interesai ir erdvė abiejų šalių bendradarbiavimui yra didžiuliai“.

„Šia prasme abi šalys gali stiprinti dialogą ir konsultacijas“, – pridūrė jis.

D. Trumpas 90-čiai dienų sustabdė JAV paramą kitoms šalims

Pirmadienį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo, kol bus atliktas auditas, 90 dienų laikinai sustabdomas visų JAV pagalbos užsienio šalims programų vykdymas, praneša „Associated Press“.

Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad pagalbos užsienio šalims programos atitinka D. Trumpo politikos planus.

„Associated Press“ atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kokiai pagalbos daliai bus taikomas šis apribojimas, nes Kongresas jau yra patvirtinęs daugelio programų finansavimą ir tokios lėšos turi būti skirtos, nebent programa jau būtų įvykdyta.

Vykdomajame įsakyme nurodoma, kad „pagalbos užsienio šalims pramonė ir biurokratija nėra suderinta su Amerikos interesais ir daugeliu atveju yra neetiška Amerikos vertybių atžvilgiu“ bei „griauna pasaulinę taiką bei kursto užsienio šalių mintis, kurios yra tiesiogiai priešingos darniems ir stabiliems vidaus ir šalių tarpusavio santykiams“.

Dėl to D. Trumpas paskelbė, kad „daugiau jokia Jungtinių Valstijų pagalba užsienio šalims nebus teikiama, jei nebus visiškai suderinta su Jungtinių Valstijų prezidento užsienio politika“.

D. Trumpo inauguracijoje dalyvavo du lietuviai

D. Trumpo inauguracijoje dalyvavo du lietuviai – Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Valstijose Jovita Neliupšienė ir „Avia Solutions Group“ savininkas Gediminas Žiemelis, skelbia ELTA.

Apie tai, kad J. Neliupšienė buvo pakviesta į ceremoniją, pranešė portalas „Euronews“.

Savo ruožtu G. Žiemelis apie dalyvavimą inauguracijoje paskelbė pranešime žiniasklaidai.

„Šis kvietimas simbolizuoja mūsų įmonės sėkmę stiprinant ryšius su JAV ir rodo, kad Lietuvos verslas gali užimti reikšmingą vietą pasauliniame kontekste“, – teigė G. Žiemelis.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir technologijų sektoriaus magnatai, tokie kaip milijardierius Elonas Muskas, „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas. 

Visgi Lietuvos ir daugelio kitų valstybių vadovai į D. Trumpo inauguraciją nebuvo pakviesti.

„Pagal JAV valstybinį protokolą užsienio valstybių vadovai nėra kviečiami į JAV prezidento inauguracijos iškilmes“, – komentare Eltai nurodė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis. 

E. Musko poelgis sukėlė aršias diskusijas

Istorikė Claire Aubin, tyrinėjanti nacizmą Jungtinėse Valstijose, teigė, kad E. Musko kalbos metu parodytas į nacistinį panašus gestas iš tiesų gali būti susijęs su jo pažiūromis, rašė BNS.

„Mano profesinė nuomonė yra tokia, kad viskas gerai, turėtumėte tikėti savo akimis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė istorikė, pritardama tiems, kurie teigė, kas šis gestas buvo atvira nuoroda į nacizmą. 

Fašizmą tyrinėjanti istorikė Ruth Ben-Ghiat taip pat mano, kad E. Muskas demonstravo nacių pasveikinimą ir, jos nuomone, šis gestas buvo itin agresyvus. 

Į šį incidentą taip pat greitai sureagavo Demokratų partijos atstovai. 

Kongreso narys Jimmy Gomezas „X“ parašė: „Na, tai truko neilgai.“

Pats E. Muskas antradienį pareiškė, kad jo oponentams reikia „geresnių nešvarių triukų“.

„Atvirai kalbant, jiems reikia geresnių nešvarių triukų. Puolimas „visi yra Hitleris“ yra labai pasenęs“, – rašė E. Muskas savo paskyroje „X“ platformoje.

Vienas iš mitinge dalyvavusių žmonių naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad E. Muskas tiesiog juokauja. 

„Jis labai šmaikštus ir naudoja daug sarkazmo. Taigi, kai jis tai padarė scenoje, nemanau, kad jis tai turėjo omenyje“, – sakė 29-erių pastorius ir technologijų darbuotojas Brandonas Galambosas.

Žurnalų „Wired“ ir „Rolling Stone“ pranešimuose teigiama, kad JAV kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjai, pavyzdžiui, rašytojas Evanas Kilgore'as, pavadinęs šį pasveikinimą „neįtikėtinu“, gyrė tokį E. Musko elgesį.

Artėjant vasario 23 dieną Vokietijoje vyksiantiems visuotiniams rinkimams, E. Muskas anksčiau šį mėnesį dar kartą išreiškė paramą vokiečių kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). 

Jis taip pat tvirtina, kad remia Jungtinės Karalystės (JK) dešiniojo sparno partiją „Reform UK“. 

Europos lyderiai pasmerkė E. Musko kišimąsi į senojo žemyno reikalus, sakydami, kad jis kelia grėsmę demokratijai. 

Tačiau praeityje E. Musko veiksmus kritikavusi kovai su antisemitizmu įkurta organizacija „Anti Defamation League“ (ADL), šįkart gynė technologijų magnatą.

„Atrodo, kad Elonas Muskas entuziazmo akimirką padarė nepatogų gestą, o ne nacių pasveikinimą“, – sakoma organizacijos išplatintame pranešime. 

Demokratų atstovė Alexandria Ocasio-Cortez pasipiktino ADL reakcija ir „X“ pareiškė: „Kad būtų aišku, jūs ginate „Heil Hitler“ pasveikinimą, kuris buvo atliktas ir pakartotas siekiant atkreipti dėmesį ir užtikrinti aiškumą.“

E. Muskui metamus kaltinimus neigė ir istorikas Aaronas Astoras (Aronas Astoras). 

„Daug kartų kritikavau Eloną Muską už tai, kad jis leido neonaciams teršti šią platformą (socialinį tinklą „X“), –„X“ rašė istorikas. – Tačiau šis gestas nėra nacių pasveikinimas.“

„Tai socialiai nepatogus autistiško vyro mostas miniai, kuomet jis sako: „Mano širdis su jumis“, – pridūrė A. Astoras. 

2021 metais E. Muskas paskelbė, kad jam buvo diagnozuotas tam tikros formos autizmas – Aspergerio sindromas. 

V. Orbanas pasveikino D. Trumpą

Vengrijos prorusiškų pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą su inauguracija, sakydamas, kad jiems dabar reikėtų „užimti Briuselį“, rašo ELTA.

V. Orbanas – vienas iš artimiausių D. Trumpo sąjungininkų Europoje – Vašingtone vykusioje inauguracijos ceremonijoje nedalyvavo, tačiau pernai buvo tris kartus susitikęs su JAV magnatu.

„Sveikinimai prezidentui po inauguracijos tapus 47-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu!“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Orbanas.

„Dabar mūsų eilė sublizgėti! Mūsų eilė užimti Briuselį!“

Pirmiau tą pačią dieną pasakytoje kalboje V. Orbanas sakė, kad dabar Jungtinės Valstijos turi „prezidentą, kuris yra patriotas, myli taiką, priešinasi migracijai ir yra orientuotas į šeimą“. Jis taip pat paskelbė, kad Briuselio „puolime“ prasidėjo „antrasis etapas“.

Su normomis nesitaikstantis Europos lyderis, kurio vyriausybė jau seniai nesutaria su likusiomis ES šalimis, ne kartą žadėjo „užimti Briuselį“ – vieną iš oficialiųjų ES sostinių.

Vengrijos vadovaujama kraštutinės dešinės „Europos patriotų“ frakcija šiuo metu sudaro trečiąjį pagal dydį politinį bloką Europos Parlamente.

D. Trumpo komentarai dėl Šiaurės Korėjos gali turėti pasekmių regionui

Pirmąją savo antrosios kadencijos dieną D. Trumpas pavadino Šiaurės Korėją „branduoline jėga“ ir paklausė Pietų Korėjoje dislokuotų JAV karių, kaip sekasi Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui, rašo BBC.

Jo „paprastas“ būdas kalbėti apie Korėjos pusiasalį gali turėti pasekmių Vašingtono sąjungininkui Seului, sako Ewha universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley.

„D. Trumpas mąsto paprastai: branduolinių ginklų turinčios valstybės turi sugyventi“, – sako L. Easley.

„Pietų Korėjai kyla pavojus, kad ilgalaikės aljanso pastangos dėl karinio atgrasymo gali atsidurti užnugaryje D. Trumpo personalistinės diplomatijos. Bet koks nekoordinuotas politikos pakeitimas dėl Šiaurės Korėjos gali padaryti Seulą pažeidžiamą Pchenjano prievartos atžvilgiu“, – priduria jis.

VŽ primena, kad Pietų Korėja yra JAV sąjungininkė. Pastaruoju metu šalies prezidentas, bandydamas išlaikyti politinę įtaką, pabandė įvesti karo padėtį dėl grėsmės iš Šiaurės Korėjos, tačiau dėl to turėjo atsistatydinti. Šiaurės Korėja nuolatos provokuoja Pietų Korėją, siųsdama per sieną balionus su šiukšlėmis ir kitais būdais. Be to, Šiaurės Korėja įsitraukė į karą prieš Ukrainą, siųsdama Rusijai padėti savo karius.

N. Pelosi riaušių dalyviams suteiktą malonę pavadino gėdinga

Buvusi Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi pirmadienį pasmerkė prezidento D. Trumpo suteiktą malonę 2021 m. sausio 6-osios riaušių prie Kapitolijaus dalyviams ir pavadino ją „gėdinga“, rašo ELTA.

„Prezidento veiksmai yra didžiulis įžeidimas mūsų teisingumo sistemai ir didvyriams, kurie patyrė fizinių sužalojimų ir emocinių traumų gindami Kapitolijų, Kongresą ir Konstituciją“, – sakoma N. Pelosi pareiškime. Ji buvo parlamento pirmininkė tuo metu, kai įvyko riaušės.

E. Musko gestas sutrikdė inauguracijos stebėtojus

Technologijų milijardierius Elonas Muskas sukėlė sąmyšį, JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos metu parodydamas nacių pasisveikinimą primenantį gestą, rašo ELTA. Artimas D. Trumpo patarėjas E. Muskas buvo vienas iš pranešėjų, pasirodžiusių scenoje iki D. Trumpui atvykstant į Vašingtono areną „Capital One“.

E. Muskas padėkojo rėmėjams, po to priglaudė dešinę ranką prie širdies ir staiga ją ištiesė aukštyn.

„Širdimi esu su jumis“, – pasakė E. Muskas, pakartodamas gestą.

E. Musko internetinės platformos „X“ vartotojai pastebėjo, kad šis gestas priminė nacių pasisveikinimą.

JAV kanalas CNN savo transliacijos metu daugybę kartų parodė šiuos kadrus, o laidos vedėjas atkreipė dėmesį, kad žiūrovai yra pakankamai protingi, kad patys susidarytų nuomonę dėl šio įvykio.

E. Muskas savo poelgio kol kas nekomentavo, tačiau platformoje „X“ pasidalino filmuota medžiaga, kurioje matyti jo parodytas gestas. Iki D. Trumpo prisaikdinimo E. Muskas entuziastingai kalbėjo apie „Karaliaus sugrįžimą“.

D. Trumpas nėra įsitikinęs, jog paliaubos Gazos Ruože išsilaikys

JAV prezidentas D. Trumpas sako, kad „nėra įsitikinęs“, jog bus laikomasi susitarimo dėl paliaubų Gazos Ruože. Atsakydamas į žurnalisto klausimus, D. Trumpas sakė: „Tai ne mūsų karas, tai jų karas. Bet aš nesu įsitikinęs.“

Tačiau jis pridūrė, kad „Hamas“ buvo „susilpninta“, pridurdamas, kad Gaza atrodė kaip „didžiulė niokojimo aikštelė“, rašo BBC. Buvęs nekilnojamojo turto magnatas sako, kad su Gaza būtų galima padaryti „gražių dalykų“, jei planas būtų įgyvendintas: „Tai fenomenali vieta prie jūros ... Žinote, viskas gerai.“

Atleidimas gresia daugiau kaip tūkstančiui vyriausybės pareigūnų

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksti antradienį atleido keturis jo pirmtako Joe Bideno paskirtus aukšto rango vyriausybės pareigūnus ir įspėjo, kad toks pat likimas gali laukti „daugiau kaip tūkstančio kitų“.

„Mano personalo biuras aktyviai vykdo daugiau kaip tūkstančio ankstesnės administracijos paskirtų pareigūnų, kurie neatitinka mūsų vizijos „Padaryti Ameriką vėl didžią“, nustatymo ir pašalinimo procesą“, – sakė D. Trumpas savo pirmajame po inauguracijos pareiškime socialiniame tinkle „Truth Social“.

Jis įvardijo keturis asmenis – Jose Andresą iš Prezidento sporto, fizinio pasirengimo ir mitybos tarybos, Marką Milley iš Nacionalinės infrastruktūros patariamosios tarybos, Brianą Hooką iš Wilsono mokslininkų centro ir Keishą Lance Bottoms iš Prezidento eksporto tarybos – kurie buvo nedelsiant atleisti.

„Tegul tai bus oficialus pranešimas apie šių keturių asmenų atleidimą, nes netrukus bus atleista dar daugiau asmenų“, – teigiama pranešime.

Pranešimas baigėsi žodžiais „TU ATLEISTAS“ – tokia buvo skambioji D. Trumpo frazė jo realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice).

Skelbia įvairovės programų ir LGBTIQ apsaugos priemonių pabaigą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį panaikino daugybę LGBTIQ lygybę skatinančių įsakų ir išleido naujus, kuriais pripažino tik dvi lytis ir nutraukė vyriausybines įvairovės programas, taip atšaukdamas, jo žodžiais, „woke“ (perdėto jautrumo socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams) kultūrą, rašo BNS.

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas kritikavo federalinės vyriausybės ir įmonių įvairovės, lygybės ir įtraukties politiką, sakydamas, kad ja diskriminuojami baltieji, ypač vyrai. 

„(Joe) Bideno administracija privertė vykdyti neteisėtas ir amoralias diskriminacijos programas, pavadintas „įvairovės, lygybės ir įtraukties“, beveik visose federalinės vyriausybės srityse, pradedant oro linijų saugumu ir baigiant kariuomene“, – sakoma viename naujame įsake, kuriuo tokios programos nutraukiamos.

Atidėjo „TikTok“ uždraudimo vykdymą, užsimena apie galimus tarifus, jei kinai nesutiks su sandoriu 

D. Trumpas nurodė 75 dienas nevykdyti įstatymo, kuriuo iš esmės Jungtinėse Valstijose būtų uždrausta „TikTok“, ir užsiminė apie galimą partnerystę su programėlės savininkais kinais.

Prezidento vykdomuoju įsaku atidedamas Amerikiečių apsaugos nuo užsienio priešų kontroliuojamų programėlių akto, kuris įsigaliojo sausio 19-ąją ir kuriuo būtų draudžiama Jungtinėse Valstijose platinti ir atnaujinti „TikTok“, įgyvendinimas.

Kalbėdamasis su žurnalistais D. Trumpas sakė siekiantis, kad „TikTok“ lygiomis dalimis priklausytų Jungtinėms Valstijoms ir jos dabartinei savininkei, kinų „ByteDance“.

Jis sakė, kad „tikrai galėtų“ įvesti muitus Kinijai, jei ši nepatvirtintų „TikTok“ pardavimo JAV bendrovei sandorio.

„Jei norėtume sudaryti sandorį su „TikTok“ ir jis būtų geras, o Kinija jo nepatvirtintų, manau, kad galiausiai jie jį patvirtintų, nes mes Kinijai įvestume muitus“, – sakė D. Trumpas.

„Nesakau, kad taip padarysiu, bet tikrai galima tai padaryti“, – pridūrė jis. D. Trumpas sakė, kad muitai galėtų siekti 100%. 

Europos Sąjungai pagrasino muitais, jei ši nepirks daugiau JAV naftos

D. Trumpas išreiškė nepasitenkinimą JAV prekybos su Europa deficitu ir pagrasino Bendrijai taikyti muitus, jei šis nepirks daugiau JAV naftos.

„Jie neima mūsų automobilių, neima mūsų žemės ūkio produktų, neima beveik nieko“, – pirmadienio vakarą Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas, pasirašydamas virtinę vykdomųjų įsakų.

„Ir vis dėlto mes imame jų automobilius, imame jų žemės ūkio produktus, imame iš jų daug ką. Taigi mes tai išspręsime – arba su tarifais, arba jie turės pirkti mūsų naftą“, – pridūrė JAV prezidentas.

Reaguodamas ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad „jei yra poreikis ginti ekonominius Europos interesus, esame pasirengę tai daryti“.

Jis kartu pažymėjo, kad ES „proporcingai“ sureagavo į muitus ES plienui ir aliuminiui, kai valdžioje 2017–2021 m. buvo pirmoji D. Trumpo administracija, ir nusitaikė į tokį JAV importą, kaip „Harley-Davidson“ motociklai ir burbonas.

90-čiai dienų stabdoma JAV užsienio pagalba

Laikinai, 90-čiai dienų, sustabdomos visos JAV užsienio pagalbos programos – tokį vykdomąjį įsaką pasirašė D. Trumpas.  

Per tas 90 dienų šios programos bus peržiūrėtos aiškinantis, ar jos atitinka D. Trumpo politikos tikslus.

Kol kas neaišku, kuri pagalbos dalis iškart bus paveikta, nes finansavimą daugeliui programų jau paskyrė Kongresas ir šių pinigų negalima atšaukti, net jei jie dar neišleisti.

Įsake teigiama, kad „užsienio pagalbos pramonė ir biurokratija neatitinka Amerikos interesų ir daugeliu atvejų yra priešinga Amerikos vertybėms“.

Ji „tarnauja taikos pasaulyje destabilizacijai, skatindama užsienio šalyse idėjas, kurios tiesiogiai prieštarauja darniems ir stabiliems santykiams šalių viduje ir tarp šalių“, priduriama jame.

Todėl D. Trumpas pareiškė, kad „jokia tolesnė Jungtinių Valstijų užsienio pagalba nebus teikiama tokiu būdu, kuris visiškai neatitinka Jungtinių Valstijų prezidento užsienio politikos“.

D. Trumpas: atsisakydamas susitarti nutraukti karą, V. Putinas naikina Rusiją

JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, nesudarydamas susitarimo dėl karo su Ukraina nutraukimo, Vladimiras Putinas naikina Rusiją.

„Jis turėtų sudaryti susitarimą. Manau, kad jis naikina Rusiją nesudarydamas susitarimo“, – sakė D. Trumpas žurnalistams, grįžęs į Ovalųjį kabinetą.

„Manau, kad Rusija turės didelių problemų“, – pažymėjo JAV valstybės vadovas.

Šie jo komentarai rodo neįprastai kritišką D. Trumpo požiūrį į V. Putiną, kuriuo jis anksčiau žavėjosi.

D. Trumpas taip pat pareiškė, kad rengiasi susitikti su V. Putinu.

Be to, jis teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jam sakė, jog nori taikos susitarimo, kad būtų užbaigtas karas. Plačiau skaitykite čia. 

Ketina vasario 1-ąją įvesti 25% muitus Kanadai ir Meksikai

D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad vasario 1 dieną jis, tikėtina, įves 25% muitus pagrindinėms JAV prekybos partnerėms Meksikai ir Kanadai. 

„Mes galvojame apie 25% (muitus) Meksikai ir Kanadai, nes jos leidžia atvykti didžiuliam skaičiui žmonių – Kanada taip pat labai piktnaudžiauja – ir įvežti fentanilio“, – sakė jis Ovaliajame kabinete pirmą dieną po sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

D. Trumpas: Danija sutiks su planais dėl Grenlandijos įsigijimo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė tikįs, kad Danija sutiks su jo planais įsigyti Grenlandiją.

„Grenlandija yra nuostabi vieta, ji mums reikalinga dėl tarptautinio saugumo. Esu tikras, kad Danija sutiks“, – grįžęs į Ovalųjį kabinetą žurnalistams sakė D. Trumpas, kuris anksčiau atsisakė atmesti karinės intervencijos galimybę, kad ši teritorija būtų kontroliuojama Jungtinių Valstijų

D. Trumpas ne kartą yra išreiškęs norą, kad JAV kontroliuotų Grenlandiją.

Anksčiau D. Trumpas yra žadėjęs Danijai pritaikyti didelius muitus, jei ji atsisakys atiduoti savo autonominę valdą. 

Danija teigė esanti atvira deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl JAV interesų Arktyje, tačiau pabrėžia, kad „Grenlandija priklauso grenlandams“.

Grenlandija yra autonominė Europos Sąjungos (ES) narės Danijos valda.

Atšauktos JAV sankcijos izraeliečių naujakuriams

Į JAV vadovo postą grįžęs D. Trumpas atšaukė savo pirmtako Joe Bideno vykdomąjį įsaką, kuriuo buvo leista įvesti sankcijas smurtaujantiems izraeliečių naujakuriams Vakarų Krante, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

Pernai vasario pradžioje Jungtinės Valstijos dėl smurto prieš palestiniečių civilius Vakarų Krante įvedė sankcijas keliems ekstremistiškai nusiteikusiems žydų naujakuriams.

Tai buvo retas JAV žingsnis, nukreiptas prieš izraeliečius tuo metu, kai vyko karas su islamistų grupuote „Hamas“.

D. Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje su Meksika

D. Trumpas paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį pasienyje su Meksika ir per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete pranešė apie prieštaringai vertinamą įsaką, kuriuo siekiama panaikinti JAV pilietybės teisę visiems Amerikoje gimusiems asmenims, rašo BNS.

Prezidentas pripažino, kad šis žingsnis, kuriuo siekiama panaikinti JAV Konstitucijoje įtvirtintą teisę, susidurs su rimtais teisiniais iššūkiais.

Kitu vykdomuoju įsaku paskelbta nacionalinė nepaprastoji padėtis JAV ir Meksikos pasienyje.

„Aš neprieštarauju teisėtai imigracijai. Man ji patinka. Mums reikia žmonių, ir aš visiškai neprieštarauju. Mes norime, kad ji būtų“, – sakė jis.

„Tačiau turime turėti legalią imigraciją“, – pažymėjo jis. 

Anksčiau savo inauguracinėje kalboje jis paskelbė, kad siųs karius prie JAV ir Meksikos sienos „atremti pražūtingą invaziją į mūsų šalį“.

„Visas neteisėtas atvykimas bus nedelsiant sustabdytas ir mes pradėsime milijonų ir milijonų nusikalstamų užsieniečių grąžinimo į vietas, kuriose jie atvyko, procesą“, –  sakė jis.

Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Anna Kelly anksčiau paskelbė, kad administracija nutrauks prieglobsčio suteikimo praktiką.

Kuba – vėl terorizmą remiančių valstybių sąraše 

D. Trumpas pirmadienį nedelsdamas atšaukė Joe Bideno sprendimą išbraukti Kubą iš terorizmą remiančių valstybių juodojo sąrašo.

Apie šį J. Bideno sprendimą, kuris yra susitarimo dėl Kubos politinių kalinių ir neteisėtai sulaikytų asmenų paleidimo dalis, buvo paskelbta prieš kelias dienas.

Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo inauguracijos paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad JAV valstybės vadovas, pasirašęs virtinę vykdomųjų įsakų, be kita ko, atšaukė savo pirmtako sprendimą dėl Kubos.

JAV traukiasi iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir PSO

Į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas pasirašė įsaką, pagal kurį Jungtinės Valstijos antrą kartą pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.

Pasirašęs šį dokumentą ir parodęs, kad atmeta pasaulines pastangas kovoti su planetos atšilimu tuo metu, kai visame pasaulyje stiprėja katastrofiški orų reiškiniai, ką tik prisaikdintas JAV valstybės vadovas pasirašė oficialų laišką Jungtinėms Tautoms, kuriame šiai pasaulinei institucijai pranešė apie šalies ketinimą pasitraukti iš 2015 metų susitarimo, kuriuo siekiama mažinti išmetamą klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, rašo BNS.

Be to, jis pasirašė įsaką dėl JAV pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kurią jis anksčiau buvo užsipuolęs dėl atsako į COVID-19 pandemiją.

Pasirašydamas įsaką Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė, kad JAV šiai Jungtinių Tautų institucijai nesąžiningai moka daugiau nei Kinija, ir pridūrė: „Pasaulio sveikatos organizacija mus apiplėšė.“

Beveik 1.600 Kapitolijų šturmavusių žmonių paleidžiami į laisvę

Vos inauguruotas D. Trumpas pasirašė daugybę vykdomųjų įsakų.  

Vienu iš jų D. Trumpas suteikė malonę beveik 1.600 savo šalininkų, suimtų dėl sausio 6 d. riaušių prie JAV Kapitolijaus 2021 m., kai jie mėgino užblokuoti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatų patvirtinimą.

Paleidžiami net tie, kurie smurtavo prieš policijos pareigūnus, daužė langus ar plėšė Kongreso biurus.

Visiems jiems suteikiama malonė, išskyrus 14 riaušių organizatorių – kraštutinių dešiniųjų „Proud Boys“ ir „Oath Keepers“ narių, kuriems skirtos ilgiausios bausmės.  Jiems bausmės sušvelnintos, t. y., jų teistumai nebus panaikinti, tačiau jie vis tiek išeis į laisvę.

D. Trumpas peikia J. Bideno suteiktas malones „kaltiems dėl sunkių nusikaltimų“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išreiškė nusivylimą dėl malonių, kurią jo pirmtakas Joe Bidenas suteikė prieš pat savo kadencijos pabaigą, siekdamas iš anksto apsaugoti giminaičius ir kai kuriuos savo administracijos narius, laikomus naujojo šalies vadovo priešais.

„Ketinau kalbėti apie dalykus, kuriuos šiandien padarė Joe, apie malonę žmonėms, kurie yra labai, labai kalti dėl labai sunkių nusikaltimų“, – pareiškė D. Trumpas šalininkams JAV Kapitolijuje netrukus po savo priesaikos.

Pareiškime, paskelbtame likus vos kelioms minutėms iki pasitraukimo iš pareigų, J. Bidenas paskelbė apie suteikiamą prevencinę malonę savo broliui Jamesui Bidenui, jo žmonai Sarai Jones Biden, seseriai Valerie Biden Owens, jos vyrui Johnui Owensui ir broliui Francis Bidenui.

Kadenciją jau baigęs prezidentas taip pat iš anksto suteikė malonę savo buvusiam patarėjui medicinos klausimais Anthony Fauci, į atsargą išėjusiam generolui Markui Milley, Atstovų Rūmų komiteto, tiriančio 2021 metų sausio 6-osios išpuolį JAV Kapitolijuje, nariams, darbuotojams bei liudytojams.

J. Bidenas paskutinėmis savo valandomis poste panaudojo ypatingus savo įgaliojimus, kad apsaugotų minimus žmones nuo galimo būsimos D. Trumpo administracijos keršto. Išankstinė malonė (suteikta tiems, kurie dar nėra kaltinami jokiu nusikaltimu) yra precedento neturintis atvejis JAV istorijoje. Ji atleidžia asmenis nuo galimų būsimų kaltinimų. 

Panama D. Trumpui: kanalas yra ir bus Panamos

Panama pirmadienį atmetė prezidento Donaldo Trumpo pažadą, kad Jungtinės Valstijos susigrąžins Panamos kanalą, ir pareiškė toliau kontroliuosianti šį vandens kelią, praneša BNS.

„Turiu visiškai atmesti prezidento Donaldo Trumpo žodžius“, – pažymėjo Jose Raulis Mulino, Panamos prezidentas, socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše. – Kanalas yra ir bus Panamos. Pasaulyje nėra nė vienos valstybės, kuri kištųsi“.

Pirmadienį 47-uoju JAV prezidentu prisaikdintas D. Trumpas savo inauguracinėje kalboje sakė, kad JAV susigrąžins Panamos kanalą, teigdamas, kad šio vandens kelio kontrolę yra perėmusi Kinija.

Panamos kanalas, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos baigė statyti 1914 metais, buvo perduotas šiai Centrinės Amerikos šaliai pagal 1977-aisiais demokratų prezidento Jimmy Carterio pasirašytą susitarimą.

Vienas pirmųjų įsakų – dėl vėliavų iškėlimo

Vienas pirmųjų įsakų, kuriuos pasirašė pareigas pradėjęs eiti prezidentas Donaldas Trumpas yra nurodymas per JAV prezidento inauguracijos iškilmes visuomet iki galo iškelti vėliavas, praneša „Bloomberg“. 

Šiandien vėliavos buvo nuleistos iki pusės, nes vis dar tęsiasi gedulas mirus buvusiam JAV prezidentui Jimmiui Carteriui. 

Donaldui Trumpui pusiau pakeltos vėliavos nepatiko. 

Politologai: „taikdarys“, bet nepanašu, jog siektų Ukrainos pergalės

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili dviprasmišku vadina D. Trumpo siekį tapti „taikdariu“.

„Čia skamba dviprasmiškai, nes likusi dalis kalbos buvo akcentuota į Amerikos ir amerikiečių galios įtvirtinimą. Aišku, nebuvo sakyta taip tiesiai šviesiai, kad jie turi tapti pagrindine galia pasaulyje, bet tarp eilučių to buvo susakyta pakankamai daug. Kalbėjimas apie taikdarystę, mano ausimis, čia buvo daugiau orientuotas į vidaus publiką“, – naujienų agentūrai ELTA teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. 

Savo ruožtu Tomas Janeliūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, mano, kad tokie teiginiai nereiškia didesnės paramos Ukrainai.

„D. Trumpas norėtų būti vienytoju ir taikdariu, tačiau esminis klausimas yra kokiomis sąlygomis ta taika bus užtikrinama. (...) Tas konsensusas, kaip amerikiečiams atrodo, kad galėtų būti pasiekta taika Ukrainoje anaiptol neatitinka pačių ukrainiečių interesų ir įsivaizdavimo, kas yra teisinga taika. Matysime, kaip praktiniais veiksmais D. Trumpas bandys jos siekti“, – teigė T. Janeliūnas agentūrai ELTA.

„Jo inaugruacinėje kalboje nebuvo jokių užuominų apie Ukrainą ar karą Ukrainoje, buvo užuominos apie tai, kad jis bus taikos prezidentu ir Amerika bus vertinama pagal tai, kokių karų nepradės arba kaip pasitrauks iš dabartinių. Neatrodo, kad tai reikštų didesnę paramą Ukrainai, siekiant jos pergalės“, – akcentavo jis. 

Vertindamas kalbą T. Janeliūnas sako, kad joje nebuvo nuostabą keliančių dalykų. Visgi, politologui keistai nuskambėjo sprendimas joje minėti siekį Meksikos įlanką pavadinti Amerikos įlankos vardu.

„Keista, kad inauguracinėje kalboje atsiranda ketinimai pervadinti Meksikos įlanką ir panašiai. Skamba nelabai logiškai arba prasmingai. Turėtų būti akcentuojami strateginiai, ilgo laikotarpio siekiai, o čia prasimuša labiau asmeninės ambicijos elementai, kurie užsienio politikai faktiškai nelabai turi kažkokios įtakos ar prasmės“, – teigė jis.

Šiai nuomonei pritarė ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Pasak jos, tokie teiginiai įrodo jo ryžtą įgyvendinti rinkimų kampanijos metu išsakytus pažadus. 

„Tai, ką kai kas laikė juokeliais jau tapo įsipareigojimu ir jau yra inauguracinėje kalboje. Kas iš šalies žiūrint kai kuriems atrodė nelabai rimta, kaip Meksikos įlankos pervadinimas, tai matome, kad iš karto inauguracinėje kalboje patvirtina, kad visos tos kalbos nebuvo tik rinkiminis, reklaminis triukas, bet jis sieks tai įgyvendinti praktikoje“, – dėstė ji.

Iškart po D. Trumpo priesaikos nustojo veikti įvažiavimui į JAV skirta programėlė

Donaldo Trumpo administracija pirmadienį nutraukė imigrantams legaliai įvažiuoti į šalį padedančią programėlę „CBP One“, praneša naujienų agentūra AP.

Pranešimas apie tai, kad programėlė nebeveiks JAV sienos apsaugos ir muitinės puslapyje pasirodė iškart po D. Trumpo inauguravimo JAV prezidentu. Ši programėlė atsitiktine tvarka parinkdavo maždaug 1.450 žmonių per dieną ir leisdavo jiems suplanuoti susitikimus su pareigūnais 8 JAV pasienio kontrolės punktuose. Ji buvo skirta žmonėms, kurie norėdavo įvažiuoti į JAV dirbti.

Pirmadienį programėlės naudotojai gavo pranešimus, kad suplanuoti susitikimai su pasienio pareigūnais yra atšaukiami.

Inauguracinė kalba – išpuolis prieš J. Bideną

„Kalbos pradžia iš esmės buvo vienas ilgas išpuolis prieš J. Bideno administraciją. Jis vos po kelių minučių nuo savo antrosios kadencijos pradžios paskelbė apie buvusios politikos pokyčius ir naujus įsakus“, – teigė JK televizijos kanalo „Sky news“ korespondentas Vašingtone Markas Austinas.

„O jei jis ir atidavė pagarbą savo pirmtakui, nesu tikras, ar tai išgirdau. Iš esmės tai buvo tipiškas D. Trumpo pasirodymas“, – pastebėjo apžvalgininkas.

Pasipylė sveikinimai 

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį nusiuntė geriausius linkėjimus JAV prezidentui Donaldui Trumpui jo naujos kadencijos pradžios proga.

„Esu tikra, kad mūsų tautų draugystė ir mus vienijančios vertybės ir toliau stiprins Italijos ir JAV bendradarbiavimą, kartu sprendžiant pasaulinius iššūkius ir kuriant gerovės bei saugumo ateitį mūsų tautoms“, – socialiniuose tinkluose parašė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų G. Meloni.

Ji taip pat paminėjo Italijos vaidmenį „įtvirtinant Jungtinių Valstijų ir Europos dialogą“.

NATO vadovas Markas Rutte teigė, kad D. Trumpo prezidentavimas labai paskatins Aljanso gynybos išlaidų ir gamybos augimą.

„Kartu galime pasiekti taiką per jėgą – per NATO“, – parašė M. Rutte socialiniame tinkle „X“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį taip pat pasveikino D. Trumpą su inauguracija ir sakė, kad jo sugrįžimas į Baltuosius rūmus atveria „galimybę“ pasiekti „teisingą taiką“ Ukrainoje.

„Šiandien yra pokyčių diena, o taip pat ir vilties diena išspręsti daugelį problemų, įskaitant pasaulinius iššūkius“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.

„Prezidentas Trumpas visada yra ryžtingas, o jo paskelbta taikos per jėgą politika suteikia galimybę sustiprinti Amerikos lyderystę ir pasiekti ilgalaikę ir teisingą taiką, kuri yra svarbiausias prioritetas“, – pridūrė jis.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasveikino JAV prezidentą D. Trumpą su inauguracija ir vaizdo žinutėje jam sakė, kad „geriausios mūsų aljanso dienos dar ateis“.

B. Netanyahu gyrė D. Trumpo Izraeliui palankią politiką per pirmąją jo kadenciją ir sakė: „Tikiu, kad dirbdami kartu vėl pakelsime JAV ir Izraelio aljansą į dar didesnes aukštumas“.

„Esu įsitikinęs, kad galutinai nugalėsime Irano teroro ašį ir pradėsime naują taikos ir klestėjimo erą mūsų regione“, – pridūrė B. Netanyahu, turėdamas omenyje Teherano sąjungininkes – kovotojų grupuotes, įskaitant „Hamas“ Gazos Ruože ir „Hezbollah“ Libane.

Jis taip pat padėkojo D. Trumpui už pagalbą užtikrinant įkaitų paleidimo susitarimą, kuris yra sekmadienį įsigaliojusio susitarimo dėl paliaubų Gazos Ruože dalis.

D. Trumpas gana plačiai vertinamas kaip tvirtas žydų valstybės rėmėjas. Savo ankstesnės kadencijos metu jis perkėlė JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, taip papiktindamas daugybę palestiniečių. Tačiau jis yra atvirai kritikavęs ir B. Netanyahu, ir žydus, kai kurie vadino jo pastabas antisemitinėmis.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasveikino respublikoną su inauguracija ir pareiškė, kad abi tautos yra stipriausios dirbdamos kartu

„Stipriausi esame tada, kai dirbame kartu, ir aš nekantriai laukiu darbo su prezidentu Trumpu“, – sakoma J. Trudeau pareiškime.

Nors D. Trumpas yra pagrasinęs įvesti 25% muitus iš Kanados importuojamoms prekėms, J. Trudeau pareiškime pridūrė, kad „Kanada ir Jungtinės Valstijos turi sėkmingiausią pasaulyje ekonominę partnerystę“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad per antrąją D. Trumpo prezidentavimo kadenciją tikisi gerų transatlantinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis, kurias pavadino artimiausia Vokietijos sąjungininke.

„Šiandien prezidentas Donaldas Trumpas pradeda eiti pareigas. Sveikiname!“ – parašė O. Scholzas socialiniame tinkle „X“.

„JAV yra mūsų artimiausia sąjungininkė, o mūsų politikos tikslas visada yra palaikyti gerus transatlantinius santykius. Europos Sąjunga (ES), turinti 27 nares ir daugiau kaip 400 mln. gyventojų, yra stipri sąjunga“, – pridūrė jis.

L. Kojala: kalba daug mažiau emocinga

Politologas Linas Kojala įvertino D. Trumpo inauguracinę kalbą.

„Šįkart D. Trumpo inauguracinėje kalboje – mažiau akcentų į šalies griūtį, kuriuos girdėjome 2017-aisiais, daugiau krypčių ateičiai apie artėjantį „Aukso amžių“. Pats D. Trumpas kalbėjo daug mažiau išraiškingai ir emocingai, nei daugelyje rinkiminių susitikimų. Galbūt tikslingai pasirinktas nuosaikesnis tonas, galbūt tą lėmė progos simbolizmas. Nebuvo ir improvizacijų – tik perskaitytas tekstas“, – pastebėjo politologas.

Anot eksperto, D. Trumpas patvirtino nuo pirmos dienos pradėsiantis įgyvendinti daugelį anksčiau skelbtų pažadų:

a) nepaprastosios padėties įvedimą pietiniame pasienyje;

b) apgręžimo į Meksiką politiką;

c) „drill baby drill“ energetikos politiką, grįstą didesniu žaliavų išgavimu ir eksportu į pasaulį.

d) žadėjo vadovautis „sveiko proto“ politika, įskaitant akcentą, kad nebebus lyčių identiteto politikos.

e) Meksikos įlankos pervadinimu Amerikos įlanka.

f) susigrąžinti Panamos kanalą

Taip pat jis žada būti „taikdariu“ ir „vienytoju“, kuris užbaigia karus ir nepradeda naujų.

„Apie užsienio politiką iš esmės – nei žodžio“, – pastebėjo politologas. 

D. Trumpas: savo sėkmę matuosime karais, į kuriuos neįsitrauksime

D. Trumpas inauguracinėje kalboje žadėjo sukurti „stipriausią kariuomenę, kokią pasaulis kada nors yra matęs“.

„Savo sėkmę matuosime ne tik laimėtais mūšiais, bet ir karais, kuriuos baigsime, ir, galbūt svarbiausia, karais, į kuriuos niekada neįsitrauksime“, – teigė JAV lyderis. 

Jis pabrėžė, kad nori būti „taikdarys ir vienytojas“.

„Amerika susigrąžins teisėtą savo, kaip didžiausios, galingiausios ir labiausiai gerbiamos tautos žemėje, vietą“.

Sakydamas inauguracinę kalbą kaip 47-asis JAV prezidentas, Donaldas Trumpas pareiškė buvęs išgelbėtas Dievo, kad padarytų Ameriką vėl didžią.

„Mane Dievas išgelbėjo ne be reikalo, – kalbėdamas JAV Kapitolijuje sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje pasikėsinimą į jo gyvybę rinkiminės kampanijos metu. – Dievas mane išgelbėjo, kad padaryčiau Ameriką vėl didžią“.

„Sveiko proto revoliucija“

Respublikonas savo kalboje pabrėžė, kad pasirašys „daugybę istorinių įsakų“ ir pradės „sveiko proto revoliuciją“.

Jis sako, kad paskelbs nepaprastąją padėtį prie pietinės sienos.

Visi nelegalūs migrantai, anot JAV prezidento, bus „nedelsiant sustabdyti“, o vyriausybė sugrąžins „milijonus nusikaltėlių užsieniečių“.

D. Trumpas sako, kad „kartelius paskelbs teroristinėmis organizacijomis“.

Naujasis kabinetas, anot D. Trumpo, „nugalės“ rekordinę infliaciją ir sumažins kainas.

Didins naftos ir dujų gavybą

Respublikonas taip pat pažadėjo, kad „paskelbs nacionalinę nepaprastąją padėtį energetikos srityje“. Ja bus siekiama padidinti JAV naftos ir dujų gavybą.

Per savo inauguracijos kalbą D. Trumpas sakė: „Infliacijos krizę sukėlė milžiniškos perteklinės išlaidos ir didėjančios energijos kainos, todėl šiandien taip pat paskelbsiu nacionalinę nepaprastąją padėtį energetikos srityje. Mes gręšime ir gręšime!“

D. Trumpas teigė, kad „skystas auksas po mūsų kojomis“ pavers Ameriką „vėl turtinga tauta“.

Respublikonas taip pat žadėjo pertvarkyti prekybos sistemą.

„Užsienio šalims taikysime tarifus ir mokesčius, kad praturtėtų mūsų piliečiai“, – kalbėjo D. Trumpas. 

J. Bidenas suteikė malonę keliems artimiems šeimos nariams

J. Bidenas pirmadienį prieš pat savo kadencijos pabaigą iš anksto suteikė malonę keliems savo artimiems šeimos nariams.

Pareiškime, paskelbtame likus kelioms minutėms iki jo pasitraukimo iš pareigų, J. Bidenas paskelbė apie suteikiamą prevencinę malonę savo broliui Jamesui Bidenui, Jameso žmonai Sarai Jones Biden, seseriai Valerie Biden Owens, jos vyrui Johnui Owensui ir broliui Francis Bidenu. 

D. Trumpas: prasideda Amerikos aukso amžius 

Atnaujinta 19:37

„Amerikos aukso amžius prasideda dabar. Nuo šios akimirkos mūsų šalis vėl sužydės“, – savo inauguracinę kalbą pradėjo D. Trumpas.

Anot naujojo JAV lyderio, jo šalis vėl bus gerbiama ir Amerikai „pavydės visos pasaulio tautos“.

„Daugiau neleisime, kad mumis būtų naudojamasi. Amerika – pirmiausia“, – savo rinkimų šūkį pakartojo D. Trumpas.

JAV prezidentas kalbėjo apie saugumą, kuris, pasak jo, bus atkurtas.

„Neseniai įvykę rinkimai yra mandatas visiškai ir totaliai pakeisti siaubingą išdavystę ir visą šią daugybę įvykusių išdavysčių, ir sugrąžinti žmonėms jų tikėjimą, turtą, demokratiją ir, iš tiesų, laisvę, – sakė D. Trumpas. – Nuo šios akimirkos Amerikos nuosmukis baigiasi.“

Inauguracinėje kalboje jis, be kita ko, žadėjo, kad Teisingumo departamentas esą nebebus politinis ginklas.

„Mūsų suverenitetas bus atgautas, mūsų saugumas bus atkurtas, teisingumo svarstyklės bus iš naujo subalansuotos. Baigsis žiaurus, smurtinis ir nesąžiningas Teisingumo departamento ir vyriausybės vertimas ginklu“, – sakė D. Trumpas.

Kalboje jis kritikavo J. Bideno administraciją kaip negalinčią įveikti jokios „paprastos krizės namuose“.

„Mūsų svarbiausias prioritetas bus sukurti tautą, kuri didžiuojasi, klesti ir yra laisva“.

„Tai bus įspūdinga nauja šalies era“, – po savo priesaikos kalbėjo JAV lyderis.

D. Trumpas save apibūdino kaip „pasitikintį savimi ir optimistiškai nusiteikusį“, sakydamas, kad „pradedame jaudinančią naują nacionalinės sėkmės erą“.

„Šalį užplūdo permainų banga“, – sako jis.

„Saulės šviesa užlieja visą pasaulį, ir Amerika turi galimybę pasinaudoti šia galimybe kaip niekada anksčiau“.

Tačiau pirmiausia, priduria jis, „turime sąžiningai įvertinti iššūkius, su kuriais susiduriame“.

Šių problemų yra „daugybė“, tačiau jis teigė, kad sugebės jas įveikti.

Naujasis JAV prezidentas kalbėjo ir apie praėjusiais metais įvykdytus pasikėsinimus į jo gyvybę.

„Vos prieš kelis mėnesius Pensilvanijoje žudiko kulka pervėrė mano ausį. Tačiau tada jaučiau ir dar labiau tikiu dabar, kad mano gyvybė buvo išgelbėta ne be priežasties. Mane išgelbėjo Dievas, kad Amerika vėl taptų didi“, – sakė JAV lyderis.

D. Trumpas – JAV prezidentas

Respublikono priesaiką priėmė JAV Aukščiausiojo teismo pirmininkas Johnas Robertsas. Nuo priesaikos ištarimo akimirkos JAV prezidentu oficialiai tapo D. Trumpas. 

„Aš iškilmingai prisiekiu, kad ištikimai vykdysiu JAV prezidento pareigas ir geriausiai kaip tik sugebu saugosiu, globosiu ir ginsiu JAV konstituciją, – tokius žodžius, iškėlęs dešinę ranką iškėlęs į viršų, o kairę laikydamas ant dviejų Biblijų, ištarė D. Trumpas.

D. Trumpas padėjo ranką ant tų pačių dviejų Biblijų, kurias naudojo per savo pirmąją inauguraciją: vieną jam 1955 m. padovanojo motina, o kitą 1861 m. naudojo buvęs JAV prezidentas Abraomas Linkolnas.

Netrukus prezidentas pasakys inauguracinę kalbą.

JAV turi naują viceprezidentą 

Prisiekė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Jis padėjo ranką ant šeimos biblijos, kuri priklausė jo senelei iš motinos pusės, jo priesaiką priiėmė JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Brettas Kavanaugh. 

D. Trumpo komanda nutekino pirmuosius darbus 

Atnaujinta 18:49 

Pradėjęs eiti pareigas, D. Trumpas taip pat turėtų paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį JAV pasienyje su Meksika, pirmadienį žurnalistams pareiškė vienas iš būsimos administracijos pareigūnų.

Anot jo, svarbų vaidmenį atliks kariuomenė.

„Ketiname paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį pasienyje“, – sakė pareigūnai. 

„Vykdomuoju įsaku kariuomenei nurodoma teikti pirmenybę mūsų sienoms ir teritoriniam vientisumui“, – pridūrė jis.

Respublikonas taip pat sieks panaikinti federalinės vyriausybės įvairovės programas. 

„Iždo departamentas – jau šiek tiek seniau – įtraukė įvairovės mokymus, kuriuose buvo teigiama, kad visi baltieji žmonės, kad ir kokie būtų „woke“ (perdėtai jautrūs socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams), prisideda prie rasizmo. Taigi tokio pobūdžio finansavimą mes baigsime šiose (įvairovės) programose. Ketiname tai baigti“, – sakė pareigūnas.

Prisaikdintas JAV prezidentu, D. Trumpas planuoja išleisti vykdomuosius įsakus, kuriais Jungtinėse Valstijose būtų panaikinta prigimtinė teisė į pilietybę, taip pat teisė prašyti prieglobsčio, pirmadienį žurnalistams pareiškė būsimosios administracijos pareigūnas.

„Ketiname nutraukti prieglobsčio suteikimą (...), o tai sukuria neatidėliotiną išsiuntimo procesą be galimybės gauti prieglobstį. Tuomet ketiname panaikinti prigimtinę teisę į pilietybę“, – pažymėjo pareigūnas.

Tiesa, toks sprendimas neabejotinai bus ginčijamas teismuose. 

D. Trumpas taip pat turėtų nurodyti pripažinti tik dvi biologines lytis. 

„Tai, ką mes šiandien darome, yra apibrėžimas, kad Jungtinių Valstijų politika yra pripažinti dvi lytis: vyrą ir moterį“, – sakė pareigūnas.

Pasaulio biržos: inauguruojamo D. Trumpo būsimi pirmieji potvarkiai atneša palengvėjimą

JAV doleris garma žemyn, brangsta Europos akcijos ir JAV akcijų ateities sandoriai, rekordus fiksuoja bitkoinas, finansų rinkų dalyviams stebint D. Trumpo inauguraciją ir vertinant žinias apie pirmuosius vykdomuosius potvarkius.

Plačiau skaitykite čia. 

J. Bidenas ir D. Trumpas kartu įžengė į ceremonijos vietą Kapitolijuje po didžiuliu Rotondos kupolu. 

„Labas rytas“, – tarė D. Trumpas, įžengęs į Kapitolijų ir lydimas prezidento J. Bideno. VŽ primena, kad šiuo metu Vašingtone yra beveik vidurdienis. 

Paklaustas, kaip jaučiasi, J. Bidenas atsakė: „Gerai“.

Į Kapitolijaus rotondą atvyko ir buvę prezidentai bei pirmosios ponios, įskaitant Billą Clintoną ir buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton bei George‘ą W. Bushą ir Laurą Bush. Ceremonijoje taip pat dalyvauja buvęs prezidentas Barackas Obama, tačiau buvusi pirmoji ponia Michellė Obama praėjusią savaitę paskelbė, kad inauguracijoje nedalyvaus.

E. Muskas jau ceremonijos vietoje

JAV technologijų magnatas ir įtakingas D. Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas jau užėmė savo vietą inauguracijos salėje. 

Abu prezidentai išvyko į Kapitolijų 

J. Bidenas ir D. Trumpas vienu automobiliu iš Baltųjų Rūmų pajudėjo link inauguracijos ceremonijos vietos. 

Kapitolijuje ceremoniją stebės 2.600 žmonių

D. Trumpo inauguracijos metu Kapitolijaus Rotondoje bus apie 800 žmonių, Emancipacijos salėje – dar 1.300 žmonių, o Kapitolijaus lankytojų centre – dar 500 žmonių, praneša CNN.  Iš viso tikimasi, kad per inauguraciją Kapitolijaus pastate bus apie 2.600 žmonių.

Į Kapitolijų renkasi inauguracijos svečiai, Trumpus sutiko Bidenų šeima

Į ceremonijos vietą po didžiuliu Rotondos kupolu Kapitolijuje renkasi svečiai. Tačiau D. Trumpas dar turi kitą užduotį.  J. Bidenas ir jo žmona Jill Biden pasitiko Trumpus Baltuosiuose Rūmuose ir išgers su jais arbatos. J. Bidenas išrinktąjį JAV prezidentą pasitiko žodžiais: „sveikas sugrįžęs namo“. 

Po susitikimo pareigas užleidžiantis ir išrinktasis JAV prezidentai vyks į inauguracijos ceremonijos vietą Kapitolijuje. 

V. Putinas žada kalbėtis su D. Trumpu 

Karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esą jis pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje su respublikono vadovaujama JAV administracija.

„Mes taip pat esame atviri dialogui su naująja JAV administracija dėl karo Ukrainoje“, – sakė V. Putinas, sveikindamas D. Trumpą artėjančios inauguracijos proga.

Bet koks susitarimas turėtų užtikrinti „ilgalaikę taiką, pagrįstą pagarba visų žmonių teisėtiems interesams“, pridūrė jis.

D. Trumpas, pirmadienį besirengiantis grįžti į Baltuosius rūmus, ne kartą gyrėsi galįs greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą, nors konkretaus plano nepateikė. 

Išrinktojo prezidento užmojai greitai užbaigti konfliktą pakurstė Kyjivo susirūpinimą, jog Ukraina gali būti priversta sutikti su taikos sutartimi Maskvai naudingomis sąlygomis.

Nuo didelio masto Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Vašingtonas Ukrainai suteikė dešimčių milijardų dolerių paramą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog be šios pagalbos jo šalis jau būtų pralaimėjusi karą.

Jis ragina D. Trumpą palaikyti jo siūlomą taiką, paremtą stiprybe. Ukrainiečių lyderis siekia NATO apsaugos ir konkrečių Vakarų saugumo garantijų, kaip bet kokio susitarimo užbaigti karą dalies.

K. Budrys tikisi tęstinumo ir konstruktyvių santykių

D. Trumpui besiruošiant pirmadienį grįžti į Baltuosius rūmus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog iš naujos amerikiečių valdžios tikisi tęstinumo užsienio ir saugumo politikoje.

„Lietuva tikisi maksimalaus tęstinumo JAV užsienio politikoje ir saugumo politikoje, transatlantinių ryšio puoselėjimo ir, žinoma, kad didesnio saugumo dėmens visame įsitraukime JAV pas mus regione. Tikimės konstruktyvių santykių, laukiame pirmųjų paskyrimų į pareigas. Jau daugelį pavardžių žinome, laukiame ir kitų“, – žurnalistams sakė Vokietijoje viešintis K. Budrys. Jį cituoja BNS naujienų agentūra.

Pasak ministro, Lietuvos pagrindinis interesas – didesnis JAV buvimas regione ir saugumo užtikrinimas.

„Tikimės, kad partnerystės, kurias JAV kūrė tiek daug metų, jos bus ne tik tai išlaikomos, bet ir toliau puoselėjamos“, – kalbėjo K. Budrys.

„Ir tikimės stiprių žinių ir sprendimų sprendžiant klausimus, kurie čia pat yra ir mums gyvybiškai svarbūs. Tai yra karas prieš Ukrainą, tai yra tolimesnis išardymas, sakykime, tų revizionistinių autoritarinių jėgų – Kinijos, Irano, Šiaurės Korėjos, Rusijos ir čia tikimės bendradarbiauti“, – sakė jis.

Pirmą kartą pasirodė viešai per savo inauguracijos dieną 

D. Trumpas kartu su savo žmona Melania Trump atvyko į pamaldas Vašingtono Šv. Jono bažnyčioje. Pamaldose dalyvauja ir D. Trumpo šeima bei jo pasirinkto viceprezidento J. D. Vance'o šeima. 

D. Trumpas, vilkintis paltą ir raudoną kaklaraištį, ir jo žmona, vilkinti tamsų paltą ir juodą skrybėlę su balta juostele, iš tradicinės prezidento svečių rezidencijos „Blair House“ nuvažiavo nedidelį atstumą iki Šv. Jono episkopalinės bažnyčios.

2020-aisiais D. Trumpą kritikavo religiniai lyderiai po to, kai jis su Biblija rankoje pozavo nuotraukai prie tos pačios bažnyčios, praėjus vos kelioms minutėms po to, kai saugumo pajėgos jėga patraukė iš teritorijos judėjimo „Black Lives Matter“ protestuotojus.

Po mišių bažnyčioje Trumpai Baltuosiuose rūmuose kartu su Bidenais išgers arbatos, o paskui kartu su kadenciją baigiančiu prezidentu J. Bidenu vyks į Kapitolijų, kur prisieks ir oficialiai pradės eiti JAV prezidento pareigas. 

Vyksta į pamaldas bažnyčioje

D. Trumpas maždaug už dešimties minučių turėtų atvykti į istorinę Vašingtono Šv. Jono bažnyčią, dažnai vadinamą „prezidentų bažnyčia“.

Nuo tada, kai ši tradicija prasidėjo prieš 92 metus, tai yra vienas privačiausių dienos renginių – į nedidelę geltoną bažnyčią, esančią kitoje gatvės pusėje nuo Lafajeto aikštės, žurnalistai su kameromis neįleidžiami. 

Kokių D. Trumpo įsakų laukiama pirmąją prezidentavimo dieną? 

D. Trumpas sugrįžimo į Baltuosius rūmus išvakarėse savo rėmėjams pažadėjo, kad per kelias valandas po priesaikos jis imsis veiksmų „istoriniu greičiu ir jėga“, pasirašydamas daugybę vykdomųjų įsakų.

„Kiekvienas radikalus ir kvailas J. Bideno administracijos vykdomasis įsakas bus panaikintas per kelias valandas nuo tada, kai duosiu priesaiką“, – sakė būsimasis prezidentas sekmadienį.

Tikimasi, kad pirmadienį D. Trumpas tokių įsakų pasirašys 100–200.

D. Trumpas pažadėjo, kad visų pirma jo įsakai bus nukreiptas prieš nelegalią imigraciją – bus pradėtos masinės nelegalių migrantų deportacijos.

Jis taip pat pažadėjo vykdomuosius įsakus, kuriais bus suaktyvintos dirbtinio intelekto programos, padidinti JAV energijos gamyba, suformuotas Vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE), nurodyta kariuomenei sukurti priešraketinės gynybos skydą „Geležinis kupolas“ („Iron Dome“) ir panaikinta įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) politika kariuomenėje.

Be to, D. Trumpas turėtų suteikti malonę asmenims, nuteistiems už dalyvavimą sausio 6 d. riaušėse prie JAV Kapitolijaus 2021 m., kurioms vadovavo jo šalininkai po D. Trumpo pralaimėtų rinkimų. Sausio 6-osios riaušininkus jis pavadino „įkaitais“ ir pažadėjo, kad pirmadienį visi bus „labai patenkinti“ jo sprendimu.

D. Trumpas taip pat sakė, kad išleis įsaką, kuriuo atidės „TikTok“ uždraudimą JAV.

Prezidentai paprastai imasi vykdomųjų veiksmų vos pradėję eiti pareigas, tačiau D. Trumpo pirmosios dienos įsakų apimtis gali pralenkti jo pirmtakus, o daugelis jų, manoma, bus ginčijami teisme.

J. Bidenas suteikė išankstinę malonę A. Fauci ir M. Milley

Atnaujinta 15:58 

Vis dar pareigas einantis JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė išankstinę malonę buvusiam medicinos patarėjui Anthony Fauci, į pensiją išėjusiam generolui Markui Milley ir Atstovų rūmų komiteto, tyrusio 2021 m. sausio 6 d. JAV Kapitolijaus šturmą, nariams, darbuotojams ir liudytojams.

„Tai yra išskirtinės aplinkybės, ir aš negaliu ramia sąžine nieko nedaryti“, – sakoma J. Bideno pareiškime, paskelbtame likus kelioms valandoms iki jo kadencijos pabaigos. „Nepagrįsti ir politiškai motyvuoti tyrimai kelia pavojų persekiojamų asmenų ir jų šeimų narių gyvybėms, saugumui ir finansiniam saugumui“, – priduriama jame.

D. Trumpas siūlė imtis veiksmų prieš tuos, kurie mėgino patraukti jį atsakomybėn už jo šalininkų bandymą panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.

J. Bidenas suteikė prevencinę malonę į atsargą išėjusiam generolui M. Milley, apibūdinusiam D. Trumpą kaip „fašistą iki širdies gelmių“ ir „pavojingą“. A. Fauci vadovavo atsakui į COVID pandemiją.

„Šie valstybės tarnautojai garbingai tarnavo mūsų tautai ir nenusipelnė būti nepagrįsto ir politiškai motyvuoto baudžiamojo persekiojimo taikiniais“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime ir priduriama, kad malonės suteikimas „neturėtų būti klaidingai suprantamas kaip pripažinimas, kad kuris nors šių asmenų padarė kokį nors nusižengimą, ar klaidingai suprantamas kaip kaltės pripažinimas“.

Vėliau pirmadienį prisieksiantis D. Trumpas ne kartą žadėjo „atpildą“ politiniams oponentams, kai kuriems grasino baudžiamuoju persekiojimu.

A. Fauci tapo šalies kovos su COVID pandemija veidu, tačiau jo atviras kalbėjimas per pirmąją D. Trumpo kadenciją sukėlė jo konfliktą su respublikonu. Mokslininkas tapo daugelio dešiniųjų neapykantos taikiniu, taip pat ir Elono Musko, D. Trumpo sąjungininko ir turtingiausio pasaulio žmogaus, ne kartą raginusio patraukti A. Fauci baudžiamojon atsakomybėn.

D. Trumpą taip pat labai supykdė M. Milley, per pirmąją jo kadenciją buvusio Jungtinio štabo viršininkų komiteto pirmininku, pasisakymas žurnalistui Bobui Woodwardui, kai jis pavadino D. Trumpą fašistu ir „pavojingiausiu asmeniu šiai šaliai“. Be to, M. Milley atskleidė, kad po Kapitolijaus užpuolimo slapta paskambino kolegai iš Kinijos, norėdamas patikinti Pekiną, jog JAV išlieka „stabilios“ ir neketina pulti Kinijos. Vėliau D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė, kad „senais laikais bausmė“ M. Milley „būtų buvusi MIRTIS!“

Sausio 6-osios įvykius tyrusio komiteto viena iš narių yra arši D. Trumpo kritikė ir buvusi Kongreso narė respublikonė Liz Cheney, buvusio viceprezidento Dicko Cheney dukra.

D. Trumpas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, įskaitant pastangas panaikinti 2020 m. rinkimų rezultatus, ne kartą skundėsi tapęs J. Bideno administracijos paskirtos teisėsaugos auka.

Eurokomisaras: Europa negalės didinti išlaidų gynybai, jeigu kils prekybos karas

Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už ES klestėjimą ir pramonės strategiją perspėjo Donaldą Trumpą, kad Europa negalės pasiekti ambicingų gynybos išlaidų tikslų, jei kils prekybos karas.

EK pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sakė sutinkantis, kad Europa turi daugiau investuoti į savo gynybos pajėgumus, tačiau teigė, kad to padaryti bus neįmanoma, jei D. Trumpas pradės prekybos karą su Europa.

„Mes negalime to padaryti, kai esame ties prekybos karo slenksčiu. Nacionaliniai biudžetai nepajėgūs padidinti gynybos biudžetų daugiau nei 3% BVP“, – apie karinių išlaidų didinimą interviu „France Inter“ sakė S. Sejourne.

Šiuo metu NATO narės yra įsipareigojusios gynybai skirti 2% BVP, tačiau birželio mėnesį Hagoje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime šis skaičius greičiausiai bus padidintas. Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad naujasis tikslas greičiausiai bus didesnis nei 3%. 

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas teigė, kad sąjungininkai gynybai turėtų išleisti bent 5% BVP.

[infogram id="e6dd8028-a972-4ab9-a937-99440268f5cc" prefix="wVe" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2024 m."]

Pasaulio ekonomikos forumas akylai stebės D. Trumpą ir DI

Nuo pirmadienio Šveicarijos kurorte Davose į kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) renkasi pasaulio politikos ir ekonomikos elitas.

PEF duomenimis, šiemet forume dalyvaus apie 900 vyriausiųjų vadovų ir 60 valstybių vadovų bei ministrų pirmininkų. Vadovų pasisakymai startuos antradienį, po oficialaus konferencijos atidarymo pirmadienį.

Oficialioje programoje numatyti pokalbiai ir diskusijos apie kibernetinius nusikaltimus, dirbtinį intelektą ir technologines permainas. Šio susitikimo šūkis  – „Bendradarbiavimas intelekto amžiuje“, rašo ELTA. 

Tačiau analitikai prognozuoja, kad šių metų susitikimo darbotvarkę labiau nei kas kitas formuos D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir klausimai dėl jo veiksmų per antrąją kadenciją JAV prezidento poste.

Respublikonas jau pagrasino importo muitais Kinijai ir kitoms svarbioms prekybos partnerėms, kurių dauguma siunčia savo atstovus į PEF.

D. Trumpas buvo pirmasis JAV prezidentas, asmeniškai dalyvavęs forume per savo pirmąją kadenciją. Ketvirtadienį 78-erių metų D. Trumpas vėl pasisakys Davose, tačiau šį kartą – vaizdo ryšiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų kalbėti antradienį, tą pačią dieną kaip ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Dalyvaus Kinijos viceprezidentas

Kinijos lyderis Xi Jinpingas nepriėmė išrinktojo JAV prezidento kvietimo asmeniškai dalyvauti jo inauguracijoje, tačiau Pekinas žengė retą žingsnį ir išsiuntė savo aukščiausio rango pareigūną į priesaikos ceremoniją Vašingtone.

Tikimasi, kad Kinijos viceprezidentas Han Zhengas dalyvaus šiandien vykstančioje inauguracijoje. Apžvalgininkai teigia, kad ši kelionė yra svarbus, bet galimai rizikingas geros valios gestas, nes Pekinas siekia išvengti didelių nesutarimų su D. Trumpu ir jo būsimuoju kabinetu.

Nors Han Zhengas taps aukščiausio rango Kinijos pareigūnu, dalyvavusiu JAV inauguracijoje, jo užimamos viceprezidento pareigos Kinijos politinėje sistemoje iš esmės yra simbolinės. Tikroji valdžia priklauso valdančiosios Komunistų partijos įtakingam Politinio biuro nuolatiniam komitetui, iš kurio Han Zhengas pasitraukė 2022 m.

Tačiau aukšto rango pareigūno išsiuntimas į Vašingtoną signalizuoja apie Pekino suinteresuotumą iš naujo sureguliuoti įtemptus JAV ir Kinijos santykius, įsitikinę JAV apžvalgininkai.

Penktadienį įvyko Xi Jinpingo ir D. Trumpo pokalbis telefonu.

Sustiprinta apsauga 

Renginį saugos maždaug 25.000 teisėsaugos pareigūnų ir kariškių, įskaitant slaptosios tarnybos, Vašingtono policijos departamento ir Nacionalinės gvardijos atstovus. Teisėsaugos institucijos taip pat patruliuos iš oro, naudodamos dronus.

D. Trumpas ir M. Trump prieš inauguraciją išleido po kriptovaliutą

D. Trumpas inauguracijos proga išleido savo vardo kriptožetoną, kurio rinkos kapitalizacija per dvi dienas pasiekė 11,58 mlrd. USD. Jo sėkmę pakartoti nutarė ir Melania Trump.

Plačiau apie tai šiame VŽ tekste.

L. Kojala: svarbiausias akcentas bus D. Trumpo kalba

Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad respublikono kalba bus labai svarbus šiandienos akcentas.

„2017-aisiais (kai D. Trumpas pirmą kartą tapo prezidentu – VŽ) ji piešė tamsų šalies būklės paveikslą. O iškart po to buvo įsivelta į daugybę tuščių ginčų: pvz., ar D. Trumpo inauguracijos minia buvo didesnė, nei B. Obamos. Tai pradėjo chaotišką prezidentavimą, kuris nebuvo efektyvus realizuojant paties D. Trumpo idėjas. Šį sykį gali būti kitaip“, – pastebi politologas. 

Anot jo, D. Trumpas anksti subūrė komandą, nominavo pareigūnus į svarbiausias pozicijas, turi partijos palaikymą Kongrese.

„Tai reiškia, jog jis galės realizuoti savo politiką ne tik socialinių tinklų žinutėmis. Jau pirmosiomis darbo valandomis laukiama apie 100 vykdomosios valdžios įsakų, turinčių įstatymo galią. Bus ribojama imigracija, pradedama nelegalių ir nusikaltimus padariusių asmenų deportacija, įvedami prekybiniai suvaržymai. Kitaip tariant, šoko terapija, tikrinant pasaulio valstybių, finansų rinkų, žiniasklaidos reakciją“, – teigė L. Kojala.

Anot politologo, aktualus klausimas ir dėl Kinijos socialinio tinklo „TikTok“ ateities.

„D. Trumpas, kadaise pats norėjęs užblokuoti šią su Kinijos valdžios įtaka siejamą programėlę, dabar yra didžiausias entuziastas pratęsti jos veikimą. Tai gerai iliustracija, jog vienareikšmiški teiginiai – pvz., D. Trumpas bus itin griežtas Kinijos atžvilgiu – nėra teisingi. Tos pačios temos atžvilgiu bus įvairių atspalvių (galioja ir NATO, ir Ukrainai, ir kt.). Respublikonas šiuo metu yra galios pike. Visgi tai ilgai nesitęs. Kadencijai ritantis į antrąją pusę bus pradėta žvalgytis į ateitį, mat perrinktas dar kartą D. Trumpas būti negalės. Todėl galime tikėtis ypatingos energijos ir dinamikos nuo pat pirmos dienos“, – savo komentarą užbaigia politologas.

VŽ infografika: Ko tikisi amerikiečiai?

[infogram id="4e907292-f635-45ca-9bce-69fce62edb02" prefix="FBx" format="interactive" title="Ko amerikiečiai tikisi iš naujosios D. Trumpo eros"]

[infogram id="36101e92-119e-4e3c-843c-7c65fb180c68" prefix="AEA" format="interactive" title="Inauguracijos komitetų surinktos lėšos 2009-2025 m."]

Ceremonija įvyks neįprastoje vietoje

Prieš inauguraciją J. Bidenas ir pirmoji ponia Jill Biden Baltuosiuose rūmuose priims D. Trumpą ir jo žmoną Melanią išgerti arbatos ir kavos, o po to visi kartu keliaus į Kapitolijų. 

Šis mandagumo gestas bus ryškus kontrastas 2021-iesiems, kai D. Trumpas – pakurstęs minią, kuri šturmavo JAV Kapitolijų, siekdama panaikinti jo pralaimėjimą rinkimuose – atsisakė dalyvauti J. Bideno inauguracijoje.

Prieš D. Trumpo priesaiką prisieks ir jo pasirinktas viceprezidentas J.D. Vance'as duos priesaiką, padėdamas ranką ant šeimos biblijos, kuri priklausė jo senelei iš motinos pusės, o priesaiką priims JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Brettas Kavanaugh.

19 valandą Lietuvos laiku (vidurdienį JAV) įvyks bene svarbiausia D. Trumpo inauguracijos iškilmių dalis – prezidento priesaika, kurią priims JAV Aukščiausiojo teismo pirmininkas Johnas Robertsas.

Aš iškilmingai prisiekiu, kad ištikimai vykdysiu JAV prezidento pareigas ir geriausiai kaip tik sugebu saugosiu, globosiu ir ginsiu JAV konstituciją, – tokius žodžius, iškėlęs dešinę ranką iškėlęs į viršų, o kairę laikydamas ant Biblijos, ištars D. Trumpas.

D. Trumpas padės ranką ant tų pačių dviejų Biblijų, kurias naudojo per savo pirmąją inauguraciją: vieną jam 1955 m. padovanojo motina, o kitą 1861 m. naudojo buvęs JAV prezidentas Abraomas Linkolnas.

Tuomet naujasis šalies prezidentas pasakys svarbiausią inauguracijos akcentą – savo kalbą, bus sugiedotas valstybės himnas.

Šįkart inauguracija vyks neįprastoje vietoje – dėl itin šaltų orų D. Trumpas prisieks ne ant Kapitolijaus laiptų, o jo viduje – po didžiuliu Rotondos kupolu, kaip ir Ronaldas Reaganas per savo prieš 40 metų įvykusią inauguraciją.

„Savo inauguracinėje kalboje prezidentas D. Trumpas kalbės apie tai, kad pradedame Amerikos aukso amžių“, – televizijos „Fox News“ laidai „America's Newsroom“ sakė būsimoji Baltųjų rūmų sekretorė Karoline Leavitt.

[infogram id="a406f6a9-8d20-4308-9b55-ece49126f4a3" prefix="kDz" format="interactive" title="JAV prezidentai pagal amžių inauguracijos metu"]

Po prisaikdinimo D. Trumpas taps 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. JAV Konstitucijos 20-ojoje pataisoje numatyta, kad dabartinio prezidento kadencija baigiasi kitų po rinkimų metų sausio 20 d. vidudienį. Nedelsiant po to prisaikdinamas ir valstybės vadovo pareigas eiti pradeda naujasis prezidentas.

Remdamasi šaltinių suteikta informacija, CNN pranešė, kad D. Trumpas davė savo padėjėjams nurodymus artimiausiomis dienomis po jo prisaikdinimo surengti telefoninį pokalbį su karo nusikaltimai kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu.

D. Trumpas taip pat pranešė, kad nedelsdamas pasirašys rekordinį skaičių vykdomųjų įsakų, kuriais panaikins daugelį J. Bideno politikos krypčių, įskaitant naftos gręžimo jūroje bei federalinėje žemėje politiką.

Inauguracijos svečiai – itin marga publika

Tarp D. Trumpo inauguracijos svečių ne tik kontroversiški politikos veikėjai, bet ir technologijų sektoriaus magnatai.

Tarp pakviestųjų socialinio tinklo „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew. Ceremonijoje be technologijų magnato Elono Musko taip pat turėtų pasirodyti „Amazon.com“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „Google“ vadovas Sundaras Pichai, „Apple“ vykdomasis direktorius Timas Cookas ir technologijų bendrovės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

D. Trumpo komanda pakvietė ir „TikTok“ konkurentės „Meta Platforms“ vykdomąjį direktorių Marką Zuckerbergą. JAV žiniasklaida skelbia, kad svečių sąraše ir Dara Khosrowshahis, pavėžėjimo programėlės „Uber“ generalinis direktorius, kuris kartu su Elono Musko įmone „X“ ir „The Free Press“ rengia respublikono inauguracijos vakarėlį.

Plačiau apie inauguracijos svečius VŽ jau rašė čia. 

JAV prezidento kadencija – išbandymas Europai

Analitikai tikina, kad Europa santykiuose su D. Trumpo administracija turės išmokti vaikščioti plonu ledu ir laviruoti tarp sudėtingų pasirinkimų. Tam pirmiausia prireiks vienybės pačioje Europoje.

Plačiau apie JAV ir Europos santykius D. Trumpui įžengus į Baltuosius Rūmus galite skaityti čia.

VŽ redakcijos nuomonę apie D. Trumpo prezidentavimą rasite čia.

Užtikrintas sugrįžimas į Baltuosius rūmus

VŽ primena, kad respublikonas D. Trumpas lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose užsitikrino užtikrintą pergalę ir surinko 312 rinkikų kolegijos balsus. Jis yra tik antrasis prezidentas JAV istorijoje, grįžęs į valdžią ne antrai kadencijai iš eilės (po Groverio Clevelando 1893-iaisiais).

[infogram id="30774756-ef8c-463b-af9a-6689f5a17294" prefix="Jva" format="interactive" title="JAV prezidento rinkimai 2024: tarpiniai rezultatai 2024 11 06 6h"]