Vokietijos užsienio reikalų ministrė: jei Ukraina nori į ES, turi atsikratyti 30 metų trukusios korupcijos

• Londone prasideda konferencija, skirta Ukrainos atkūrimui.
• ISW: Ukrainos pajėgos tęsė puolimą prie administracinės sienos tarp Zaporižios ir Donecko sričių bei Zaporižios srities vakaruose.
• Rusija teigia, kad perėmė dronus, artėjusius prie karinių sandėlių šalia Maskvos.
• R. Sunakas: JK suteiks 3 mlrd. USD vertės paskolų garantijų Ukrainai.
• Ukraina skelbia apie nedidelį progresą Zaporižios fronte, netoli Mala Tokmačkos ir Robotynės gyvenviečių.

Antradienio įvykius galite rasti čia. 

Baigiame pildyti trečiadienio laiko juostą.

21:01 Vokietijos užsienio reikalų ministrė: jei Ukraina nori į ES, turi atsikratyti korupcijos

Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, Ukraina turi atsikratyti „30 metų trukusio nepotizmo ir korupcijos“, sakė Annalena Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

Ji minėjo, kad nors Ukrainoje matomi pokyčiai, ypač žiniasklaidos laisvės srityje, būtina tolesnė pažanga kuriant šiuos pokyčius, rašo „Ukrinform“.

Visgi reformos vyksta sparčiai ir ministrė neabejoja, kad Ukraina taps ES nare. Privataus verslo investicijos į šalies atstatymą pasiteisina, nes galiausiai jos sustiprina Europos vidaus rinką, ypač energetikos stityje, sakė ji.

20:53 „Wagner“ vadovas kaltina Maskvą „klaidinant rusus“ dėl puolimo Ukrainoje

Samdinių grupuotės „Wagner“ vadas apkaltino Maskvos gynybos ministeriją klaidinant rusus dėl Ukrainos puolimo eigos ir atkreipė dėmesį į Kijevo pažangą mūšio lauke, praneša agentūra AFP.

Šio mėnesio pradžioje Kijevo kariuomenė pradėjo kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, siekdama susigrąžinti nuo praėjusių metų prarastas teritorijas. Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad Ukrainos puolimas žlunga.

Tačiau Jevgenijus Prigožinas, kurio pajėgos kelis mėnesius vadovavo puolimui dėl Rytų Ukrainos miestų, įskaitant Bachmutą, apkaltino gynybos ministeriją, kad ši nesako tiesos apie tai, kad praranda teritoriją, rašo „The Guardian“.

„Jie klaidina Rusijos žmones“, – sakė jis savo atstovų spaudai išplatintame garso pranešime.

Nemažai kaimų, įskaitant Piatichatką, buvo prarasta, sakė Prigožinas, nurodydamas, kad trūksta ginklų ir amunicijos.

„Didžiulės teritorijos buvo atiduotos priešui“, – sakė jis ir pridūrė: „Visa tai visiškai slepiama nuo visų“.

„Vieną dieną Rusija atsibus ir sužinos, kad ir Krymas buvo perduotas Ukrainai“, – sakė jis.

Kijevas pranešė apie kuklius laimėjimus, atkovojęs aštuonias gyvenvietes.

20:35 TATENA praneša, kad ruošiamasi nutraukti vandens pumpavimą Zaporižėje

Trečiadienį JT branduolinės energetikos priežiūros institucija pranešė, kad Rusijos okupuotoje Zaporižės atominėje elektrinėje Ukrainoje planuojama atnaujinti vandens pumpavimą iš to, kas liko iš didžiulio rezervuaro už netoliese esančios užtvankos, kuri sprogo prieš dvi savaites.

Tarptautinė atominės energijos agentūra praėjusią savaitę teigė, kad neaišku, ar bus įmanoma pumpuoti vandenį iš rezervuaro, kad būtų aušinami didžiausios Europoje atominės elektrinės reaktoriai ir panaudotas branduolinis kuras, atsižvelgiant į tai, kaip smarkiai nukrito rezervuaro lygis, rašo „Reuters“.

Nors elektrinė gali naudotis kitais vandens šaltiniais, įskaitant aušinimo tvenkinį, kuriame, TATENA teigimu, vandens yra už kelis mėnesius, bet viskas, ką galima išpumpuoti iš rezervuaro, turėtų suteikti daugiau laiko, kol reikės papildyti atsargas.

„Ukrainos Zaporižės atominė elektrinė planuoja atnaujinti vandens, kurio dar galima gauti, pumpavimą, nepaisant to, kad Kachovkos rezervuare, sugriovus žemupio užtvanką, labai sumažėjo vandens“, – sakoma TATENA pareiškime.

Pastarąsias dvi savaites aušinimo vandenį Zaporižė gaudavo iš netoliese esančios šiluminės elektrinės vandens išleidimo rezervų. Tas vadinamasis išleidimo kanalas taip pat buvo naudojamas vietoj aušinimo tvenkinyje išgaravusio vandens, sakė TATENA.

20:00 Išvalyti Ukrainą nuo sprogmenų prireiks ne vienerių metų

Trečiadienį JT pareiškė, kad Ukrainoje išvalyti minas prireiks operacijos, panašios į Europos išvalymą nuo sprogmenų po Antrojo pasaulinio karo, rašo „The Guardian“.

Per ateinančius penkerius metus reikės iki 300 mln. USD per metus, kad būtų išvalytos tos minos, kurios labiausiai smukdo Ukrainos ekonomiką, – JT vystymo programos Ukrainoje JT kovos su minomis skyriaus vadovą Paulą Heslopą citavo agentūra AFP.

„Tai, su kuo susiduriame Ukrainoje, labai panašu į tai, su kuo susidūrė Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigoje“, – sakė jis spaudos konferencijoje Ženevoje.

Jis sakė, kad Europa sprogmenų pavojaus problemą išsprendė per 15 metų nuo karo pabaigos.

19:49 Kijevo meras sako, kad politiniai oponentai bando jį diskredituoti ir nuversti

Kijevo meras Vitalijus Kličko trečiadienį apkaltino oponentus, kad šie vykdo kampaniją, kuria siekia jį diskredituoti ir išstumti iš posto po nesutarimų su Volodymyru Zelenskiu, praneša „Reuters“.

Buvusio bokso čempiono politinė ateitis neaiški po to, kai visuomenėje kilo pasipiktinimas dėl trijų žmonių, kurie šį mėnesį per Rusijos ataką prieš Kijevą buvo uždaryti slėptuvėje, mirties.

V. Zelenskio įsakymu atliktas auditas parodė, kad tik 15% iš 4.655 Kijevo slėptuvių nuo bombų buvo tinkamos ir tik 44% buvo laisvai prieinamos, o prokurorai antradienį įteikė oficialų pranešimą apie įtarimus aukštam Kijevo saugumo pareigūnui, kaltinamam netinkamu valdymu.

V. Kličko „Telegram“ paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame, atrodo, kritikavo tyrimus dėl padėties slėptuvėse ir smerkė „nesibaigiančias kratas“, trukdančias veiksmingai valdyti sostinę.

19:30 Ukraina tikisi narystės NATO

Ukraina tikisi, kad kitą mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime bus pakviesta prisijungti prie NATO, trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas, rašo „The Guardian“.

„Tikimės, kad Ukraina bus pakviesta į NATO su atvira data“, – sakė Andre Jermakas internetiniame seminare, kurį surengė „Atlantic Council thinktank“, praneša „Reuters“.

Tačiau pirmadienį Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, pareiškė, kad NATO vadovai liepos viduryje Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime nepaskelbs kvietimo Ukrainai prisijungti prie aljanso.

19:06 Ukraina tiria karo nusikaltimus

Andrijus Kostinas, Ukrainos generalinis prokuroras, tviteryje pranešė, kad jo komanda koordinuoja pastangas dokumentuoti ir tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus.

„Mes turime modernizuoti savo metodus, praktiką ir techniką. Papasakojau kolegoms apie „Karo nusikaltimų tyrimo standartus“, kuriuos parengė Ukrainos generalinė prokuratūra, padedama mūsų tarptautinių partnerių. Pabrėžiau, kad svarbu naudoti šiuolaikinius IT sprendimus įrodymams rinkti ir saugoti bei prokurorų ir tyrėjų darbui organizuoti“, – rašė jis.

18:03 Kachovkos užtvankos sugriovimo žala aplinkai siekia apie 1,5 mlrd. USD

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje sugriovus Rusijos kontroliuojamą Kachovkos hidroelektrinės užtvanką Pietų Ukrainoje aplinkai buvo padaryta maždaug 1,5 mlrd. USD (1,37 mlrd. Eur) žala.

Londone vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad į šiuos preliminarius skaičius nėra įtraukti nuostoliai žemės ūkiui, infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams ir pačios elektrinės atstatymo išlaidos. 

17:35 Latvija perduos Ukrainai Mi-17 sraigtasparnius

Krišjanis Karinis, Latvijos premjeras, kalbėdamas Londone vykstančios konferencijos Ukrainos atstatymui metu, pranešė, kad Latvija perduos likusius du turėtus Mi-17 sraigtasparnius.

Oficialiais skaičiavimais, Latvija jau yra perdavusi paramos Ukrainai, siekiančios 1,3% Latvijos BVP dydžio.

17:17 Ukraina nerimauja dėl užminuotos „Titan“ gamyklos Kryme

Ukrainos pareigūnai atidžiai stebi situaciją Kryme esančioje „Titan“ gamykloje, kuria kaip anksčiau teigė Ukrainos žvalgyba, Rusijos pajėgos yra užminavusios.

Apie tai, kad šiaurinėje Krymo dalyje esanti gamykla yra minuojama, Ukrainos tarnybos paskelbė dar birželio 12 dieną.

Natalija Humeniuk, Ukrainos kariuomenės atstovė spaudai, teigė, kad padėtis yra stebima ir kad Rusija gali imtis dar vieno teroristinio akto, kuris galėtų paveikti ir kaimynines šalis – Turkiją, Rumuniją ir Moldovą.

Paklausta apie galimas evakuacijas iš šiaurinės Krymo dalies, ji teigė, kad pastebimos atskiros išvykti bandančių žmonių grupės, tačiau tai neprimena organizuotos evakuacijos. Anot jos, tai vietiniai, kurie arba dirba chemijos gamykloje, arba suvokia jiems kylančią grėsmę, jei gamykla būtų susprogdinta, ir patys bando išvykti kuo toliau nuo galimos nelaimės vietos.

„Stebime situaciją, kas liečia sprogmenų atgabenimą, okupantų pajėgų veiksmus. Ir labai tikėtina, kad tai bus sekanti tyčinio šantažo grandinės jungtis, kurią pasitelks priešas“, – sakė N. Humeniuk.

17:11 Maskva paskelbė WWF nepageidaujama organizacija

Maskva trečiadienį Pasaulio gamtos fondą (WWF) paskelbė nepageidaujama organizacija, nes ši aplinkosaugos organizacija esą kelia pavojų Rusijos ekonominiam saugumui. 

Nepageidaujamos organizacijos statusas reiškia, kad jos veikla Rusijoje laikoma nusikalstama, o jos darbuotojams gresia baudžiamasis persekiojimas. 

„Rusijos generalinė prokuratūra nusprendė pripažinti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos... WWF veiklą nepageidautina Rusijos Federacijoje“, – teigiama išplatintame pareiškime. 

17:02 Kyjivas: trys karo belaisviai, kuriuos Maskva perdavė Vengrijai, grįžo į Ukrainą

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad trys karo belaisviai, kuriuos Rusija paleido ir perdavė Vengrijai, buvo sugrąžinti į Ukrainą, bet kritikavo Budapeštą dėl to, kad šis, kaip teigiama, apsunkino perdavimo procesą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pareiškė, kad Vengrija neleido įvažiuoti Ukrainos pareigūnams, mėginantiems susisiekti su 11 buvusių karo belaisvių, kuriuos Maskva perdavė Budapeštui.

Incidentas tik dar labiau paaštrino Ukrainos ir Vengrijos santykius. Nepaisant  Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Vengrija – Europos Sąjungos narė – palaiko santykius su Maskva.

„Patvirtinu, kad trys buvę karo belaisviai grįžo į Ukrainą“, – vietos televizijai sakė Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Jis apkaltino Vengriją neleidžiant susitikti su kai kuriais buvusiais belaisviais ir taip nuolaidžiaujant Rusijai, be to, teigė, kad Budapeštas ir Maskva dėl belaisvių veikė slapta.

„Vengrijos veiksmus vertinu kaip tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą“, – pareiškė jis. 

16:49 LRTK nusprendė blokuoti IP adresus, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį priėmė sprendimą blokuoti IP adresus, kuriais sudaroma galimybė Lietuvoje žiūrėti draudžiamas transliuoti pagrindines Rusijos televizijos programas.

„Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant ir vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) Tarybos reglamentais, taikančiais ribojamąsias priemones dėl dezinformacijos ir propagandos skleidimo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares“, – nurodoma pranešime.

Analogiškus sprendimus LRTK yra priėmusi kovą ir gegužę.

ES Tarybos priimtuose reglamentuose nurodyti subjektai, kuriems taikomos tokios ribojamosios priemonės: „Russia Today“ anglų kalba, „Russia Today“ Jungtinė Kataralystė, „Russia Today“ Vokietija, „Russia Today“ Prancūzija, „Russia Today“ ispanų kalba, „Sputnik“, „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“, „Rossiya 24“ / „Russia 24“, „TV Centre International“, „NTV / NTV Mir“, „Rossiya 1“, „REN TV“, „Pervyi Kanal“.

LRTK teigimu, kadangi draudžiamos platinti televizijos programos perduodamos naudojant interneto ryšį, darytina išvada, kad interneto paslaugų teikėjai prisideda prie draudžiamų platinti televizijos programų transliacijos. Anot įstaigos, todėl teikėjai privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įtrauktas į reglamentų sąrašą turinys nebūtų pasiekiamas.

16:36 ES sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai

Europos Sąjunga trečiadienį sutarė dėl vienuolikto sankcijų Rusijai paketo dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančio priemones prieš vengimą, pranešė pareigūnai.

Šį pusmetį blokui pirmininkaujanti Švedija sakė, kad naujosios priemonės buvo patvirtintos per ES ambasadorių susitikimą Briuselyje.

16:05 U. von der Leyen siūlo ES finansuoti 45% Ukrainos atsigavimui reikalingų lėšų

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pasiūlė Europos Sąjungos narėms padengti iki 45% Ukrainos atstatymu reikalingų lėšų iki 2027 metų.

„Iki 2027 Ukrainos fiskalinis deficitas bus apie 60 mlrd. Eur. Greito poreikio atsigavimui reikalingų lėšų reikia apie 50 mlrd. Eur. Tai reiškia, kad iš viso iki 2027 metų reikės 110 mlrd. Eur. Todėl vakar aš pasiūliau šalims narėms padengti 45% šio trūkumo", – kalbėjo U. von der Leyen.

15:46 EIB šiemet skirs 840 mln. Eur Ukrainos infrastruktūrai atkurti

Europos investicijų bankas (EIB) šiais metais Ukrainos infrastruktūros atstatymo prioritetiniams projektams planuoja skirti 840 mln. Eur.

Pasak Ukrainos bendruomenių plėtros, teritorijų ir infrastruktūros ministerijos pranešimo, šalies vicepremjeras Oleksandras Kubrakovas ir EIB prezidentas Werneris Hoyeris Londone vykstančios tarptautinės konferencijos „Ukraine Recovery 2023“ metu pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl Ukrainos infrastruktūros atkūrimo projektų finansavimo šiemet 840 mln. Eur.

Ministerija pažymėjo, jog EIB nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai skubios paramos už 1,7 mlrd. Eur.

„Šios lėšos buvo nukreiptos į valstybės biudžetą, jomis paremta šalies ekonomika. Dabar plečiamas bendradarbiavimas dėl Ukrainos atstatymo. Kartu dirbsime prie daugelio projektų, kuriais bus siekiama atkurti komunalinę ir transporto infrastruktūrą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir panašiai“, – pranešime cituojamas vicepremjeras.

Jame taip pat nurodoma, jog EIB taip pat finansuos Ukrainos skaitmeninės transformacijos plėtrą bei kibernetinio saugumo stiprinimą.

Be to, memorandume numatytas Ukrainos ir EIB bendradarbiavimas naudojant specialų banko patikos fondą „EU for Ukraine“, skirtą finansuoti projektams, remiamiems Europos darnaus vystymosi fondo (EFSD+), maždaug 100 mln. Eur vertės techninės ir konsultacinės pagalbos Ukrainai paketo įgyvendinimas.

15:25 ES 3,5 mlrd. Eur papildė fondą, skirtą remti Ukrainą ginklais

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė pridėti 3,5 mlrd. Eur prie fondo, iš kurio mokama už Ukrainai skirtus ginklus, blokui siekiant tęsti paramą Kyjivui.

ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Švedija pranešė, kad Briuselyje vykusiame posėdyje buvo pritarta Europos taikos priemonės (ETP) – vieno iš bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo instrumentų – stiprinimui.

27 bloko šalys iš 2021 metais įsteigto bendro fondo, skirto remti šalis partneres visame pasaulyje, jau panaudojo apie 5,5 mlrd. Eur, kad padėtų apginkluoti Ukrainą.

Į šią sumą įeina 3,6 mlrd. Eur, skirtų atlyginti ES valstybėms narėms už Ukrainai tiekiamus ginklus, ir 2 mlrd. Eur, skirtų šaudmenų siuntimo Kyjivui programai.

Praėjusių metų pabaigoje ES vadovai jau papildė iki 2027 metų turintį veikti fondą 2 mlrd. Eur ir iš esmės pritarė tam, kad jis būtų papildytas dabartine 3,5 mlrd. Eur suma.

Kai kurios šalys siekia praplėsti šio fondo finansinę ribą, kad būtų užtikrinta, jog pakaks lėšų ir toliau padėti karinėms pajėgoms šalyse partnerėse Afrikoje bei kituose regionuose.

Iš viso, Briuselio teigimu, bloko narės ir bendras jo fondas Ukrainai apginkluoti nuo Rusijos invazijos pradžios skyrė apie 15 mlrd. Eur.

ES taip pat apmoko tūkstančius Ukrainos karių ir vasarį paskelbė, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti apmokyta 30.000 kariškių.

15:15 Vokietija perdavė naują karinės pagalbos paketą

Berlynas Ukrainai perdavė naują karinės paramos paketą, skelbia „Unian“.

Į naująją siuntą patenka tikslaus šaudymo artilerijos amunicija savaeigėms haubicoms „PzH 2000“ bei įprasta 155 kalibro artilerijos amunicija.

Taip pat perduota 6 specialiai pasienio apsaugai skirtos mobilios transporto priemonės bei logistinė pagalba – du HX81 šarvuoti traktoriai, skirti tankams tempti, bei du traleriai.

Į siuntą taip pat įtrauktos raketos oro gynybos sistemoms „Patriot“.

15:02 Vyriausybė pratęsė radijo transliacijas Ukrainoje vidurinių bangų siųstuvu

Vyriausybė trečiadienį pratęsė radijo transliacijas vidurinėmis bangomis Ukrainos teritorijoje.

Ministrų kabinetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pavedė Susisiekimo ministerijai organizuoti transliacijų vidurinėmis bangomis iš Lietuvos teritorijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose viešąjį pirkimą. 

„Prašau pritarimo Susisiekimo ministerijai daryti veiksmus, kad iš Lietuvos teritorijos galėtumėm padėti Ukrainos transliuotojams užtikrinti radijo programų transliavimą. Mūsų geografinė padėtis leidžia pasiekti daugiau nei 100 mln. Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos gyventojų auditoriją, įskaitant okupuotas teritorijas“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak jo, šiemet transliacijas planuojama pratęsti iš vidaus resursų, o 2024 metais, atsižvelgiant į situaciją, gali būti prašoma Finansų ministerijos numatyti tam lėtų biudžete.

Transliacijas pratęsti pasiūlė Susisiekimo ministerija, gavusi atitinkamą Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerijos prašymą.

14:57 Kyjivo sąjungininkai žada priversti Rusiją sumokėti už invaziją į Ukrainą

Vakarų sąjungininkės trečiadienį pareiškė, kad privers Rusiją sumokėti už jos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

14:40 V. Zelenskis sako, kad kontrpuolimas buvo lėtesnis nei tikėtasi

Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kijevo kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas pažanga mūšio lauke buvo „lėtesnė nei norėta“, trečiadienį pranešė BBC.

„Kai kurie žmonės mano, kad tai Holivudo filmas, ir tikisi rezultatų jau dabar. Taip nėra“, – cituojamas Ukrainos prezidento interviu.

Ukraina pranešė per pastarąsias dvi savaites atkovojusi aštuonis kaimus pietuose.

Nors ir nedideli, šie laimėjimai yra didžiausi jos pajėgų pasiekimai nuo lapkričio mėnesio, kai jos veržiasi į smarkiai įtvirtintas ir užminuotas Rusijos kontroliuojamas teritorijas.

14:27 U. von der Leyen: ES turi ypatingą atsakomybę Ukrainai

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, kalbėdama Londone vykstančioje Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje teigė, kad Europos Sąjunga turi ypatingą atsakomybę Ukrainos atžvilgiu.

„(...) Visa tai skirta dabartiniams Ukrainos poreikiams. Tačiau pakalbėkime apie ateitį. Aš tikiu, kad Europos Sąjunga turi ypatingą atsakomybę dėl Ukrainos“, – pirmininkę cituoja „Al Jazeera“.

„Ukrainiečiai mums sako, kad kai įsivaizduoja savo ateitį, jie mato plevėsuojančias Europos vėliavas virš jų miestų. Ir aš neabejoju, kad Ukraina taps mūsų sąjungos dalimi“, – kalbėjo U. von der Leyen.

14:00 H. Maliar: pagrindinė puolimo fazė dar laukia

Hanna Maliar, Ukrainos gynybos viceministrė, trečiadienį pareiškė, kad pagrindinis Ukrainos kontrpuolimo smūgis dar laukia.

I teigė, kad yra sudėtinga judėti į priekį prieš Rusijos įtvirtinimus, tačiau pabrėžė, kad teritorijos išlaisvinimas nėra vienintelis tikslas.

„Netikslinga matuoti sėkmę vien gyvenvietėmis ar įveiktais kilometrais, nes yra daug daugiau kriterijų karinių operacijų efektyvumui matuoti“, — viceministrę cituoja „Sky News“.

Anot jos, Rusija šiuo metu tęsia puolamuosius veiksmus fronto rytuose, Donecko ir Luhansko regionuose.

„Taigi, dabar karšta tiek rytuose, tiek pietuose“, – sakė ji.

13:32 Suomija apkarpys paramą Afrikos šalims, remiančioms Rusijos karą

Naujoji Suomijos vyriausybė svarstys nebemokėti paramai ir vystymuisi skirtų lėšų Afrikos valstybėms ir vyriausybės, kurios remia Rusijos agresiją Ukrainoje.

Plačiau apie tai rašoma čia.

13:10 Kremlius kritikuoja J. Bideno komentarą prilyginant Xi Jinpingą diktatoriams

Kremlius trečiadienį užsipuolė Jungtines Valstijas, jų prezidentui Joe Bidenui prilyginus kolegą iš Kinijos Xi Jinpingą diktatoriams, ir teigė, kad šie JAV lyderio komentarai atspindi esą neprognozuojamą Vašingtono užsienio politiką.

„Tai labai prieštaringa JAV užsienio politikos apraiška, parodanti reikšmingą nenuspėjamumo elementą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis kalbėjo po neseniai įvykusio JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizito Kinijoje, kuriuo siekta švelninti įtampą tarp Pekino ir Vašingtono, ir po J. Bideno antradienio pastabų, kuriose jis Kinijos prezidentą prilygino diktatoriams.

12:41 Seimas žada efektyvinti tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai kontrolę

Lietuvą vis dažniau išnaudojant kaip tranzitinę šalį gabenant sankcionuotas prekes į Rusiją ir Baltarusiją, šalis siekia efektyvinti sankcijų kontrolę. Seimo Ekonomikos komitetas sprendimą šiuo klausimu žada priimti kitą savaitę.

Plačiau apie tai rašoma čia. 

12:13 JAV skirs 1,3 mlrd. USD vertės naujos ekonominės pagalbos Ukrainai

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas skirs 1,3 mlrd. USD (1,19 mlrd. Eur) vertės naujos ekonominės pagalbos Ukrainai, pirmiausia jos energijos ir infrastruktūros poreikiams patenkinti.

Plačiau apie tai rašoma čia.

12:09 P. Porošenka: 70% puolimui paruoštų pajėgų dar laukia dislokavimo

Petro Porošenka, buvęs Ukrainos prezidentas, trečiadienį teigė, kad apie 70% Ukrainos puolimui paruoštų pajėgų dar laukia savo dislokavimo ir tik apie 30% dalyvauja aktyviuose kovos veiksmuose, skelbia „Sky News“.

Kalbėdamas kanalui jis teigė, kad jam kelia nerimą Rusijos dominavimas oro erdvėje, oro gynyba bei jos elektroninės karybos priemonės.

„Net ir tokioje situacijoje pademonstravome progresą kontrpuolimo metu“, - pridūrė jis.

11:53 R. Sunakas: JK suteiks 3 mlrd. USD vertės paskolų garantijų Ukrainai

Rishi Sunakas, Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas Ukrainos atstatymo konferencijos Londone metu, pažadėjo, kad JK suteiks paskolų garantijų Ukrainai už 3 mlrd. USD (2,25 mlrd. GBP).

Anot jo, 400 verslų iš 38 šalių jau pasirašė susitarimą dėl investavimo į Ukrainą.

R. Sunakas pabrėžė, kad Rusija mėgina sunaikinti Ukrainos ekonomiką, tačiau Ukrainos žmonės nepasiduoda, o savo kalbą pradėjo girdamas Ukrainos žmonių išradingumą bei nepalaužiamą dvasią, rašo „Sky News“.

11:13 Rusija žada laivyną papildyti dviem naujais branduoliniais povandeniniais laivais

Rusija ketina iki metų pabaigos savo laivyno gretas papildyti dviem naujais branduoliniais povandeniniais laivais, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Skelbiama, kad vienas iš laivų bus branduoliniu kuru varomas ir sparnuotąsias raketas gabenantis laivas „Imperatorius Aleksandras III“, bei daugiafunkcinis branduoliniu kuru varomas povandeninis laivas „Krasnojarskas“.

11:03 JK prasideda tarptautinė Ukrainos atstatymo konferencija

Londone trečiadienį laukiama daugiau kaip 60 šalių vadovų ir atstovų, dalyvausiančių dvi dienas truksiančioje konferencijoje dėl finansinės paramos karo nualintai Ukrainai.

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:27 JK žvalgyba: Rusija rimtai ruošiasi ginti Krymą

Tęsiantis įtemptoms kovoms Ukrainos pietuose, Rusija paskutinėmis savaitėmis dėjo dideles pastangas tam, kad sutvirtintų gynybines linijas toliau nuo fronto linijos ir ypač prie patekimo į Krymo pusiasalį, skelbiama Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje apie invazijos eigą.

„Į šiuos įtvirtinimus patenka ir ilgas 9 km gynybinis ruožas, esantis 3,5 km atstumu į šiaurę nuo Armiansko miesto, siaurame žemės ruože, jungiančiame Krymo pusiasalį su Chersono regionu“, – rašo JK gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.

Ekspertų nuomone, šie kruopščiai suplanuoti Rusijos vadovybės veiksmai rodo, jog Maskva mano, kad Ukrainos kariuomenė yra pajėgi smogti pačiam Krymo pusiasaliui.

„Rusija vis dar laiko Krymo išsaugojimą pagrindiniu savo prioritetu“, – rašoma ataskaitoje.

09:44 Ukraina skelbia apie nedidelį progresą Zaporižios fronte

Andryjus Kovalevas, Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo atstovas spaudai, teigė, kad pajėgoms pavyko pasiekti nedideliį progresą Zaporižios regione, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.

„Jie (ukrainiečiai – VŽ) pasiekė dalinės sėkmės, atkovojo teritorijų“, – atstovą cituoja „Reuters“, kuris patikslino, kad minėta pažanga pasiekta netoli Mala Tokmačkos ir Robotynės gyvenviečių.

A. Kovalevas taip pat paminėjo, kad įtemptos kovos šiuo metu vyksta prie Lymano Donecko regione.

09:31 Rusija skelbia, kad jos okupuotoje Chersono dalyje dėl potvynio žuvo 41 žmogus

Dėl didžiulės ukrainiečių Kachovkos užtvankos griūties Rusijos kontroliuojamose Ukrainos dalyse žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 41, trečiadienį sakė vienas rusų okupacinės valdžios pareigūnas.

„Žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 41“, – sakė Rusijos primestos administracijos aukšto rango pareigūnas Andrejus Aleksejenka.

Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje griuvus užtvankai žuvo mažiausiai 16 žmonių, dar 31 dingo, rodo naujausi Kyjivo skaičiai.

Birželio 6 dieną griuvus Rusijos kontroliuojamai Kachovkos užtvankai buvo užlietos didžiulės Chersono srities teritorijos, tūkstančiai žmonių turėjo evakuotis, nuogąstaujama dėl ekologinės katastrofos.

Kyjivas kaltina Maskvą susprogdinus šią Dnipro upės užtvanką. Rusija kaltina Ukrainą.

09:17 Maskvos srityje netoli karinės bazės numušti du dronai

Netoli karinės bazės Maskvos srityje ankstų trečiadienio rytą buvo numušti du dronai, tačiau jie žalos nepadarė, niekas nenukentėjo, pranešė srities gubernatorius.

„Šiandien 5 val. 30 min. ir 5 val. 50 min., artėdami prie karinės bazės sandėlių, sudužo du dronai“ Naro Fominsko rajone, maždaug už 50 km į pietvakarius nuo Maskvos, per „Telegram“ pranešė gubernatorius Andrejus Vorobjovas.

Jis pridūrė, kad bepiločiai orlaiviai buvo numušti.

Išpuolis surengtas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti Rusijos karių užgrobtas žemes.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo atakų – daugiausiai dronų – Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Ukraina.

Maskva ir jos apylinkės, esančios maždaug už 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos, iki šiol būdavo retas taikinys.

Gegužės pradžioje virš Kremliaus buvo numušti du dronai, o to paties mėnesio pabaigoje trys bepiločiai orlaiviai pataikė į Maskvos daugiaaukščius.

08:56 Ukraina: numušti visi šeši rusų paleisti dronai

Šiąnakt rusai Ukrainą vėl puolė Irano gamybos dronais kamikadzėmis „Shahed“, pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Jų teigimu, visi šeši dronai buvo numušti virš Chmelnyckio srities.

08:05 Londone prasideda konferencija, skirta Ukrainos atkūrimui  

Trečiadienį Londone laukiama daugiau kaip 60-ies šalių vadovų ir atstovų, kurie dalyvaus dviejų dienų konferencijoje, skirtoje užtikrinti finansavimą, reikalingą atstatyti Rusijos sukelto karo nuniokotai Ukrainai.

Europos Komisijos vadovė susitikimo išvakarėse jau paskelbė, kad ES suteiks Ukrainai 54,58 mlrd. USD paramą 2024–2027 m. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas taip pat ketina pristatyti didelį pagalbos paketą, įskaitant 3 mlrd. USD papildomų garantijų, kad būtų galima gauti Pasaulio banko paskolas, pranešė jo biuras.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmygalas anksčiau yra sakęs, kad Ukrainos atstatymas gali kainuoti 750 mlrd. USD.

Neseniai atliktame Pasaulio banko, JT, Europos Sąjungos ir Ukrainos vyriausybės tyrime teigiama, kad platesnio masto ekonomikos atkūrimas kainuotų 441 mlrd. USD.

07:54 „Mitsui“ neketina pasitraukti iš „Sachalinas-2“ projekto

Japonijos prekybos įmonė „Mitsui & Co“ neplanuoja pasitraukti iš suskystintų gamtinių dujų (SkGD) projekto „Sachalinas-2“ Rusijoje.

„Praėjusiais metais, pasitarę su Japonijos vyriausybe, nusprendėme išlaikyti savo dalį „Sachaline-2“, nes šis projektas tiekia apie 9% Japonijos importuojamų SkGD“, – metiniame visuotiniame susirinkime trečiadienį sakė „Mitsui“ vyresnysis vykdomasis direktorius Toru Matsui, kurį cituoja „Reuters“.

Jis pažymėjo, kad „Mitsui“ padarys atitinkamus pakeitimus, jei situacija pasikeis, nes bendrovės politika – laikytis bet kokių vyriausybės sankcijų.

„Mitsui“ ir „Mitsubishi Corp“ bendrai turi 22,5% „Sachalino-2“ akcijų. „Shell“ po Rusijos invazijos į Ukrainą iš projekto  pasitraukė.

07:27 ISW: Ukraina kontrpuolimo veiksmus vykdė dviejuose fronto ruožuose

Ukrainos kariai antradienį surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai dviejuose fronto ruožuose, teigiama naujausioje JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje.

Joje rašoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsė puolimą prie administracinės sienos tarp Zaporižios ir Donecko sričių bei Zaporižios srities vakaruose.

Tuo pat metu Rusija, siekdama sustabdyti Ukrainos puolimą, dislokavo dideles pajėgas, todėl Ukrainos kariams sunku judėti į priekį.

Analitikai pažymėjo, kad, Ukrainos pusės teigimu, kontrpuolimas turėjo keletą užduočių, kurios nebuvo orientuotos vien į teritorijos išlaisvinimą, ir kad Ukrainos pajėgos dar nepradėjo pagrindinio kontrpuolimo operacijų etapo.

ISW taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos valdžia ir toliau mažina reikalavimus, keliamus norintiems tarnauti kariuomenėje, taip siekdama padidinti karių skaičių.