Latvijos premjero partija švenčia pergalę parlamento rinkimuose

„Naujosios vienybės“ partija, remiantis pirminiais rezultatais iš 96% rinkimų apylinkių, surinko 19% balsų.

Tai reiškia, kad Latvija kartu su Baltijos kaimynėmis Lietuva ir Estija išlaikys vieną griežčiausių pozicijų ES Rusijos atžvilgiu užimančių šalių.

Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,8% balsų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, surinkęs 11% balsų.

Aštuonios partijos ar sąrašai peržengė 5% barjerą ir užsitikrino atstovavimą 100 vietų Saeimoje. Tarp jų – centro dešinysis „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinė partija „Už plėtrą/Už!“, kurios abi yra dabartinės K. Karinio mažumos koalicinės vyriausybės narės.

Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25% iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente.

Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, įskaitant baltarusius ir ukrainiečius. Ji surinko vos 4,8% balsų.

Manoma, kad etniniai Latvijos rinkėjai nusigręžė nuo šių partijos, o rusakalbiai nusivylė vadovybės kritika Kremliui dėl karo Ukrainoje.

Rinkėjų aktyvumas siekė 59,14%, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5% daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.