Prezidentė vetavo lengvatinį tarnybinių butų pardavimą
Dekretą dėl sausio 11 d. Seimo priimtų Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų vetavimo p. Grybauskaitė pasirašė pirmadienį. Mindaugas Lingė, prezidentės patarėjas, informavo, kad valstybės vadovė siūlo pataisas laikyti nepriimtomis.
Parlamentarų daugumos patvirtintose pataisose numatoma pirmenybė įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas jose gyvenančiam asmeniui už pradinę aukciono kainą.
Atkreiptas dėmesys, kad Vyriausybė, Seimo teisininkai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė neigiamą nuomonę ir daugybę pastabų dėl pasiūlymų lengvatinėmis sąlygomis parduoti tarnybinius butus juose gyvenusiems urėdams, pedagogams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Paties įstatymo tikslai buvo kilnūs – padėti socialiai remtiniems asmenims. Bet sukuriama privilegija nepasiekia šio tikslo. Seimo priimtu įstatymu išimtis suteikiama esant vieninteliam nuosavybės neturėjimo penkerius metus kriterijui, kuris neįrodo būsto nuomininko tikrosios socialinės padėties“, – žurnalistams pirmadienį sakė p. Lingė.
Tokios įstatymo pataisos, anot jo, „galimai kertasi“ su Konstitucija, neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos, kad „valstybės turtas turi būti tausojamas, naudojamas efektyviai ir taupiai“. „Negali būti sukuriamos privilegijos ir įsigyjant valstybės turtą“, – pridūrė patarėjas.
Apgailestauja dėl pasirinkto nekonstitucinio kelio
„Prezidentė apgailestauja, kad geriems norams įgyvendinti ir įstatyme numatytiems tikslams pasiekti pasirinktos konstitucinių abejonių keliančios priemonės. Jos ne tik nepadės spręsti tarnybiniuose butuose gyvenančių socialiai pažeidžiamų asmenų problemų dėl tų butų pardavimo, bet ir duos priešingą efektą nei laukiama“, – nurodoma prezidentūros pranešime spaudai apie veto.
Anot jo, „tikėtina, kad socialiai pažeidžiami asmenys nepajėgs įsigyti būsto net ir už pradinę kainą“.
Prezidentės nuomone, keliamas socialines problemas galima išspręsti galiojančiais įstatymais, todėl papildomai nieko keisti nereikia.
„Šalies vadovės teigimu, spręsti tarnybiniuose butuose gyvenančių žmonių problemas dėl tų butų pardavimo yra būtina, ir tam pakanka šiuo metu galiojančių teisės aktų. Jie leidžia Vyriausybei perduoti butus savivaldybėms ir, bendradarbiaujant su jomis, užtikrinti juose gyvenančių asmenų poreikius be nepagrįstų ir prielaidų piktnaudžiavimui sudarančių išimčių“, – nurodoma pranešime.
Šiuo metu valstybei priklauso apie 1.500 tarnybinių butų ir gyvenamosios paskirties patalpų.
Nesutiko su prezidentūros argumentais
Valstybės vadovės veto bus svarstomas vasario mėnesį pratęstoje Seimo rudens sesijoje.
Veto gali būti atmestas už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui. Už įstatymo pataisų priėmimą balsavo tik 46 Seimo nariai, 4 buvo prieš ir net 38 susilaikė. Prieš ir susilaikė ne tik didesnė dalis opozicijos, bet ir kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, tarp jų ir valstiečiai-žalieji Ramūnas Karbauskis bei Agnė Širinskienė.
Viena iš Seimo priimtų įstatymo pataisų iniciatorių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Virginija Vingrienė pasipiktino prezidentūros pozicija šiuo klausimu.
„Visiškai neįsigilinęs į reikalo esmę dėl pataisos tarnybinius butus parduoti lengvatinėmis sąlygomis, prezidentės patarėjas žvelgia vienpusiškai ir formaliai, tad nebandoma suvokti socialiai jautrios žmonių grupės problemų. Valstybės ar savivaldybės menama finansinė nauda supriešinama su piliečio teise. Verta iš aukštai nusileidus pasižiūrėti, kokia čia „privilegija“ už pradinę aukciono kainą įsigyti 70% nusidėvėjusią lūšnelę viduryje miško, kurios net savivaldybė nenori priimti į socialinio būsto fondą dėl per didelės finansinės naštos? Jau nekalbu apie pačius gyventojus, kuriems buvo leista pasilikti gyventi šiuose būstuose išėjus užtarnauto poilsio, kurie neturi kito būsto ir nesukaupė lėšų jam įsigyti“, –savo feisbuko paskyroje parašė p. Vingrienė.
„Ši išimtis taikoma tikrai ne urėdams, kaip bandė teigti išsakydama savo motyvus Seimo posėdyje kolegė Agnė Širinskienė. Raginu atsipeikėti: urėdai nei gyveno tokiose tarnybinėms reikmėms seniai nereikalingose nusidėvėjusiose lūšnelėse, nei ketina jas įsigyti. Tokias prielaidas pavadinčiau visiškai nevykusiu pajuokavimu arba pertekliniu kritiškumu, kai prielaidos painiojamos su faktinėmis aplinkybėmis. Buvę eiguliai, miško darbininkai dabar nėra kalti dėl to, kad buvo gavę pažadą, jog šiuose būstuose galės pasilikti gyventi iki gyvenimo galo ar net juos išsipirkti“, – pridūrė ji.
