Advokatas: prezidentė jau pasakė, kokio sprendimo tikisi „MG Baltic“ byloje

Birželio 15 dieną teisėjų kolegija skelbs nutartį dėl penktadienį jai pareikšto advokatų ir kaltinamųjų nušalinimo, taip pat nušalinimo valstybės kaltinimą palaikančiam prokurorui Justui Lauciui.
Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius, penktadienį pareiškęs nušalinimą visiems politinės korupcijos bylą nagrinėjantiems teisėjams, sakė, kad prezidentė žiniasklaidai yra išsakiusi, kokio sprendimo šioje baudžiamojoje byloje tikisi.
„Valstybė proceso dalyviams turi suteikti garantijas dėl objektyvaus proceso“, – pabrėžė advokatas.
Jis vėliau žurnalistams sakė, kad dabar kaltinamiesiems nėra užtikrinta, jog teismas nebus priklausomas nuo aukščiausių valstybės vadovų.
„Paskaitykime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip organizuota nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, jeigu Seimas nusprendė? Galėtų ir bausmę paskirti, V. Bakas (komiteto pirmininkas – BNS) jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, iš kaltinamųjų yra atimtos – teisė į nepriklausomą teismą, nekaltumo prezumpcija“, – penktadienį teisme žurnalistams sakė p. Belevičius.
Jis prezidentės pasisakymą ir nušalinimą teisėjams siejo su jų skyrimo tvarka – Lietuvoje teisėjus skiria ir atleidžia prezidentė Teisėjų tarybos patarimu.
Tuo metu kaltinamasis Eligijus Masiulis pareiškė turintis žinių, kad birželio 6 dieną, trečiadienį valstybės kaltintojas Laucius lankėsi Prezidentūroje.
Advokatas Belevičius taip pat paminėjo valstybės vadovės interviu žiniasklaidai, įvairių Seimo narių pasisakymus apie koncerną „MG Baltic“.
Anot jo, visuomenėje jau suformuota nuomonė, kad kaltinamieji padarė eilę sunkių nusikaltimų, teismui belieka priimti kuo griežtesnį nuosprendį.
„Žiniasklaidos kampanija vyko, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – sakė jis.
Posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad kaltinamieji Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis ir Šarūnas Gustainis bei koncerno „MG Baltic“ advokatas Belevičius nori nušalinti prokurorą ir teismą.
Laucius su teismo nušalinimu nesutinka
Prokuroras Laucius nesutinka, kad nuo šios bylos turi nusišalinti visi į jos nagrinėjimą paskirti teisėjai.
Jis tvirtino, kad Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje, veikia valdžių padalijimo principas.
„Tai, kad skiria prezidentė teisėjus, nėra pagrindo išvadai, jog teisėjai turėtų reaguoti į pasisakymus vykdydami savo tiesiogines pareigas. Neturi pagrindo teisėjų kolegija nusišalinti nuo bylos“, – sakė jis.
Kaltinamieji ir jų advokatai pareiškė nušalinimą ir pačiam Lauciui.
Laucių kaltino šališkumu
Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Kurlianskiui.
Kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamo Masiulio gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas sakė, kad reiškia nušalinimą valstybės kaltintojui Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Lauciui. Anot jo, p. Laucius yra šališkas ir neobjektyvus jo ginamajam.
„Turime prašymą dėl prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas ir neobjektyvus mano ginamojo E. Masiulio atžvilgiu. Nesilaikydamas reikalavimų, neperdavė dalies medžiagos“, – sakė p. Bliuvas.
Jis minėjo, kad prie bylos nebuvo pridėti laiškai. Advokatas nenurodė, kieno tai buvo laiškai. Žiniasklaidoje skelbta apie prezidentės ir p. Masiulio susirašinėjimą. Gynėjo manymu, prokuroras teismui medžiagą pateikė selektyviai.
Advokatas minėjo, kad teismui neperduota ir p. Masiulio automobilyje rasta paskolos sutartis, sudaryta tarp p. Masiulio ir p. Kurlianskio.
Nušalinimą prokurorui pareiškė ir kaltinamojo p. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius. Jis stebėjosi, kodėl vienos partijos atstovai sulaukė įtarimų, o kiti liko liudytojais.
„Iš bylos duomenų paaiškėjo, kad Laurynas Kasčiūnas 2015 metų lapkričio mėnesį gavo prašymą organizuoti Irenos Degutienės ir koncerno susitikimą ir kad ji palaikyti Š. Gustainio pataisą. Ponas Kasčiūnas prašymą įvykdė, paprašė susitikti, palaikyti pataisą. Kai įvykdė prašymą, paprašė paramos savo asociacijai, viena iš „MG Baltic“ įmonių pervedė paramą. Kuo tai skiriasi nuo p. Gustainio? Ponas Gustainis buvo Liberalų sąjūdžio narys, p. Kasčiūnas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“,– sakė p. Kuprusevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad konservatoriai Kasčiūnas ir Adomėnas buvo apklausti liudytojais, net ne specialiais liudytojais.
„MG Baltic“ advokatas Belevičius pareiškė nušalinimą visiems trims teisėjų kolegijos nariams – Nijolei Žimkienei, Jurgitai Kolyčienei bei Ugniui Trumpuliui.
VERSLO TRIBŪNA
Be to, koncernas „MG Baltic“ penktadienį pranešė, kad artimiausiu metu pateiks ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Ieškinį planuoja reikšti ne tik Valstybės saugumo departamentu kaip institucijai, bet ir asmeniškai jos vadovui Dariui Jauniškiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui.
Stebėjo Jungtinio demokratinio judėjimo atstovai
Stebėti teismo proceso atvyko Jungtinio demokratinio judėjimo atstovai. Šis visuomeninis judėjimas buvo įkurtas 2009 m., jo pirmininku buvo advokatas, teisininkas, buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas, kuris mirė 2011 m. Tarp judėjimo steigiamosios grupės narių buvo ir Vytautas Bakas, šiuo metu Seimo NSGK vadovaujantis „valstietis“.
Judėjimo atstovai salėje atsisėdo į suolą iškart už pirmojo suolo, kur sėdi penki kaltinamieji.
Judėjimo Kauno skyriaus vadovė Rūta Zabielienė teigė norinti pasiųsti žinią.
„Pagrindinė žinia vienu sakiniu – mes esme prieš tai, kas vyksta dabar Lietuvoje, kad valdžia yra taip stipriai korumpuota“, – žurnalistams sakė šio judėjimo Kauno skyriaus vadovė Zabielienė.
Šio judėjimo Klaipėdos skyriaus vadovas kėlė klausimą, kas padengs ketvirtadienį neįvykusio teismo posėdžio išlaidas.
„Kas padengs sužlugdyto teismo posėdžio išlaidas? G. Steponavičius ar Seimo valdyba?“ – sakė Virginijus Partaukas.
Kaltinamajam Seimo nariui Steponavičiui ketvirtadienį neatvykus į politinės korupcijos bylos posėdį Vilniaus apygardos teisme, pirmasis posėdis nutrūko. Penktadienį p. Steponavičius atvyko į teismą ir sakė tikrai nenorintis vilkinti proceso, nori, kad jis greičiau baigtųsi. Parlamentaras teigė manęs, kad pačioje proceso pradžioje sprendžiami organizaciniai klausimai ir jis gali nedalyvauti.
Pono Steponavičiaus advokatas ketvirtadienį teismui pateikė raštą, kad ginamasis išvykęs į komandiruotę Suomijoje Seimo valdybos sprendimu. Komandiruotė vyko birželio 5–7 dieną, ji suplanuota anksčiau, dar balandį, nei teismo posėdis.
Siekė koncernui palankių sprendimų
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Gustainiui – kyšininkavimu. Ponas Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, p. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia.
2016 m. gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė Eligijų Masiulį, tuometį Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininką. Jo namuose buvo rasti 106.000 Eur, gauti iš koncerno „MG Baltic“ tuometinio viceprezidento Raimondo Kurlianskio, taip pat dar daugiau kaip 140.000 Eur grynųjų pinigų iš nenustatytų ir nedeklaruotų pajamų šaltinių;
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas kartu su STT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ponas Masiulis iškart atsisakė Seimo nario mandato ir atsistatydino iš LS vadovų, p. Kurlianskis buvo 20 dienų sulaikytas ir uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą;
2016 m. rugsėjį p. Masiulis po ilgos tylos išsakė savo poziciją dėl „MG Baltic“ priklausančio alkoholinių gėrimų gamintojo „Stumbras“ produkcijos dėžutėje rastų grynųjų pinigų – esą tai buvo p. Kurlianskio suteikta paskola. Tuo metu teisėsauga pareiškė p. Masiuliui įtarimus dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Ponui Kurlianskiui pareikšti įtarimai papirkimu ir prekyba poveikiu;
Teisėsauga įtaria, kad p. Masiulis kyšį galėjo priimti už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant Vartojimo kredito įstatymo projektą, nutarimą dėl 169,3 mln. Eur viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius–Utena“, už pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo, „už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus“, taip pat už tai, kad p. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus LS frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius „priimti sprendimus koncerno naudai“;
Pasak teisėsaugos, p. Kurlianskis taip pat įtariamas suteikęs nematerialios naudos p. Masiuliui, nurodydamas „MG Baltic“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms suteikti tribūną LS atstovams ir palankiai nušviesti šios partijos veiklą;
2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos (DP) nariui Vytautui Gapšiui. Jis įtariamas iš „MG Baltic“ priėmęs 27.100 Eur kyšį. Už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos per koncernui priklausančias televizijas transliuotai DP politinei reklamai, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Kaltinimuose nurodyta, jog kyšiu siekta, kad p. Gapšys pateiktų ir balsuotų už koncernui naudingus sprendimus;
2017 m. vasario 28 d. įtarimai papirkimu ir prekyba poveikiu pareikšti „MG Baltic“;
2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš LS lyderių Gintarui Steponavičiui. Kaltinimuose nurodoma, kad p. Steponavičius iš p. Kurlianskio prašė pinigų savo rinkimų kampanijai. Dalis iš p. Steponavičiaus prašytos 20.000 Eur sumos – 15.000 Eur – iš p. Kurlianskio pavaldžios koncernui žiniasklaidos įmonės sąskaitos buvo pervesta p. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai. Dalis šių lėšų buvo panaudotos LS renginiams;
2017 m. gegužės 31 d. teisėsauga pareiškė įtarimus kitam buvusiam LS nariui Šarūnui Gustainiui. Jis įtariamas iš p. Kurlianskio priėmęs 8.700 Eur kyšį kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“, LS narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui, taip pat už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad p. Gustainio inicijuoti mokymai buvo šiurkštus politinės kampanijos finansavimo pažeidimas, todėl iš LS neskirta 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto dotacija – 394.800 Eur;
2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – politines partijas LS ir DP. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo;
Bylos tyrimas baigtas 2017 m. gruodį, Vilniaus apygardos teismui perduota 2018 m. balandį. Baudžiamąją bylą sudaro 108 tomai. Ikiteisminiame tyrime apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų;
Maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Partijoms gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. Eur.
[infogram id="0277e79b-4827-4190-956e-758f17ccf410" prefix="OY3" format="interactive" title="„MG Baltic“ politinės korupcijos byla"]