VŽ paaiškina: 5 būdai, kaip „Brexit“ gali neįvykti
1. Antras referendumas
Po birželio 23-iosios nakties pirmiausia buvo prabilta apie antro referendumo galimybę. Iš karto po rezultatų paskelbimo pradėta peticija, kuri internetu surinko kelis milijonus parašų (dalies jų autentiškumas kvestionuojamas).
Antro referendumo šalininkų argumentas – skirtumas tarp „Brexit“ šalininkų ir priešinininkų pirmajame referendume buvo per mažas. Už išėjimą iš ES balsavo 52%, už pasilikimą – 48%.
Be to, teisiškai referendumas Didžiojoje Britanijoje neįpareigoja – jis yra patariamasis. Tad teoriškai galima jo nepaisyti arba rengti dar vieną referendumą. Tokių atvejų ES yra buvę.
Pavzydžiui, Airijos piliečiai nubalsavo prieš Lisabonos sutartį, tačiau po metų ji buvo priimta. Pernai vasarą graikai ryžtingai tarė „ne“ Europos pasiūlytoms paramos sląygoms, tačiau vos po kelių dienų jas priėmė praktiškai nepakeistas.
Davidas Cameronas, JK premjeras, atmetė antro referendum galimybę. Tiesa, p. Cameronas po kelių mėnesių nebebus premjero poste. Tad naujasis premjeras ar premjerė, kol neaktyvuotas išstojimo iš ES procesas, galėtų griebtis naujo referendumo.
Tačiau, apžvalgininkų ir politikų nuomone, ši galimybė – menka. Tikėtina, kad sprendimas rengti antrą referendumą ne tik sukeltų didelę tautos priešpriešą, o pavargę piliečiai iš pykčio šį kartą dar aktyviau balsuotų prieš ES.
2. Persiderėjimas
Vienas iš „Brexit“ šalininkų Borisas Johnsonas nėra toks „brexitistas“, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. The Daily Telegraph jis yra užsiminęs, kad vienintelis būdas iš ES gauti ko nori – žmonėms balsuoti „ne“.
Dalis euroskeptikų vargiai tikėjosi, kad laimės referendumą, pastebi „Slate“. Jie esą tik norėjo išreikšti savo balsą, kad nori kitokios ES, o ne visai ją palikti.
Panašiai kaip ir graikų referendumo atveju, buvo tikėtasi, kad tautos priešiškas balsas esą suteiktų britams daugiau galių derybose dėl palankesnių narystės ES sąlygų.
Pavyzdžiui, p. Cameronas antradienį Europos lyderiams aiškinosi, kad tauta nubalsavo už išėjimą iš ES dėl imigracijos. Esą, viskas būtų buvę kitaip, jei ES būtų leidusi JK riboti imigrantų iš Europos kiekį. VŽ rašė, kad p. Cameronas su ES buvo išsiderėjęs minimalų imigracijos ribojimo lygį.
Tačiau net jeigu naujasis premjeras užsimanytų persiderėti su ES, vargu, ar Europos lyderiai ryšis vėl žaisti su britais šį žaidimą.
Kol kas visi sutinka, kad JK reikia laiko, kol bus aktyvuotas Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis, numatantis išstojimo galimybę. Tačiau kalbėtis iki tol su JK nesiruošia ir ragina kuo greičau naikinti įsivyravusią politinę nežinomybę.
3. Parlamento maištas
Kaip minėta, referendumo rezultatai legaliai neįpareigoja jokių valdžios institucijų. O 50-ojo straipsnio aktyvavimui turės pritarti parlamentas.
Advokatas Geoffrey Robertsonas „The Independent“ dienraščiui aiškina, kad JK parlamentas turės balsuoti, ar atšaukti 1972 metų teisės aktą, kuriuo JK įstojo į ES.
Balsavimas, anot p. Robertsono, gali neįvykti iki lapkričio, kai bus aiškesni „Brexit“ padariniai ekonomikai. O parlamento nariai turi balsuoti už tai, kas, jų nuomone, yra geriausia Didžiajai Britanijai.
Didžioji dauguma dabartinių parlamento narių yra ES šalininkai ir turi teisę balsuoti prieš tautos valią. Tačiau vargu, ar dauguma išdrįstų priešintis 17,4 mln. žmonių išreikštai valiai.
4. Nauji rinkimai
Kita vertus, 16,06 mln. žmonių išreiškė norą likti ES – o tai didelis potencialių rinkėjų ratas, pažymi Johnas Fraheris, „Bloomberg“ tarptautinių naujienų redaktorius.
Tai reiškia, kad jeigu būtų surengti pirmalaikiai rinkimai, ES šalininkai galėtų surengti stiprią rinkiminę kampaniją, laimėti rinkimus ir neaktyvuoti 50-ojo straipsnio.
Ypač turint omeny, kad yra euroskeptikų, besigailiančių referendumo rezultatų. Šie asmenys net gavo naują pavadinimą „bremorsers“ – „Brexit“ ir angliško žodžio remorsers (atgailautojai) junginį.
Artimiausi rinkimai šiuo metu yra numatomi 2020-aisiais, tačiau „Brexit“ krizė suteikia pagrindo prašyti pirmalaikių rinkimų. Kai kurie parlamente esantys leiboristų partijos atstovai tiki, kad pirmalaikiai rinkimai anksčiau ar vėliau neišvengiami.
Tačiau kol kas, remiantis apklausomis, Europos šalininkų leiboristų šansai laimėti yra menki.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
„Kika Group“ Žemaitkiemyje, Kauno r., atidarė konservuoto maisto gyvūnams gamyklą „Akvatera W“. Sprendimą statyti naują gamyklą lėmė sparčiai augantis šio maisto segmento poreikis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose. Su „Akvatera W“ siekiama išplėsti produktų asortimentą – pasiūlyti pilną augintinių mitybos sprendimų liniją: sausą maistą, funkcinius skanėstus bei konservuotą maistą. Kartu buvo keliami tikslai sustiprinti eksporto potencialą, padidinti gamybos mastą bei įdiegti moderniausias technologijas, kurios užtikrintų aukštesnį efektyvumo, kokybės ir tvarumo lygį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
5. Škotijos korta
Škotija aiškiai balsavo už tai, kad JK liktų ES, tad šalies pirmoji premjerė Nicola Sturgeon iš karto pareiškė, kad reikės vėl rengti referendumą dėl škotų nepriklausomybės.
Tačiau mažai kas tiki, kad ji drįs surengti antrą referendumą per artimiausius dvejus metus. Kita vertus, ji taip pat minėjo, kad škotų parlamentas gali vetuoti JK išstojimą iš ES. Šis plačiai nuskambėjęs pasisakymas nėra visiškai teisingas.
Teisiškai Škotijos parlamentas negali vetuoti JK parlamento sprendimų. Jis tegali nepritarti sprendimui palikti ES, bet negali užkirsti tam kelio.
Taip pat p. Sturgeon gali reikalauti su ES išskirtinės sutarties, kuri realiai numatytų tas pačias sąlygas, kurios galioja dabar. Panašaus sandorio turėtų norėti ir Šiaurės Airija, kuri irgi balsavo už ES. Tokiu atveju, teoriškai JK paliktų ES, bet praktiškai pusė karalystės liktų sąjungoje.
Kiek tai tikėtina?
Mažai. Visų šių galimybių šansai – labai nedideli. Politkos ir žiniasklaidos organizacija „Politico“ šiems scenarijams neduoda daugiau 10%. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad JK nepasitraukimo iš ES tikimybė – 20%.
Tačiau referendumo rytas taip pat parodė, kad iš tiesų mažai kas tikėjosi, jog bus nubalsuota už „Brexit“. Mažai tikėtinų ir precedentų neturinčių įvykių pasėkmes ir eigą – sudėtinga numatyti.
Tad galimus scenarijus žinoti verta, bet kol kas ES lyderiai ryžtingai nusiteikę leisti JK eiti savais keliais.
O net ir įvykus „Brexit“ vargu, ar JK pasieks savo. Europos šalių vadovai jau užsimena, kad laisvos rinkos be laisvo žmonių judėjimo, tai yra imigracijos, JK negaus.
