Pokyčių metus išgyvenęs Turto bankas 2025-uosius pradėjo ambicingais tikslais

Turto banko pajamos, palyginti su ankstesniais metais, 2024 m. augo 25 proc. ir siekė 42,9 mln. Eur, pelnas (Ebitda) siekė 13,8 mln. Eur. Didžiausias pajamas Turto bankas pernai gavo iš pardavimų – 13,7 mln. Eur (neužimto ir nereikalingo valstybei nekilnojamojo turto pardavimas) ir centralizuotos nuomos – 17,8 mln. Eur.
Įmonė pernai užbaigė daugiau nei 50 atnaujinimo ir remonto projektų bei toliau investavo į atsinaujinančius išteklius. Iš viso praėjusiais metais buvo atnaujinta ir suremontuota objektų, kurių plotas siekia 33 tūkst. kv. m.
G. Makšimas Turto bankui pradėjo vadovauti 2024 m. gegužės 22 d. Anot jo, viena svarbiausių užduočių iš pradžių buvo komandos formavimas. Organizacijoje trūko keleto vadovų, ir tuo pačiu metu reikėjo užtikrinti, kad nesustotų įgyvendinami valdomo turto atnaujinimo projektai ir kasdienis Turto banko darbas vyktų įprasta eiga.
Pradėjęs vadovauti Turto bankui susidūrėte su keliais galvosūkiais: naujų vadovų paieška ir atranka, vykstančių projektų įgyvendinimu ir naujų planų kūrimu. Kaip pavyko suvaldyti situaciją?
Reikėjo nemažai pastangų, tačiau iš ankstesnių patirčių žinojau, kad organizacijose komandos kažkuriuo momentu dėl įvairių priežasčių gali pabirti. Ir tuomet nėra kitos išeities, tik skirti didžiulį dėmesį atnaujintos komandos formavimui, nes pats vienas nieko nenuveiksi. Buvo laikotarpis, kai pirmas ateidavau į biurą ir paskutinis išeidavau, skyriau daugybę laiko pokalbiams ir atrankoms, ieškodamas Turto bankui reikalingų profesionalų. Dabar jau galiu pasidžiaugti, kad šis darbas baigtas, dirbu su kompetentingais žmonėmis, kuriais galiu pasikliauti.
Ar šie organizacijos pokyčiai turėjo įtakos Turto banko finansiniams rezultatams?
Sugebėjome pasispausti, susitelkti ir pasiekėme gerą rezultatą. Be organizacinių pokyčių, buvo ir objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė pasirodyti dar geriau – dėl tam tikrų susiklosčiusių sąlygų negalėjome pateikti aukcionui vieno objekto, ir dėl to surinktos pajamos buvo kiek mažesnės nei galėjome tikėtis.
Dar viena aplinkybė, kurią turėčiau paminėti – kai kuriuos darbus atlikome vėliau nei planavome, taigi, nors pernai nepatyrėme išlaidų dėl šių darbų, jos persikels į šiuos metus. Apibendrinant, Turto banko pelningumas buvo kur kas geresnis nei tikėjomės, vis tik džiaugiamės santūriai, kadangi kai kuriuos darbus turėsime pasivyti šiemet.
Turto bankas valdo administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą (NT), organizuoja nereikalingo valstybės NT pardavimo aukcionus, įgyvendina valstybės NT strategiją ir atlieka kitas užduotis. Kokios jūsų ambicijos specifinėje, valstybės turto valdymo, srityje?
Einame į priekį vedini tikslo būti pažangiu valstybės NT valdytoju, pasikliaudami savo ilgamete patirtimi ir profesionalumu. Geriausi rinkoje veikiantys privatūs turto valdytojai yra mums pavyzdys. Tačiau mūsų veikloje esama tam tikrų ribojimų. Privačiame sektoriuje turto valdytojai rūpinasi dideliais, efektyviais verslo centrais. Mes tokios prabangos neturime, bet čia ir yra mūsų misijos dalis – daryti viską, kad valstybės institucijų darbuotojai taip pat turėtų puikias darbo sąlygas. Siekdami tą užtikrinti, įgyvendiname ambicingus atnaujinimo projektus, dedame daugybę pastangų, didindami administracinių pastatų efektyvumą.
Kaip įvertinate valdomo valstybės NT efektyvumo didinimą?
Vienas iš prioritetų yra bendro ploto, tenkančio vienam asmeniui, mažinimas. Verta paminėti geros ir labai geros būklės valdomo turto kiekį. Praėjusių metų tikslas buvo, kad toks turtas sudarytų bent 58 proc., tačiau metus baigėme su 61 proc. rodikliu.
Nuo 2020 m. jau įgyvendinome 11 atnaujinimo projektų visoje Lietuvoje, energinės klasės rodiklį pakeldami nuo F (t.y. pakankamai žemos klasės) iki A arba B klasės. Projektų vertė – 36,4 mln. Eur.
Gal galėtumėte paminėti keletą išskirtinių praėjusių metų projektų – kurie labiausiai nustebino ar pradžiugino?
Praėjusių metų didžiausios vertės aukcionai – administracinės patalpos A. Juozapavičiaus g. 11, Pamėnkalnio g. 21 (Vilniuje) ir Laisvės al. 24 Kaune. Tuo tarpu sėkmingiausi aukcionai, kuriuose objektų vertė pakilo labiausiai – Tvenkinių ir pastatų kompleksas Prienų rajone, gydymo patalpos Ž. Liauksmino g. 4, Vilniuje, ir valgykla Beržų g. 2, Vilniaus rajone.
Ko gero, netikėčiausias aukcionas buvo minėti tvenkiniai – iš pradžių abejojome, ar pavyks parduoti už pradinę kainą, o aukcione kaina pakilo 1,11 mln. Eur. Kiek žinome, objektą nupirko žmonės, nedalyvaujantys žuvų auginimo versle, tačiau turintys kitą idėją. Įdomi ir Liauksmino g., Vilniuje, objekto istorija. Patalpas pardavinėjome tris kartus, trečią kartą sumažinome pradinę kainą, bet tada jau kaina aukcione viršijo pradinę – tą, už kurią anksčiau niekas nepirko.
Turto bankas daug dėmesio skiria tvarumo krypčiai. Kokias iniciatyvas išskirtumėte šioje srityje?
Vienas iš svarbiausių mūsų siekių – valdomų pastatų atnaujinimas, siekiant pagerinti energetinio efektyvumo klasę ir sąlygas darbuotojams. Siekdami prisidėti prie taršos mažinimo, ant pastatų stogų, jei tik įmanoma, įrenginėjame saulės elektrines. Taip patys pasigaminame elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Praėjusiais metais įmonės nutolusios ir ant pastatų stogų sumontuotos saulės elektrinės sugeneravo 3,08 mln. kWh energijos. Toks kiekis leido saulės pagaminta elektra aprūpinti apie 15 proc. Turto banko objektų ir valstybei sutaupyti apie 253 tūkst. Eur.
Tvari veikla natūraliai siejasi ir su požiūriu į žmones. Kaip išlaikote specialistus Turto banke ir kaip randate naujų darbuotojų, kai vis labiau jaučiamas jų stygius?
Mano nuomone, labai svarbu, kad vidinė komandos atmosfera būtų gera, todėl stengiamės ją palaikyti, skatinti ir su darbuotojais elgtis sąžiningai. Nors labiau apie tai turėtų kalbėti patys darbuotojai, ne vadovas.
Suprantama, į kai kurias pozicijas labai sunku rasti žmonių. Tačiau Turto banke tam tikrus specialistus – pavyzdžiui, projektų vadovus, inžinierius – vilioja galimybė prisidėti prie išskirtinių objektų modernizavimo. Pavyzdys – pernai užbaigtos policijos komisariato pastato statybos Vilniuje. Tai pirmasis valstybės NT objektas, pelnęs BREEAM įvertinimą.
Kokiose socialinėse iniciatyvose spėjote sudalyvauti per savo vadovavimo įmonei laikotarpį?
Pernai turbūt labiausiai nudžiugino rekordinės „Laiptynės“, kai net 138 viešųjų įstaigų tarnautojų komandos rungėsi, kuri nueis daugiausia žingsnių. Man teko pasveikinti nugalėtojus. Buvo sunku patikėti, kad viena moteris prižingsniavo maždaug tokį atstumą, kokio pakaktų apeiti Žemės rutulį. Pirmąją vietą užėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba. Labai graži ir linksma, žmones suburianti iniciatyva, tikiuosi, kad ją tęsime ir toliau.
2025-ieji: kokie svarbiausi darbai jūsų laukia, kokių ambicijų turite?
Vieni svarbiausių darbų šiemet yra susiję su A. Goštauto kvartalo konversija. Dar praeitais metais rugsėjo 2 d. buvo pasirašyta I-ojo etapo projektavimo ir rangos darbų sutartis, šiuo metu vyksta parengiamieji ir pastato valymo darbai, o visa apimtimi darbai turėtų prasidėti gegužės mėnesį.
Šio projekto II etapas šiuo metu yra nuodugniai vertinamas Finansų ministerijoje ir LR Vyriausybėje, tad įvertinus visas aplinkybes ir galimas alternatyvas, bus priimtas tolesnis sprendimas.
Tai išskirtinis projektas sostinėje. Ko gero, iki šiol niekas Lietuvoje nėra taip kompleksiškai atnaujinęs kvartalo, kuriame įsikurtų tiek valstybės institucijos, tiek verslas.
Laukia ir dar keletas naujų projektų, kuriuos norėtume pradėti taip, kaip suplanuota ir įgyvendinti numatytu laiku.
Kita didžiulė sritis – mūsų paslaugų kokybės gerinimas, kadangi dar nesame pasiekę geriausių rezultatų. Mano tikslas – kad pagal savo paslaugų, teikiamų valstybės institucijoms, kokybę niekuo nenusileistume verslui. Tai didelė siekiamybė, kadangi dirbame tam tikrų teisinių, reguliacinių ribojimų erdvėje. Tačiau net ir į tai atsižvelgiant, privalome pasiekti paties geriausio rezultato.
Ir, žinoma, norisi užbaigti vidinius virsmus. Jei viskas klostysis kaip numatyta, šiais metais turėtume tapti akcine bendrove – tuomet visos vidinės permainos bus baigtos ir galėsime sėkmingai judėti pirmyn.