Milijonai iš vadovo kišenės: kada asmeninė atsakomybė tampa realia grėsme?

Tikimybė „paslysti“ didėja

Anot „Sorainen“ partnerės Indrės Pelėdaitės, 2024-ieji buvo Baltijos šalyse rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvoje nagrinėtoje byloje įmonė iš samdomo vadovo siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos. Ji, ieškovo teigimu, verslui buvo padaryta dėl vadovo priimtų sprendimų ir kelių įmonės vardu sudarytų sandėrių. Kitoje byloje įmonė vadovo reikalavo atlyginti bendrovei Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln. eurų baudą, teigdama, kad būtent direktorius buvo atsakingas už bendrovės padarytus įstatymo pažeidimus.

„Verslo kultūra ir praktikos neabejotinai keičiasi, o skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi. Šiandien akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose. Analizuojant reguliacinę aplinką ir verslo aplinkos tendencijas ryškėja tam tikros sritys, su kuriomis artimiausiu metu gali būti susijusios didžiausios rizikos vadovams. Į jas vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims tikrai verta atkreipti į dėmesį – juolab, kad reguliavimas šiose srityse yra pakankamai naujas, o teismų praktika dar nebūtinai pilnai susiformavusi ir aiški“, – pažymi I. Pelėdaitė.

Išbandymas – tvarumo reikalavimų lavina

Tuo tarpu „Sorainen“ partneris, advokatas Tomas Kontautas teigia, kad vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Ekspertas pažymi, kad tvarumo sąvoką šiuo atveju reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių bei valdysenos (angl. Environmental, Social, Governance – ESG) aspektų.

„Pastaruoju metu Vakarų Europoje, iš kur daugelis tendencijų atkeliaują ir į Lietuvą, daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis“, – pažymi T. Kontautas.

„Sorainen“ teisės firmos partneris pažymi, kad 2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonės vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė – 20 mln. eurų ir daugiau.

„Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Verta pabrėžti, kad atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neišpildytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat gali būti sietini su vadovo atsakomybe“, – pažymi T. Kontautas.

Teisininko teigimu, augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių – pavyzdžiui, reputacijos krizę ar sunkumus pritraukiant kapitalą. Tai reiškia, kad ir vadovų šioje srityje priimtų ar nepriimtų sprendimų reikšmė, o kartu ir su jais susijusios asmeninės atsakomybės rizikos, didėja.

Virš vadovų galvų – tamsus kibernetinių grėsmių debesis

Jei ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, tai precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus jau netrūksta. Anot I. Pelėdaitės, skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų. Tikėtina, kad dar daug smulkesnių įvykių, apie kuriuos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui nepranešta, į šią statistiką nepatenka.

„Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą“, –  pažymi I. Pelėdaitė.

Anot teisininkės, nustačius šio įstatymo pažeidimus, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei – iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda. Įmonės dėl baudos skyrimo patirtus nuostolius gali bandyti išieškoti iš vadovo.

Dirbtinis intelektas – ne tik galimybės, bet ir rizikos

Dar viena sparčiai aktualumą įgaunanti sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“ yra dirbtinio intelekto sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose. I. Pelėdaitės teigimu, nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių. Dėl jų įmonės taip pat gali reikalauti vadovų atsakomybės.

„Šiame kontekste svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors pilna apimti jis bus pradėtas taikyti tik po 2 metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms numatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Vėlgi – šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrinusio vadovo“, – sako I. Pelėdaitė.

Problemų gali pridaryti netinkama smurto prevencija

Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė teisybės imasi ieškoti teisme. Anot I. Pelėdaitės, Lietuvoje 2022 m. sugriežtinti smurto ir priekabiavimo darbo vietose prevencijos reikalavimai numato darbdaviams pareigą imtis reikiamų prevencinių priemonių ir tinkamai tirti visus galimus fizinio ar psichologinio smurto organizacijoje atvejus.

„Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija. Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, nusimatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Šių reikalavimų laikymosi neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių“, – pažymi I. Pelėdaitė.

Svarbu nepakliūti į tarptautinių sankcijų spąstus

Galiausiai, T. Kontauto teigimu, šiandienos geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikoms tarptautinės sankcijos. Dėl jų nesilaikymo įmonės patirti nemalonumai taip pat gali tapti jos vadovo asmenine finansine našta.

„Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Žinoma, Lietuvos verslui yra aktualiausios dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti tam prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga. Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę pasitelkia vadinamąsias antrines sankcijas, kai tam tikros neigiamos pasekmės laukia ne tik tiesiogiai sankcionuotų subjektų, bet ir su jais prekiaujančių įmonių. Tad įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo“, – teigia T. Kontautas.

„Sorainen“ ekspertų teigimu, akivaizdu, kad iš įmonių vadovų šiandien tikimasi vis daugiau. Ir nors geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei domėtis naujausiu reguliavimu įmonės veiklai aktualiose srityse, tačiau vien to gali nepakakti. Net ir geriausi vadovai daro klaidų ar gali tapti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių įkaitais. Siekiant to išvengti ir suvaldyti rizikas vadovams verta pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.