Pakuočių tvarumas: draudimai, mokesčiai ir atgrasantys vaizdai

Pokyčių ir draudimų banga

Įstatymų leidėjai daugiausia veiksmų per paskutinius kelerius metus padarė eliminuojant plastiką vienkartinių šiaudelių, maišelių, puodelių ir stalo įrankių kategorijose. Garsiausiai nuskambėjęs draudimas, kurio buvo neįmanoma nepastebėti – Europos Komisijos „Vienkartinio plastiko direktyva“, įsigaliojusi 2021 m. liepą. Čia įtraukti: vienkartiniai plastikiniai šiaudeliai, lėkštės, stalo įrankiai, ausų krapštukai, pūsto polistireno pakuotės maistui ir gėrimams (juokinga, bet Lietuvoje jų dar kartais galima aptikti) ir kiti vienkartiniai plastiko gaminiai. Minėtame dokumente išvardyti ir nauji pakuočių ženklinimai (pavyzdžiui, negyvas vėžliukas, gulintis vandenyje šalia šiukšlės), įspėjantys apie objekte esantį plastiką. Šie žymėjimai yra taikomi neuždraustiems vienkartiniams gaminiams iš plastiko ar mišrių medžiagų: patekę į aplinką, jie daro didelę žalą, tačiau itin paprastų alternatyvų – nėra. 2022 m. vasarą panašius nuostatus įsivedė Škotija, o šių metų antrą savaitę tą patį padarė ir Jungtinė Karalystė – naujoji tvarka įsigalios 2023 m. spalį. Be to, Jungtinė Karalystė 2022 kovo mėn. apmokestino plastikines pakuotes 200 svarų už toną, jeigu jos nėra bent 30 % perdirbtos. Prancūzija nuo 2022 m. pradžios uždraudė pakuoti vaisius ir daržoves į plastiką, jeigu bendras svoris yra mažesnis nei 1, 5 kg. Įstatymas bus taikomas palaipsniui iki 2026 m. birželio 30 d. – gamintojai turi laiko naujiems pakavimo sprendimams rasti. Prancūzija tikisi, kad dėl šio draudimo pakuočių per metus sumažės 1 mlrd. vnt. (dabar 37 % šviežių vaisių ir daržovių pakuojami į plastiką). Išimtys taikomos greičiau gendantiems vaisiams (labai prinokusiems), uogoms (avietėms, braškėms, serbentams, mėlynėms) ir daržovėms: jie bus parduodami dideliais kiekiais. Nuo šių metų pradžios panašiu keliu kaip Prancūzija, suka ir Ispanija su Kanada.

Olandija nusprendė, kad dovanoti nuolaidą savo tarą gėrimams ir / ar maistui atsinešantiems klientams neužtenka: kavinėse neliks nemokamų plastikinių vienkartinių pakuočių. Nuo šių metų liepos mėn. jos bus apmokestintos papildomai.

Pokyčiai vyksta ir kitose pasaulio šalyse: 2022 m. vasarą Indijoje įvesti panašūs draudimai, kaip „Vienkartinio plastiko direktyva“ Europoje. Ten įtraukti ir ploni maišeliai, plėvelės ant saldumynų dėžių, balionų lazdelės, atvirukų-sveikinimų vokai iš plastiko ir kiti objektai. Juos Indijos valdžia išskiria, kaip mažai naudingus, tačiau keliančius didelę taršos riziką sausumos ir vandens ekosistemoms. Kalifornija juda link polistireno uždraudimo maisto pakuotėse, pateikdami gasdinantį skaičių, rodantį, kad visoje JAV tik 3,6 % šios medžiagos buvo perdirbta.

Dėl daugkartinių pakuočių įvedimo drąsiausius žingsnius padarė Vokietijos vyriausybė. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo privalomas pakartotinio naudojimo įstatymas. Juo greito maisto ir kiti restoranai, kavinės, ir kitos įstaigos, parduodančios maistą išsinešti, įpareigojamos rasti tvaresnę (daugkartinę) alternatyvą šiandien naudojamoms vienkartinėms pakuotėms. Įdomu, kad būsimas sprendimas vartotojui negali kainuoti brangiau. Taigi neužtenka tiesiog parduoti daugkartinio naudojimo pakuotes ir tokiu būdu „praslysti“ pro naująją tvarką. Išimtis – mažos kavinės, užkandžių barai ir naktinio maisto pardavimo vietos[1]. Jų savininkai yra atleidžiami nuo daugkartinių pakuočių prievolės, bet privalo leisti vartotojams išsinešti maistą savo taroje. Restoranai, kurių padaliniai laikomi mažais, tačiau yra didesnio tinklo dalis (taigi pati įmonė turi daugiau pardavimo vietų ir darbuotojų), turės siūlyti daugkartines pakuotes. Tai yra labai stiprus bei drąsus žingsnis ir didelis eksperimentas, iš kurio galės pasimokyti kitos šalys ir, patobulinusios šį modelį, pritaikyti sau.

Lietuvoje šiais metais irgi turėsime naujieną: bus apmokestinti ploni, vienkartiniai maišeliai, pagaminti iš plastiko. 2022 m. lapkritį Seimas pritarė draudimui parduotuvėms dalinti šiuos lengvus „nekaltus“ plastikinius maišelius už dyką[2]. Ši tvarka įsigalios 2023 m. liepą. Tikimasi, kad nesusipratimas, kai du bananai nešami viename plastikiniame maišelyje, trys agurkai – kitame, o svogūnui ir česnakui imamas dar atskiras maišelis – pasitaikys gerokai rečiau. 2019 m. vidutinis Lietuvos gyventojas sunaudojo 294 vnt. lengvųjų plastikinių maišelių. Tai yra didžiausias skaičius ES! Apmokestinimas yra gera žinia, nes taikomas mokestis daliai vartotojų padės suvokti, kad viskas turi ekologinę kainą, net ir tie dalykai, kurie dar visai neseniai buvo gaunami nemokamai. Be abejo, šis pokytis į mažmeninės prekybos vietas atneš dar daugiau reklamuojamų daugkartinių maišiukų naudojimo alternatyvų su galimybe juos įsigyti. Taigi, laukiame naujos tvarkos įvedimo ir pažiūrėsime, ar atsiras kitų alternatyvų, kurioms turėtume būti skeptiški[3].

Atliekų perdirbimas ir daugkartinių pakuočių naudojimas: ES keliami tikslai

Ateityje įstatymų, susijusių su tvarumu, daugės ir gerosios alternatyvos bus skatinamos vis labiau. Kad susidarytume įspūdį apie laukiančius pokyčius, užtenka pažiūrėti į ES diskutuojamus tikslus.

Pakuočių perdirbimo tikslai iki 2025 m.

Visos pakuotės bendrai: 65 %

Plastikas ir aliuminis: 50 %

Stiklas, geležis ir plienas: 70 %

Popierius ir kartonas: 75 %

Mediena: 25 %

Perdirbimo tikslai iki 2030 m.

Visos pakuotės bendrai: 70 %

Plastikas: 55 %

Aliuminis: 60 %

Geležis ir plienas: 80 %

Stiklas: 75 %

Popierius ir kartonas: 85 %

Mediena: 30 %

Gėrimų buteliukai: 50 % (65 % iki 2040 m.)

Daugkartinių pakuočių naudojimas:

Gėrimai išsinešti: iki 2030 m. 20 %, iki 2040 m. – 80 %

Maistas išsinešti: iki 2030 m. 10 % , iki 2040 m. – 40 %

Elektroninė prekyba: iki 2030 m. 10 %, iki 2040 m. – 50 %

Pakuočių atliekų eksportavimas už ES ribų

Reikės įrodyti, kad medžiagos buvo perdirbtos tinkamomis sąlygomis.

Pakuotės dydžių mažinimas

Nuo 2030 m. „ <...> kiekvienas pakuotės vienetas turės būti sumažintas iki minimalaus dydžio ir sprendimo pagal svorį, tūrį ir pakuotės sluoksnius. Kosmetikos ir elektroninių gaminių atveju planuojama, kad laisvos erdvės galės būti iki 15 %“. Visa tai skirta mažinti nereikalingų pakuočių skaičių, raginti atsisakyti neperdirbamo įpakavimo, plėsti perdirbtų medžiagų naudojimą bei daugkartinius modelius ir kitiems svarbiems klausimams spręsti.

Kompostuojamos pakuotės

Šiandien didžioji dalis kompostuojamų pakuočių – vienas iš vartotojus klaidinančių dalykų apie tvarumą. Ant maisto, gėrimų ir e. prekybos pakuočių matome skambius šūkius apie tai, kad jos yra kompostuojamos, bet prie savo namų neturint atskiro konteinerio tokioms atliekoms kompostuoti, gali kilti dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui: ar rūšiuoti kartu su mišriosiomis atliekomis, ar mesti į plastiko, o gal – popieriaus konteinerį? Ši sumaištis kyla dėl to, kad kompostuojami įpakavimai dažnai primena plastiką (e. prekybos maišeliai) ar popierių (maisto, gėrimų tara). Likę vartotojai, maisto atliekas atsakingai kompostuojantys namų sąlygomis, gali suabejoti, ar kompostuojamos pakuotės yra tinkamos keliauti į namų kompostą. Ir visai ne be reikalo: dažnai tokią tarą įmanoma perdirbti tik industriniu (taikoma speciali temperatūra, drėgmė ir kiti niuansai) būdu.

Aprašytoji situacija turėtų po truputį keistis: nuo 2024 m. ES įsigalios tvarka, kad biologinės atliekos būtų arba atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba rūšiuojamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis. Kalbant paprastai, komunalinės atliekos bus metamos ne kartu su bananų žievelėmis ir kitomis organinėmis atliekomis. Tada techniškai tikrai kompostuojamoms pakuotėms gali atsirasti puiki paskirtis[4]. Į direktyvoje minimų „panašių biologinio skaidumo ir kompostavimo savybių turinčias atliekas” sąvoką gali įeiti ir pakuotės. Tokia galimybė ypač bus aktuali maisto sektoriuje: ten pakuotės yra labai užterštos ir sunkiai gali būti perdirbamos. Žinoma, tada reikės įsitikinti, kurios pakuotės iš tikrųjų gali būti kompostuojamos kartu su biologinėmis atliekomis, o kurios tėra šio srauto svetimkūnis.

Naujausiuose siūlymuose, kompostuojamas plastikas bus leidžiamas naudoti tik tais atvejais, jei tai yra akivaizdžiai naudinga aplinkai arba žmonių sveikatai. Jeigu tai – madingas sprendimas, neturintis realios vertės ir naudos, jo rinkoje būti negalės. Siūlomo naujojo reglamento projekte numatyta, kad arbatos maišeliai; talpos, skirtos filtruojamai kavai, išmetamos kartu su panaudotais kavos produktais; lipnios etiketės, klijuojamos ant vaisių ir daržovių – ateityje turės būti kompostuojami industrinio kompostavimo sąlygomis.

Su šiomis naujovėmis, paraleliai turės būti patobulintas ir pakuočių ženklinimas, kad vartotojams būtų aišku. Pokyčiai neatsitiks per naktį, bet tikėkimės, kad 2023 m. jau matysime pasiruošimą jiems. Puikus pavyzdys – salotų baras „Fresh Post“. Bendradarbiaudami sukūrėme pakuotę, neturinčią plastikinio laminato ir tinkamą perdirbti su popieriaus atliekomis (likusi maistu sutepta dalis yra visiškai kompostuojama kartu su industrinėmis atliekomis). Visa informacija apie tai, kaip rūšiuoti tokią tarą, yra aiškiai, infografiškai pateikta ant pakuotės: kad klientas žinotų, kuri dalis bus perdirbta, o kuri, dar šiandien, keliauja į mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau greitai pateks į atskirą industrinio kompostavimą srautą.

Skaidrumas, edukacija ir gąsdinantys vaizdai

Nori ar nenori, jau šias metais dalis ES įmonių pradeda ruošti tvarumo ataskaitas ir kuo toliau, tuo daugiau verslų privalės tai daryti, nes 2022 m. gale buvo priimta įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD). Tikslesnė informacija apie šios naujos direktyvos standartus bus pateikta 2023 m. vasarą. Dabar žinoma, kad jau nuo 2024 m. daugiau informacijos turės atskleisti didžiausios įmonės, veikiančios ES (į šią kategoriją patenka apie 50 000 bendrovių). Tačiau per kelerius ateinančius metus šie reikalavimai įsigalios ir mažesnėms kompanijoms. Taigi taps sudėtingiau spekuliuoti tariamo žalumo šūkiais ir neaiškiais, savo sukurtais, standartais. Dalies prekės ženklų vertė kris tiek investuotojų, tiek ir vartotojų akyse.

Be to, galime tikėtis diskusijų apie universalią pakuočių ženklinimo sistemą, patvirtinančią, kad pakuotė tikrai yra perdirbta ir   / ar gali būti perdirbama. Šiuo metu Kanadoje planuojama uždrausti naudoti perdirbimo asociatyvinį ženklą – tris besisukančias žalias rodykles – jeigu bent 80 % šalies atliekų tvarkymo vietų negali išsiųsti šių atliekų perdirbti. Minimi pokyčiai neįvyks per metus, bet judėsime į šią pusę. Vėliau netgi galime turėti baisius įspėjamuosius ženklus apie pakuočių daromą žalą aplinkai, kaip kad šiandien turime ant tabako gaminių. Jų tikslas bus atgrasyti vartotojus nuo šių prekių įsigijimo. Atrodo neįmanoma? Prieš penkerius metus prognozavau, kad atsiras baisūs ženklinimai, ir dabar jau galime rasti tokios grafinės informacijos ant kai kurių gaminių ir pakuočių (pavyzdžiui, anksčiau minėtas vėžliukas tarp šiukšlių). Tad jeigu verslų neprivers keistis didesni mokesčiai ir vis atsakingesni vartotojai – teks gadinti pakuočių išvaizdą.

Jau šių metų pirmoje pusėje turėtume daugiau sužinoti apie Europos Komisijoje ilgą laiką ruošiamą ir aptariamą naują direktyvą, kuria bus kovojama su žaliuoju smegenų plovimu ir vartotojų klaidinimu. Dar 2020 m. Europos Komisija pasidalino savo tyrimu, kad Europos ekonominėje zonoje net 53% teiginių apie produktų tvarumą yra mažų mažiausiai abejotini: jiems naudojama klaidinanti ir nepagrįsta informacija. Kas keisis? Paprastai kalbant, įmonės turės pagrįsti viską, kuo giriasi. Žinoma, ši strategija bus taikoma labai plačiam produktų ir paslaugų ratui: kentės „tvarūs vienkartiniai prekės ženklai“ ir „laimingų, žudomų gyvūnų ūkiai“. Be to, tai itin stipriai palies ir pakuotes: iš karto sumažės šūkių „perdirbta pakuotė“, „CO2 neutralu“, „perdirbama“ ir taip toliau. Reikės tiksliai įvardyti, kiek procentų perdirbta. Reikės parodyti, ar (ir kaip) tobulėja pati įmonė, kad mažintų į aplinką išskiriamo CO2 kiekį (ar naudoja specifinius CO2 kompensavimo kreditus). Naujosios tvarkos nauda neabejojama: pirkėjams bus paprasčiau rinktis tvarius prekių ženklus, ekonominėje erdvėje mažės komunikacinio tvarumo chaoso ir tie gamintojai, kurie iš tikrųjų stengėsi ir tobulėjo, galės pagaliau džiaugtis užsitarnautu dėmesiu. Šiais metais išgirsime naujienų, bet pati tvarka matyt įsigalios dar tik per kelerius metus: kils daug diskusijų apie tai, ką galima teigti, ką laikyti svariu įrodymu, ir / ar kokia grafine sistema turėtume visa tai komunikuoti.

Visi tikrai sutariame dėl vieno: norime gyventi patogiai, turėti kokybiškus ir saugius produktus, bet nenorime krūvos atliekų, namų ir vandenynų, pilnų šiukšlių. Priemonės, kad tai pasiektume, gali būti įvairios: turime dalį vartotojų, kurie stengiasi vartoti atsakingai; turime verslus, noriai inovuojančius ir bandančius savo produktus mums pristatyti kuo tvariau. Bet dažnas iš mūsų supranta, kad to negana, kad reikia judinti ir visus kitus – nori jie to ar nenori. Šiuo atveju mums padeda įstatymų leidėjai, baudžiantys tuos, kurie elgiasi netinkamai, ir apdovanojantys besistengiančius tobulėti. Įvairūs pasauliniai aljansai, Europos Sąjunga ir pavienės šalys kelia apskaičiuojamus tikslus ir diskutuoja, kokiomis priemonėmis juos pasiekti. Tai ir yra įdomiausia: dalimi priemonių tiesiogiai mažinamas atliekų kiekis, kitomis skatinamos geresnės alternatyvos, dar kitomis didinamas visuomenės ar verslo sąmoningumas, o likusiomis neleidžiama apie šiuos dalykus meluoti savo klientams ir visuomenei. Tiek tikslai, tiek priemonės, tiek ir po to įvedami tos tvarkos laikymosi patikrinimai gali būti diskutuojami – taip veikia mūsų visuomenė. Kaip Jūs manote, ką šiame aptartame paveiksle būtų galima tobulinti?

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 42 Lietuvos įmonę ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.  

 [1] Tai vietos, kuriose dirba ne daugiau kaip penki darbuotojai, o plotas mažesnis nei 80 m².

[2] Apmokestinimo išimtis bus taikoma maišeliams, skirtiems mėsai ir žuviai dėti.

[3] Pereiti prie kombinuotų pakuočių (išorėje – popierius, viduje – plastikas) būtų labai blogai. Reaguodami į šį draudimą, kai kurie prekybininkai gali pradėti iš anksto pakuoti savo gaminius į plastiką. Tikėtina, tai sukeltų dar daugiau žalos, todėl tokie sprendimai taip pat turėtų būti uždrausti. Kai tai padarysime, judėsime tokiu keliu, kaip Prancūzija, Ispanija ar kitos šalys, draudžiančios vaisius ir daržoves iki tam tikro svorio pakuoti į plastiką. Apmokestinti maišelius ketina dauguma ES valstybių ir tai visai nenuostabu, nes Europos Parlamento ir Tarybos direktyva numato, kad šalys gali rinktis iš dviejų variantų maišelių vartojimui mažinti. Pirmas siūlymas yra edukuoti ir kitais savo būdais padaryti, kad gyventojas per metus sunaudotų 90 vnt. ar mažiau maišelių, o iki 2026 m. – ne daugiau kaip 40 vnt. Antras – uždrausti juos dalinti nemokamai. Iki pirmajame variante nurodytų siektinų skaičių Lietuvai yra labai toli, tad lieka antrasis būdas. 

[4] Ištrauka iš direktyvos: „Valstybės narės gali leisti drauge su biologinėmis atliekomis surinkti panašių biologinio skaidumo ir kompostavimo savybių turinčias atliekas, atitinkančias taikytinus Europos standartus ir bet kokius lygiaverčius nacionalinius standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti dėl jų biologinio skaidumo ir kompostavimo galimybių“.