„Kalnapilio-Tauro grupė“: nealkoholinio alaus rinka Lietuvoje per 5-ius metus augo du kartus

„Kai 2009 m. Lietuvos vartotojams pristatėme nealkoholinį šviesųjį Kalnapilio alų, neturėjome abejonių, kad šis produktas ras savo vartotoją. Vis dėlto, praėjus jau beveik 14 metų galime sakyti, kad nealkoholinio alaus pardavimai gerokai pranoko mūsų lūkesčius“, – teigia vienos didžiausių šalies alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojos „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas.

Pasak jo, nealkoholinio alaus rinkos dalis vien per pastaruosius 5-rius metus paaugo 2 kartus: nuo 2,02 proc. 2017 m. iki 5,5 proc. 2022 m. Didžiausias augimas fiksuotas 2019 m., vėliau augimo tempą sulėtino prasidėjusi COVID-19 pandemija.

„Nors pandemija pristabdė daugelio aktyvų socialinį gyvenimą, ji paskatino vartotojų susidomėjimą sveikesne gyvensena. Sveikesnių, tvaresnių maisto produktų bei gėrimų pardavimai iki šiol auga, o mes, kaip alaus gamintojas, siekiame savo vartotojams suteikti galimybę pasirinkti alternatyvą tradiciniams produktams. Tai yra vienas iš mūsų tvarumo strategijoje išsikeltų tikslų“, – sako M. V. Kirstukas.

Kaip teigia pašnekovas, alaus pardavimo vietose siūlomas nealkoholinis alus tampa vis dažnesniu vartotojų pasirinkimu dėl skirtingų priežasčių, tarp kurių – ne vien sveikatos būklė ar sveikos gyvensenos įpročiai.

„Kaip alaus gamintojai esame suinteresuoti skatinti atsakingą vartojimą. Plečiame nealkoholinio alaus pasiūlą pardavimų vietose, naudojame įvairias reklamines priemones būtent nealkoholinio alaus žinomumui didinti. Taip pat ant alaus bokalų padėkliukų dedame specialų ženklinimą su perspėjimu „Vartok atsakingai, nevairuok išgėręs“, – pabrėžia M. V. Kirstukas.

Vartotojų įvertintas ir pamėgtas

Nealkoholinio alaus populiarumą augino ir aludarystėje taikomos naujos technologijos.

„Nealkoholinio alaus gamybai dabar taikome technologiją, visiškai atkartojančią originalų įprasto alaus gamybos procesą, naudojant apynius, salyklą, mieles ir vandenį. Šios receptūros raktas – specialios mielės, kurių įsigyjame Vokietijos mielių banke. Jos, kaip įprasta, fermentuoja alų, bet, priešingai, nei tradicinio alaus gamyboje, neišskiria alkoholio“, – pasakoja „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius.

Būtent alaus virimo su specialiomis mielėmis technologija nuo 2018 m. naudojama Panevėžyje gaminamam „Kalnapilio“ nealkoholiniam šviesiajam alui. Naujovė buvo palankiai sutikta vartotojų – nuo naujos receptūros pristatymo 2018 m. nealkoholinio alaus pardavimai šių metų gegužę pasiekė 10 mln. produkcijos vienetų.

Vartotojų palankumą šiam produktui rodo ir nepriklausomi šaltiniai – remiantis „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos mažmeninio prekybos indekso duomenimis, pernai „Kalnapilio“ nealkoholinis alus buvo perkamiausias šviesiojo nealkoholinio alaus kategorijoje, užėmė 28,5 proc. rinkos pagal parduotos produkcijos kiekį. Be to, jis išrinktas skaniausiu nealkoholiniu alumi per 2019 m. rinkos tyrimų bendrovės „Rinkos tyrimų centras“ vykdytas akląsias degustacijas.

„Kalnapilio“ nealkoholinis šviesusis alus yra ne tik pelnytai Nr. 1 nealkoholinis alus Lietuvoje, bet ir mūsų nealkoholinių alaus produktų lyderis, suteikęs įkvėpimo kurti įvairius nealkoholinius alaus kokteilius, kuriuos pastaraisiais metais itin pamėgo šalies vartotojai. Dėl šios priežasties kasmet stengiamės pristatyti bent po vieną nealkoholinių alaus kokteilių naujieną. Be to, turime tikslą augti greičiau, nei auga rinka“, – sako M. V. Kirstukas.

Šiuo metu gamintojo nealkoholinio alaus produktų krepšelyje – nealkoholinio alaus kokteiliai su arbūzų, vyšnių, egzotinių vaisių skoniais, greipfrutų, citrinų sultimis. Nauji skoniai buvo sėkmingai įvertinti ir nepriklausomų vertintojų – „Kalnapilio Lite“ nealkoholinis arbūzų skonio alus šiemet pelnė II vietą gėrimų kategorijoje „Nielsen“ organizuotuose „Best New Launch 2021“ apdovanojimuose.

„Tikime, kad nealkoholinis alus yra lygiavertis produktas tradiciniam alui, tad jo populiarumas ir toliau augs. Juo labiau, kad vis labiau įsigalint sveikesnės mitybos tendencijoms, tai yra vienas iš būdų ne tik patenkinti besikeičiančius vartotojų lūkesčius, bet ir prisidėti prie sveikesnės bei geresnės visuomenės“, – pabrėžia M. V. Kirstukas.