Kelių fonde kitąmet numatoma 200 mln. Eur iš Kelių plėtros ir priežiūros programos šaltinių
„Sukurtas puikus įrankis, bet jis tuščias. Nuo kitų metų jis pasipildys 200 mln. Eur, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė. – Davėme pažadą ir jį tesėsime ir toliau: kad įrankio sukūrimas nieko neduoda, o turi būti daromi geri darbai.“
Tuo metu Kristupas Vaitiekūnas, finansų ministras, teigė, kad į Kelių fondą bus nukreipta dalis anksčiau Kelių plėtros ir priežiūros programai (KPPP) skirtų lėšų.
Anot ministro, bendras kelių finansavimas 2026 m. didės apie 5%.
„Buvo sukurtas Kelių fondas ir nebuvo numatyti kažkokie nauji šaltiniai, kurie jį papildytų. Tiesiog dalis lėšų tų, kurios anksčiau eidavo į KPPP, dabar yra Kelių fonde. Bet bendrai finansavimas keliams auga ir auga ganėtinai stipriai, daugiau nei 5%“, – žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.
Kaip rašė BNS, pagal Seimui praėjusią savaitę pristatytas kitų metų biudžeto projekcijas, kelių finansavimui numatoma 730,5 mln. Eur – 4,6% daugiau nei numatyta šiemet (726 mln. Eur). Iš jų lėšos KPPP siektų 388,6 mln. Eur arba 175 mln., Eur mažiau.
Praėjusią savaitę parlamentarams pristatytais skaičiavimais, panaši suma būtų skiriama Kelių fondui.
Seimas Valstybinį kelių fondą įteisino šių metų vasarą. Tikimasi, jog finansavimą keliams ateityje jis galėtų kasmet padidinti apie 400 mln. Eur.
Vis dėlto, asociacija „Lietuvos keliai“ bei Lietuvos savivaldybių asociacija anksčiau teigė, jog trūksta aiškių išlaidų kelių priežiūrai ir plėtrai šaltinių, todėl finansavimas keliams 2026 m. gali būti netgi mažesnis nei šiemet.
Juras Taminskas, susisiekimo ministras, interviu BNS sakė, kad Kelių fondas 400 mln. Eur galėtų surinkti apie 2028 m., kai jau veiks sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema (e. tollingas). Pasak ministro, tuomet bendras kelių finansavimas galėtų pasiekti ir 1 mlrd. Eur.
Martynas Gedaminskas, kelius administruojančios „Via Lietuvos“ generalinis direktorius, VŽ podkaste aiškino, jog siekdami, kad per 10 m. turėtume europinį standartą atitinkančius kelius, kasmet keliams atnaujinti, atstatyti ir tiltams remontuoti reikėtų skirti bent 1 mlrd. Eur.
200 mln. Eur į Kelių fondą tikimasi pritraukti iš e. tollingo. Be pajamų iš e. tollingo, dar 60 mln. Eur tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. Eur – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. Eur – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą. Dar apie 100 mln. Eur fondas galėtų skolintis.
Gitanas Nausėda, prezidentas, anksčiau yra išreiškęs viltį, jog Kelių fondas užtikrins didesnį kelių finansavimą. Anot jo, fondas turi būti grįstas papildomais finansavimo šaltiniais, antraip rizikuoja likti popieriniu projektu be praktinės naudos gerinant kelių būklę.
