Tarp pašalintų iš Rūdninkų karinio miestelio PPP atrankos – „Darnu Group“ ir „Infes“

Kad iš viso į privataus partnerio atranką buvo pakviesta 12 įmonių, kurių viena atsisakė dalyvauti, o 3 neatitiko reikalavimų, taigi negavo kvietimų teikti pasiūlymus, VŽ anksčiau patvirtino Orijana Mašalė, krašto apsaugos viceministrė.

„Taigi šiuo metu esame pakvietę dalyvauti 8-ias. Visos jos turėjo atitikti tam tikrus finansinius, įgyvendintų projektų kriterijus ir būtent pagal tai atsirinkome tuos rinkos žaidėjus. Taip, aš jų pavadinimų viešai nekomentuosiu“, – VŽ podkaste kalbėjo O. Mašalė.

Dabar, VŽ žiniomis, teikti pasiūlymų nebuvo pakviestos „Darnu Group“ ir „Infes“, o trečioji dar nėra gavusi oficialaus rašto apie tai. Šios įmonės pavadinimas VŽ yra žinomas, jei jos atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas, bendrovės pavadinimą paskelbsime. 

Šią informaciją VŽ patvirtino keturi tarpusavyje nesusiję šaltiniai, žinantys situaciją. „Darnu Group“ VŽ informaciją patvirtino, „Infes“ nurodė komentuoti negalinti, bet informacijos neneigė.

Todėl kol kas neaišku, ar dėl to Krašto apsaugos ministerija nesulauks ieškinio teisme.

Ministerija VŽ nurodė informacijos apie konkurso dalyvius neteikianti.

„Pagal konkurso sąlygas, kvietimus dalyvauti konkurse gavo tik įmonės, kurios atitinka griežtus nacionalinio saugumo reikalavimus bei specifinius verslo kriterijus. T. y. kviestos dalyvauti patikimos, aukštos kompetencijos bendrovės, turinčios patirties ir išteklių įgyvendinti tokio masto projektus. Lietuva tokio masto ir svarbos projektą įgyvendina pirmą kartą, todėl įmonėms taikyti itin aukšti standartai“, – teigiama VŽ atsiųstame komentare.

Sprendimu nusivylė

„Darnu Group“ konkurse buvo laikoma viena iš favoričių dėl patirties viešosios ir privačios partnerystės projektuose (angl. public, private partnership, PPP). 

Sigita Survilaitė, „Darnu Group“ generalinė direktorė, VŽ patvirtino, kad bendrovė kvietimo dalyvauti konkurse nesulaukė, nors į jo konsultacijas tiek 2024 m., tiek ir 2025 m. buvo nuolat kviečiama ir dalyvavo.

Ji taip pat patvirtino, kad ministerija kaip priežastį nurodė vienos iš „Darnu Group“ akcininkių – „MG grupės“ atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje. VŽ primena, kad pastaroji pripažinta kalta vadinamojoje politinės korupcijos byloje.

„Gerbdami ir vykdydami teismo sprendimus, šios priežasties nekomentuosime, tik norime atkreipti dėmesį, kad „Darnu Group“, veikianti Lietuvoje jau daugiau nei 30 metų, jokiose baudžiamose bylose jokia forma nedalyvavo, jokie įtarimai niekada nebuvo pareikšti nei jos vadovams, nei darbuotojams, nei valdybos nariams“, – sako ji.

S. Survilaitė teigia, kad ministerijos sprendimo skųsti neketina, nors juo nusivylė.

„Suvokdami šiandieninę tokių objektų svarbą mūsų valstybei, viešųjų pirkimų procesų nestabdysime ir į jokias diskusijas dėl jų ateityje nesivelsime. Šiandien tik norisi mūsų tarnautojams priminti, kad piliečiai turi teisę sužinoti aiškius kriterijus, kuriais remiantis atrinktos kviečiamos bendrovės, nes matant 1 mlrd. vertės projekto potencialių vystytojų sąraše įmones, kurių įstatinis kapitalas nesiekia ir 30.000 Eur, kyla klausimų apie jo įgyvendinimo perspektyvas“, – sako ji.

„Abejotinai skamba ir viešas ministerijos skatinimas konkurso dalyviams būti džentelmeniškiems ir nekvestionuoti sprendimų viešųjų pirkimų procesų metu, kai mūsų valstybėje tebegalioja tiek Viešųjų pirkimų, tiek Konkurencijos įstatymai“, – priduria S. Survilaitė.

„Darnu Group“ PPP būdu jau yra pastačiusi ir prižiūri karinius miestelius Rokantiškėse bei Šilalėje. Skelbta, kad į miestelį Rokantiškėse investuoti 74 mln. Eur, į Šilalės – 71 mln. Eur.

„Tai puikus PPP pavyzdys ne tik mūsų kariuomenės atstovams, bet ir nuolat čia atvykstantiems Vokietijos brigados karininkams. Džiaugiamės galėję prisidėti prie Lietuvos saugumo stiprinimo tokiu svarbiu visiems laiku ir apgailestaujame, kad ministerijos atstovams nepasirodė naudinga mūsų įgyta patirtis“, – teigia S. Survilaitė.

Įtarimai tyrime

„Infes“, šaltinių teigimu, nepakviesta teikti pasiūlymo, nes jos buvusiam akcininkui Danieliui Krinickiui dar 2022 m. yra pateikti įtarimai ikiteisminiame tyrime. Jis iki 2023 m. rugsėjo buvo vienintelis netiesioginis „Infes“ akcininkas, o tuomet akcijas perleido Dovilei Krinickienei.

Naujienų agentūra BNS anksčiau skelbė, kad jam įtarimai pareikšti dėl sukurstymo piktnaudžiauti ikiteisminiame tyrime dėl galimos korupcijos Šiaulių miesto savivaldybės įmonės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių „Šiaulių gatvių apšvietimo“ viešojo pirkimo aplinkybių, kuriame įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi yra pareikšti ir miesto merui Artūrui Visockui.

Tyrimo duomenimis, meras įtariamas daręs neteisėtą įtaką siekdamas sudaryti išskirtines sąlygas vienai bendrovei laimėti 1,7 mln. Eur vertės gatvių apšvietimo įrengimo pirkimą.

Tarnyba VŽ nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dar vyksta, o D. Krinickiui įtarimai vis dar pareikšti.

„Infes“ šiuo metu pretenduoja projektuoti ir statyti Šiaulių kalėjimą, kuris taip pat įgyvendinamas PPP būdu. VŽ rašė, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos organizuotą privataus partnerio atranką laimėjo projektinė UAB „Spi 1“, kurios 75% priklauso investicijų bendrovės „Nter“ fondui „Nter Social Infrastructure Fund“.

„Spi 1“ yra nurodžiusi, kad, pasirašius sutartį, Malavėniukų kaime, Šiaulių rajone, generaline ranga ir projektavimu užsiimtų „Infes“, statybos valdymu – UAB „OAM Sietynas“, o vėliau kalėjimą prižiūrėtų UAB „Corpus A“.

Objektas būtų finansuojamas komercinio banko „Swedbank“ paskola. Šio projekto vertė – 56,6 mln. Eur.

Šiuo metu atrankos rezultatus yra apskundusios kitos jos dalyvės, ginčas tęsiasi teisme. Apie tai plačiau galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.

Rūdninkų projekte trečiajai bendrovei iš atrankos gresia pašalinimas, nes jos grupės struktūroje buvo įmonių, anksčiau veikusių Rusijoje ir Baltarusijoje, tačiau daugelį metų šiose šalyse jos jokios veiklos nevykdo. Sprendimas dėl šios dalyvės turėtų būti priimtas šią savaitę.

Apeliavo į džentelmeniškumą

Tuo metu O. Mašalė, VŽ podkaste kalbėdama apie didžiausias potencialias rizikas Rūdninkų karinio miestelio projekte, paklausta apie galimus teismus dėl sprendimų atrankoje, apeliavo į verslo džentelmeniškumą.

„Svarbus dalykas yra, kaip verslas elgsis šiame projekte. Pati turėjau asmeninį susitikimą su didžiausiais rangovais per rinkos konsultacijas. Jame kalbėjau apie verslo džentelmenišką elgesį ir suvokimą, jog kai priešas yra už vartų, nėra laikas demonstruoti ambicijas ir emocijas. Tikiuosi, kad visi rangovai, kurie ketina dalyvauti šiame konkurse, tai suvokia ir atitinkamai elgsis“, – sakė ji, projektą apibūdindama kaip „Šilalės dydžio miestą 5.000 Vokietijos karių Lietuvoje“.

VŽ primena, kad Krašto apsaugos ministerija privačių partnerių, kurie pastatytų ir valdytų Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo infrastruktūrą, atranką paskelbė kovą.

„Net NATO šalyse tai unikalus projektas, todėl jos žvelgia į mus, kaip mums seksis jį įgyvendinti. Projektą suskaldėme į tris dalis, kad valdytume rizikas: padidintume konkurencingumą ir skaidrumą, mažintume priklausomybę nuo vieno rangovo, padėtume rangovams valdyti finansines rizikas. Kiekvienos šios dalies biudžetas gali būti apie 400–500 mln. Eur. Artimiausius porą mėnesių įmonės kviečiamos teikti pasiūlymus“, – VŽ sakė O. Mašalė.

Jau skelbta, kad, siekiant suvaldyti rizikas, vienas tiekėjas galės laimėti ne daugiau kaip 2 atrankos dalis. Su privačiais partneriais bus pasirašomos 15 metų trukmės sutartys. Iki 2027 m. pabaigos vyks projektavimas ir statybos, paskui 12,5 metų – objektų priežiūra.

Valstybės įsipareigojimai privatiems partneriams galėtų siekti 1,8 mlrd. Eur (su PVM).

Tai didžiausias karinės infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje.