Latvijos įmonės ir „Tilsta“ surėmė ietis dėl 44 mln. Eur vertės konkurso

Tiltų ir viadukų statybos bendrovė „Tilsta“ gali būti pripažinta Klaipėdos valstybinių jūrų uosto direkcijos krantinių rekonstravimo konkurso nugalėtoja, nutarė Lietuvos apeliacinis teismas. Vis dėlto į teismą besikreipusios Latvijos kompanijos BMGS ir „LNK Industries“ žada sprendimą skųsti.

Ginčas tarp bendrovių kilo dėl trijų krantinių Perkėlos g. 10 rekonstravimo užsakymo. Po konkurso „Tilsta“, pateikusi 44,2 mln. Eur (su PVM) vertės pasiūlymą, surinko 100 balų, tuo metu BMGS ir „LNK Industries“ bendras pasiūlymas, kurio vertė – 47 mln. Eur (su PVM), gavo 95,24 balus.

Tuomet Latvijos įmonės kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti direkcijos sprendimą dėl konkurso eilės ir laimėtojo nustatymo bei pripažinti „Tilstą“ konkurse teikus melagingą informaciją.

Jų teigimu, „Tilsta“ savo jėgomis yra atlikusi mažiau darbų, nei teigė pasiūlyme. Anot jų, nurodydama viso užsakymo vertę ji melavo uosto direkcijai, nes dalį darbų atliko su subrangovais arba jungtinės veiklos partneriais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Rangos konkursų staigmenos: nežinojai, bet esi melagis

Be to, Latvijos bendrovės tikina, kad uosto direkcija nepagrįstai įvertino „Tilstos“ pasiūlymą 20-čia balų pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Jų teigimu, „Tilsta“ netinkamai įgyvendino ankstesnių dviejų krantinių sutartį, tad jai negalėjo būti skirtas didžiausias balų skaičius.

Klaipėdos apygardos teismas rugsėjo 30 d. iš dalies patenkino Latvijos įmonių BMGS ir „LNK Industries“ prašymą: panaikino uosto direkcijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo, bet nepripažino, kad „Tilsta“ teikė melagingą informaciją.

Tąkart teismas įvertino, kad įmonė uosto direkcijai pateikė netikslią informaciją, nenurodydama konkrečios savo atliktų darbų vertės, todėl tai įvertino „kaip neveikimą ir didelį nerūpestingumą, kuris pripažįstamas perkančiosios organizacijos klaidinimu“.

Vis dėlto Apeliacinis teismas gruodžio viduryje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. Jo teigimu, įvertinus deklaruotų savo jėgomis atliktų darbų verčių ir faktiškai atliktų darbų verčių skirtumą, iškraipymų nėra.

„Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad 4 iš 6 atliktų darbų sutarčių buvo sudarytos su pačia direkcija. Tai reiškia, kad direkcija galėjo pati pasitikrinti pateiktos informacijos teisingumą“, – teigia teismas.

Žada skųsti

Edgaras Markevičius, kontoros „Sorainen“ advokatas, atstovaujantis BMGS ir „LNK Industries“ interesams, VŽ sako, kad jo klientės nesutinka su teismo sprendimu, todėl jį numato skųsti.

„Ginčas kilo, kai pirkimo metu gavome informaciją iš perkančiojo subjekto apie konkurento pasiūlymą. Ją išanalizavę, konkurento („Tilstos“ – VŽ) pasiūlyme nustatėme trūkumų, kurie leido įtarti, kad pirkimo reikalavimai mūsų ir konkurento atžvilgiu buvo taikyti skirtingai“, – kalba advokatas.

Tuo metu Eduardas Grinaveckas, „Tilstos“ generalinis direktorius, pranešime žiniasklaidai teigia, kad Latvijos įmonių konsorciumo veiksmus vertina kaip „ydingą, Lietuvoje beveik išgyvendintą, tačiau Latvijoje vis dar gają skundimo taktiką pralaimėjus valstybės iniciuojamus konkursus dėl aukštesnės kainos“.

„Jau ir pats BMGS ir „LNK Industries“ susijungimas į bendrą konsorciumą smarkiai prasilenkia su skaidrios konkurencijos standartais, nes abi bendrovės, konkuruodamos su mumis, pagal savo atskirus pajėgumus laisvai galėjo dalyvauti konkurse ir savarankiškai, tačiau sąmoningai pasirinko kelią jungtis ir taip sumažinti konkurentų skaičių, o pralaimėjus – mėgino primesti savo sąlygas teisminiu keliu, juodino sąžiningai nugalėjusių konkurentų reputaciją“, – mano jis.