Ir vienas žmogus kuria šalies išskirtinumą

Visą progreso konferencijos „Išmani Lietuva“ programą rasite čia

Kalbėdami apie tai, kaip mūsų gyvenimai atrodys po dešimtmečio, futuristai paprastai pamini, kad trimačiai spausdintuvai galiausiai turėtų tapti kasdienybe ir kardinaliai pakeisti dabartinius mūsų įpročius. Tą ateitį paskubinti mėgina ir Lietuvos kūrėjai. Pavyzdžiui, Vaiva Kalnikaitė, Jungtinėje Karalystėje veikiančios bendrovės „Dovetailed“ steigėja, sukūrė pirmą pasaulyje 3D įrenginį „Nūfood“, kuriuo naudojantis galima atsispausdinti maisto. O Gintarė Černiauskaitė, dizaino studijos „Creatus“ įkūrėja, pasinėrė į medicininį dizainą. Ji sukūrė ir vis dar tobulina inovatyvius įtvarus įvairioms kūno dalims, kurie gali būti pritaikyti pagal individualius poreikius ir atspausdinti.

Užkariauja pasaulinę rinką

Naujas dizainas ir kitoks požiūris į jau sukurtus dalykus Lietuvoje leido steigti naujus verslus, kurie po truputį mėgina užkariauti pasaulinę rinką. Ignas Survila ir jo įkurta bendrovė „City Birds“ išsiplėtojo iš projekto sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Įmonė jau pristatė savo pirmąją produkciją, yra sukūrusi 4 skirtingus paspirtukų modelius. Jauno dizainerio sukurti paspirtukai jau susižėrė krūvą tarptautinių apdovanojimų: paspirtukas „Pigeon“ pelnė sidabrą Italijoje vykusiuose „A’Design Award“ apdovanojimuose transporto ir mobilumo kategorijoje. Taip pat jis buvo pristatytas Ženevos inovacijų parodoje, ten irgi pelnė sidabro medalį. „Core77 Design Award“ konkurse (JAV) paspirtukas gavo dar vieną apdovanojimą „Transportation. Student Runner Up“ kategorijoje. Panašų kelią rieda ir šio dizainerio sukurtas paspirtukas „Raven“.

Kaip p. Survila, regis, iš naujo atrado paspirtuką, taip kitas dizaineris Rapolas Gražys sugebėjo naujai pagaminti populiariausią pasaulyje muzikos instrumentą – gitarą. Jo bendrovė „Lava Drops“ sukūrė klimato kaitai atsparią gitarą, pagamino lengvesnius šiuos muzikos instrumentus, panaudojo modernius šiuolaikinio dizaino elementus.

„60 metų gitaros gaminamos pagal tą pačią technologiją, forma nesikeičia. Yra kelios kompanijos, pavyzdžiui, „Fender“, „Gibson“, kurios diktuoja madas, tačiau yra ir keletas gamintojų, kurie pradeda daryti ką nors kita, tarp jų esu ir aš“, – savo veiklą apibūdina p. Gražys.

Netikėtais dizaino sprendimais į pasaulinę rinką veržiasi ir dizainerio Mindaugo Žilionio vedama bendrovė, sukūrusi baldų konstravimo sistemą „Spyndi“. Naudojantis ja, iš atskirų detalių galima sudėti krėslą, darbo kėdę, šezlongą, čiuožyklą vaikams ar kitus daiktus.

„Medis juda, čia reikia jautrumo ir didelio tikslumo, kaip ir darant muzikos instrumentą. Sudėtinės dalys tarpusavyje turi sužaisti ir turi išeiti nata. Jei tik atsiranda klaidelė, ji išryškėja ir gamyba užtrunka dvigubai ar trigubai ilgiau, kad ji būtų ištaisyta“, – apie sudėtingus kūrimo procesus kalba p. Žilionis, kuris šiuo metu ruošiasi platesnei šių sistemų gamybai.

Naujas požiūris

Beje, visai neseniai plačiau pasklido žinia apie kelerius metus kuriamą dar vieną lietuvių inovaciją – elektroninę nosį. Ją kurianti Augusto Alešiūno bendrovė pristatė drąsią ir provokuojančią savo kūrinio „Foodsniffer“ reklamą. O pati elektroninė nosis yra jautresnė nei žmogaus uoslės organas ir leidžia nustatyti, kada mėsa ar žuvis yra tinkama vartoti, o kada jau yra sugedusi ir ja galima apsinuodyti.

Naujas požiūris ir sėkmingų modelių perėmimas leidžia ne tik kurti šiuolaikiškus verslus ir pasiūlyti iki šiol nematytų produktų bei paslaugų. Jis pritaikomas ir kuriant pokyčius visuomenėje. Vilniaus universiteto docentas ir politologas Mažvydas Jastramskis yra vienas interneto svetainės „manobalsas.lt“ kūrėjų, kuri labiausiai piliečiams praverčia dabartiniu rinkimų laikotarpiu. Šioje svetainėje pateikiami kertiniai klausimai, į kuriuos atsakius galima pamatyti, kurios politinės partijos ir konkretūs jų nariai geriausiai atitinka asmens pažiūras. Taigi tai leidžia ir nedaug politika besidominčiam žmogui apsispręsti, už ką balsuoti, vertinant politiką ne tik pagal oficialią informaciją, kurią pateikia Vyriausioji rinkimų komisija, bet ir pagal konkrečias vertybes, kurias kandidatas į politinius postus ketina ginti.

Visais šiais atvejais neapsieita be technologijų, tačiau ne jos čia svarbiausios. Be kūrybingo žmogaus technologija nebūna perimama, pritaikoma naujose srityse, galiausiai ji net nebūna sukuriama. Taip pat gali užtekti tiesiog pažangių žmonių. Pavyzdžiui, tokių kaip viena kalėjimų modernizacijos šauklių Živilė Mikėnaitė. Kalėjimų departamento direktorė į Lietuvą stengiasi perkelti Norvegijos modelį, kai kalinius siekiama ne izoliuoti, o iš naujo paruošti sėkmingai integruotis į visuomenę. Šioje srityje Lietuva juda į priekį, neseniai pradėti steigti pusiaukelės namai, kuriuose kuriama laisvės aplinka ir apsigyvena į visavertį gyvenimą pasiruošę grįžti nuteistieji.

Lapkričio 4–5 d. „Litexpo“ parodų centre Vilniuje vyks renginys „Išmani Lietuva“, kuris apims tris konferencijas: „50 kelių į sėkmę“, „Ateities komandos DNR“ ir „Verslo alchemija“.

„50 kelių į sėkmę“ – tai didžiausia įkvepiančių patirčių konferencija. Čia savo istorijomis dalysis Lietuvos talentai iš įvairių sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, mokytojai, mokiniai, studentai, kūrėjai, inovatoriai ir kt.

„Ateities komandos DNR“ - įvairių padalinių vadovai, savo sričių lyderiai vertins profesijos didžiausius ateities pokyčius ir perspektyvas, ko reikia, kad būtume kuriantys profesionalai.

„Verslo alchemija“ - įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta, sėkmingų atvejų pristatymas. Atsakysime į klausimus, kaip mokslas padėjo išauginti verslus, padaryti proveržį bei kokie yra verslo iššūkiai, kuriuos galėtume išspręsti pasitelkus mokslą.

Taip pat renginio metu vyks išmanių sprendimų paroda, veiks pramogų erdvė.