Kai darbuotojai išsineša įmonės paslaptis

Publikuota: 2015-11-01
Saulius Arvasevičius prisimena, kad teko nuryti karčią vagystės piliulę, kai programuotojas, kurį persiviliojo konkurentai, išsinešė svetainės Manodieta.lt duomenų bazę, portalo užsakymų ir atsiskaitymų sistemą.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Arvasevičius prisimena, kad teko nuryti karčią vagystės piliulę, kai programuotojas, kurį persiviliojo konkurentai, išsinešė svetainės Manodieta.lt duomenų bazę, portalo užsakymų ir atsiskaitymų sistemą. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Į kitas bendroves išeinantys arba atleidžiami IT specialistai kartais išsineša įmonės duomenų bazes ir IT sistemų išeities kodus. Tokie atvejai paprastai pridaro nuostolių. Apsisaugoti galima sutartimis ir programiniais sprendimais. Tačiau, kaip ir draudimo atveju, daugelis tuo nesirūpina, kol patys nepatiria vagystės ar buvusių darbuotojų keršto.

Tokių pavyzdžių apstu. Štai Saulius Arvasevičius, UAB „Alio“ vadovas, sukūręs ir pardavęs ne vieną lietuvišką interneto portalą, prisimena, kaip programuotojas, kurį persiviliojo konkurentai, prieš kelerius metus išsinešė p. Arvasevičiui priklausiusios svetainės Manodieta.lt duomenų bazę, portalo užsakymų ir atsiskaitymų sistemą.

„Pagrindinis mūsų programuotojas išėjo į kitą įmonę ir išsinešė su savimi visą verslą – svetainę Manodieta.lt su visomis jos sistemomis ir duomenimis. Netrukus po to internete išdygo mūsų svetainės klonas. Iš pradžių dar svarsčiau tą programuotoją duoti į teismą, bet paskui numojau ranka. Tuo metu turėjau svarbesnių darbų. Be to, būtų tekę mokėti teisininkams, gadintis nervus, gaišti laiką ir ne faktas, kad būtume laimėję, nes tas žmogus puikiai žinojo visą kodą, galėjo jį pakeisti ir vagystę įrodyti būtų buvę labai sunku“, – pasakoja šiuo metu į viešbučių verslą pasinėręs p. Arvasevičius.

Pernai šią svetainę verslininkas pardavė, bet nuostolius, siekiančius keliolika tūkstančių eurų, teko nuryti tarsi karčią piliulę.

„Tuo metu neturėjau jokių apsaugos priemonių. Pasitikėjau žmonėmis, todėl net sutartyse nebuvom įtvirtinę nuostatos, kad negalima išnešti iš įmonės joje sukurtų intelektinių dalykų. Teturėjome standartines darbo sutartis“, – prisimena verslininkas ir priduria, kad įmonių vadovai dažnai yra priversti pasitikėti IT specialistais, nes patys gerai neišmano IT reikalų.

Turi visus raktus

Kita, kur kas garsiau nuskambėjusi ir gerokai painesnė istorija – „PriceOn“ įkūrėjų konfliktas su investuotojais (beveik milijoną eurų į jauną įmonę investavo Tado Karoso valdoma bendrovė „LTkCapital“). Pablogėjus santykiams tarp šalių, prieita net prie teismų. O investuotojai apkaltino Jurijų Laneckį, bendrovės įkūrėją, kainų palyginimo svetainės „PriceOn“ programinio kodo vagyste. Tiesa, po kurio laiko Lietuvos apeliacinis teismas atmetė šiuos kaltinimus, panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir reikalavimus kodą grąžinti investuotojams, mat nuspręsta, kad realiai niekas bebuvo pavogta.

Netrūksta ir tarptautinių pavyzdžių. Bene garsiausias pastarojo meto įvykis – pernykštis įsilaužimas į „Sony Pictures Entertainment“ kompiuterius. Ataką analizavę kibernetinio saugumo ekspertai sako, kad įsilaužėliams padėjo buvęs „Sony“ darbuotojas.

Per ataką piktavaliai pavogė iš „Sony“ filmą „The Interview“ ir krūvą konfidencialių dokumentų, planų ir vidinių laiškų, vėliau jie buvo paskelbti internete. „Sony“ akcijos, paskelbus šiuos dokumentus, smuko beveik 3%. O bendrai šis išpuolis Japonijos elektronikos milžinei, pačios „Sony“ skaičiavimais, pridarė maždaug 15 mln. USD (13,1 mln. Eur) vertės nuostolių. Be to, dėl atakos bendrovė buvo priversta atidėti spalio–gruodžio rezultatų skelbimą, nes teko juos iš naujo perskaičiuoti.

Kontrolės sprendimai

„Kol nieko blogo nenutiko, įmonės nesusimąsto, kaip prižiūrėti tuos darbuotojus, kurie kontroliuoja visas verslo duomenų bazes, gali jas keisti, trinti, persiųsti konkurentams, pakeisti prisijungimo slaptažodžius, sugadinti įrangą ir t. t. Tokia priežiūra tampa vis svarbesnė ir dėl to, kad daugėja pašalinių žmonių, kurie turi „raktus“ į visus verslo duomenų „kambarius“. Turiu galvoje rangovus, įmonei teikiančius IT paslaugas“, – komentuoja Sigitas Bičiūnas, „Blue Bridge“ Tinklų ir apsaugos sprendimų skyriaus vadovas.

Teisininkai siūlo su darbuotojais sudaryti sutartis, kuriose būtų numatyta, kad visi intelektiniai produktai, kurie sukuriami įmonės darbuotojų, priklauso įmonei.

Tokios sutartys paprastai padeda laimėti bylas, bet vagystės įrodyti nepadeda.

Pono Bičiūno teigimu, efektyvus būdas suvaldyti nesąžiningus ar kerštaujančius darbuotojus ir apsisaugoti nuo nuostolių yra vadinamoji privilegijuotųjų naudotojų kontrolė (PNK). Šis sprendimas leidžia stebėti ir kontroliuoti IT sistemų administratorius, rangovus ir kitus darbuotojus, kurie svarbiose organizacijų sistemose gali atlikti bet kokius veiksmus.

„Privilegijuotųjų naudotojų kontrolė yra tarsi labai išmani vaizdo stebėjimo kamera patalpoje, skirtoje dirbti su itin slapta informacija. Sistema užfiksuoja kiekvieno įėjusiojo į patalpą tapatybę, veiksmus ir perspėja, jei kas nors bando sunaikinti slaptą dokumentą, keičia patalpos durų kodą ar kitu būdu kenkia. Taip galima atsekti ir duomenų vagystes, identifikuoti pažeidėjus“, – pasakoja p. Bičiūnas.

Stasys Drazdauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ Komunikacijų, žiniasklaidos ir technologijų sektoriaus grupės vadovas primena, kad diegiant tokias sistemas reikia atsižvelgti į asmens duomenų apsaugos taisykles, nes PNK iš esmės yra darbuotojų sekimas. Todėl gali kilti klasikinis konfliktas – darbuotojo verslo interesai (IT sistemų saugumas, konfidencialios informacijos apsauga ir t. t.) prieš individualaus jo privatumo interesus.

„Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant teisėtam pagrindui. Juo galima laikyti ir darbuotojo sutikimą, bet tik ne darbo santykių kontekste. Šiuo atveju darbuotojo sutikimas, kad darbdavys tvarkytų jo duomenis, nėra tinkamas pagrindas tai daryti, nes laikoma, kad darbuotojo sutikimas nėra laisvas dėl subordinacijos. Realiausias teisinis privilegijuotųjų naudotojų kontrolės pagrindas lieka darbdavio, kaip duomenų valdytojo, teisėtas interesas“, – komentuoja teisininkas.

Be to, darbdavys privalo informuoti darbuotojus, kokie duomenys, kokia apimtimi ir kokiais tikslais renkami ir tvarkomi. Paprastai tai daroma rengiant įmonės vidaus asmens duomenų tvarkymo taisykles, darbuotojams skirtas mokomąsias vidinių procesų knygas, gaires ir pan. Paties darbdavio interesas yra turėti įrodymą, kad darbuotojas buvo tinkamai informuotas, pvz., jo parašą.

Priešingu atveju, darbuotojas turėtų pagrindą ginčyti jo duomenų panaudojimą, tarkim, skiriant drausminę nuobaudą.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 19 d.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kuria pradžiamokslį, kaip stiprinti kibernetinį saugumą

„Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) kuria Kibernetinio saugumo vadovą...

Gazelė
2020.01.18
„NEO Finance“ paslaugą „Neopay“ pasiūlė ir Latvijoje

Lietuvos finansų technologijų startuolis „NEO Finance“ žengė į Latviją, kur pasiūlė mokėjimo inicijavimo...

Technologijos
2020.01.17
„Google“ sugalvojo, kaip įvykdyti EK reikalavimus ir iš to dar uždirbti Premium

„Google“, kuriai Europos Komisija (EK) 2018 m. skyrė beveik 5 mlrd. USD baudą (4,3 mlrd. Eur), rado būdą,...

Technologijos
2020.01.16
„Rocket Software“ Vilniuje atidaro kompetencijų centrą

JAV informacinių technologijų bendrovė „Rocket Software“, besispecializuojanti įmonių veiklos modernizavimo...

Technologijos
2020.01.16
„Telia“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų interneto ryšį 1

Bendrovė „Telia Lietuva“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų internetą. Ši technologija, užtikrinanti ryšį su...

Technologijos
2020.01.16
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium 1

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Kibernetinėms atakoms per mažų ar neįdomių nėra: kaip apsisaugoti Premium 1

Pusė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) – 44% bendrovių – nemano, kad galėtų tapti kibernetinių atakų...

Gazelė
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15
„Fima“ už 0,76 mln. Eur modernizuos stebėjimo sistemą Baltarusijos pasienyje 

Iki šių metų pabaigos planuojama atnaujinti Padvarionių užkardos (Bajorų kaimas, Medininkų sen., Vilniaus...

Technologijos
2020.01.15
Įdomiausios parodos „CES 2020“ inovacijos ir prototipai Premium

Kasmetė technologijų paroda CES vis nustebina, pralinksmina, o kartais palieka be žado ir priverčia mintyse...

Technologijos
2020.01.14
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
Steigiamas 900 mln. Eur Inovacijų skatinimo fondas, veiks iki 2040 m. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo steigti Inovacijų skatinimo fondą,kuris pritrauktų investicijų į...

Pramonė
2020.01.13
„Tele2“ atidarė nuosavą kontaktų centrą

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ atidarė nuosavą kontaktų centrą, kurio padaliniai įsikūrė Vilniuje ir...

Paslaugos
2020.01.13
Kalėdinėse reklamose – „Telia Lietuvos“ ir „Tele2“ dvikova Premium

Per kalėdinį periodą televizijos transliavo bemaž 7% daugiau reklamos sekundžių, 11% daugiau klipų.

Rinkodara
2020.01.13
Tik 1 iš 14 išradimų Lietuvoje sukuria moterys, siekiama tai pakeisti 2

Siekiant paskatinti moterų verslumą ir pagerinti lyčių balansą inovatorių bendruomenėje, startuoja iniciatyva...

Technologijos
2020.01.13
Pasitraukus „MailChimp“, lietuvių „Omnisend“ patrigubino pajamas Premium 1

Integruotos rinkodaros bendrovė „Omnisend“ pernai gavo apie tris kartus daugiau pajamų nei 2018 m. Įmonės...

Paslaugos
2020.01.13
5 technologijos, pakilusios iš pelenų Premium

Inovatyvias technologijas vartotojų kartais sunkiai priima. Dažnai taip nutinka todėl, kad kartu su nauju...

Technologijos
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau