Ne. Tai yra matematinė ir socialistinė, sisteminė problema. Sočią senatvės pensiją SoDra gali užtikrinti tik esant progresiniam populiacijos augimui (neilginant pensinio amžiaus). Arba vidutinė pensijos trukmė turi likti kažkur 1/5, t.y. jei dirbi 40 metų, vidutiniškai pensijoje gyventi turėtum 8 metus. Progresinio populiacijos augimo neatlaikys planeta. Dirbti iki 70-ties pasiekus 80 metų vidutinę gyvenimo trukmę (skaičiuojant nuo išėjimo į pensiją), visuomenei nepriimtina. Imigraciją didinti kartais - visuomenė ir prieš. Tai vyriausybės problema čia tik ta, kad nesielgia su visuomene kaip su mažu vaiku, kuris nesupranta, ko nori.

tai ne, ne taip veikia sistema. Pagal tokią matematiką neįmanoma bus įvertinti nei infliacijos nei amžiaus. Pagalvok kokią įtaką turi surinkti mokesčiai prieš 30 metų (tarkime dirbo su vidutine 500 litų alga 90aisiais ir koks svoris būtų to šiandien). Valstybės skaičiuoja kiek tenka naštos išlaikyti pensininkus dirbantiems.

O kaip susitvarkė skandinavai? Progresinis populiacijos augimas dėl dirbančių (o ne pašalpas gaunančių) imigrantų? Pensijinis amžius nuo 70-75 m?

Norvegija - naftos rado labai daug išgaunamos pigiau nei rinkos kaina. Siūlot naftos rast? Jei rimčiau, kitose Skandinavijos šalyse, kiek pamenu visose, kaupiama. Plius laisvesnė imigracija, vėliau prasidedanti pensija, didesnė dalis darbingos populiacijos dirba. Tos pačios Vokietijos pensijos sistema labai atrodo iš šono fainai, visi aiškina, kad valstybinė, bet kad realiai tai II ir III pakopos rezultatas, valstybinė, pas mus vadinama I pakopa - ten nepragyvensi.

Paziurekim pvz. i UK, ten vidutini atlyginima gaves zmogus, isdirbes 10 metu, jau uzsitarnauja tokia valstybine pensija kaip pas mus dirbdamas gaunant vidutini atlyginima visa savo darbinga amziu.

Importuok aukstos kvalifikacijos darbuotojus. Nieks netrukdo. Ar th aukštos laikai vairus, virėjus, pavežėjus ir maisto išvežiotojus ?

Siūlote kolonizuoti penktadalį pasaulio šimtmečiui, kad kapitalą pirma sukaupti?

Manau tai taip pat viena is priezasciu, kodel pas mus yra mazesni atlyginimai ir pensijos, kad daug verslininku nori per keleta metu pasiekti toki savo gerbuvi kaip vakaru salyse, kur kapitalas buvo kauptas simtais metu, taip pat ir kolonijiniu valstybiu saskaita.

Verslininkų? :) Gyventojai neinvestuoja į saulės elementus, nes atsipirkimas per 4 metus - per ilgas. Kiekvienas meistras jau turbūt irgi verslininkas, kurie lupa po 200-400€ už žemos kvalifikacijos darbus už žmogaus dieną. Aiškina įrankių kaina, bet kad įrankiai kainuoja max 400€ ir jiems garantija 2-5 metai, ne savaitei. Visi žmonės godūs. Visi iki vieno. Ir ne verslas kaltas dėl pensijų dydžio, o pati visuomenė. Visuomenė galų gale sprendžia kaip turi atrodyti mokestinė sistema, kas priimtina ir t.t. Pusė visuomenės padidėjus kainų skirtumui tarp legalaus kuro ir kontrabandinio - nesibodi piltis kontrabandos. Daugiau nei trečdalis pajamų yra juodos. Dar trečdalis pajamų turi didžiules lengvatas - ūkininkai, notarai ir t.t. bei yra realiai pilkojoje zonoje. Ir visuomenė yra prieš šito gyvulių ūkio naikinimą.

Ar tikrai gali lengvai importuoti ? Iš kitos pusės klausimas toks - tie patys vairuotojai ar statybininkai,- nesuprantu kokios bėdos dėl jų importavimo? taigi jie sukuria pridėtinę vertę ir pajamų biudžetas gauna daugiau. Ar manai geriau, kad statybininkas uždirba 10 000 ir padaro tiek pat kaip dirbtų už 3000 eurų esant normalioms rinkos sąlygoms. Juk kalbame apie produktą, kurį kuriame.

pažiūrėkite į šį reikalą racionaliai- ką padarė konkrečiai tos šalys, kad pasiektų tą lygį? tiesiog pralobo iš kolonijų? tarkime ta pati Vokietija - kaip pasiekė? Man atrodo kurdama aukštesnę pridėtinę vertę su savo produktais ir tam reikėjo įvairių darbininkų, nes nebuvo taip, kad ten gyvena tik mokslininkai, daktarai ir t.t.

Bedos tame, kad ta pigi ir nekvalifikuota darbo jega isstumia i emigracija nebazai Lietuvos pilieciu, kurie negali arti po 12h uz salyginai nedideli atlyginima, nes Lietuvoj islaiko šeimas, nori su jomis kazkiek praleisti laiko, skirtingai nuo cia atvaziavusiu darbo imigrantu. Taip pat iomones nesuinteresuotos investuoti i darbo nasuma. Nekvalifikuotu zmoniu Lietuvoj pilbna, tik alga ne 900 ant popieriaus turetu buti. Nereikia cia Lietuvoj babajynu ir dar neissilavinusiu. Lai vaziuoja tikri daktarai, inzinieriai, IT specai, bet matomai musu biznieriams tokiu nereikia, nes tiokiems reikia algas moket, o verslu su maza pridetine verte gali irt nebuti, daug neprarasim.

Aš nesutinku, kad įmonės nenori investuoti į darbuotojų kvalifikacinį kėlimą, nes realybė tokia, kad patys darbuotojai nebalai nori kažko mokytis dažniausiai. Nemanau, kad važiuos ta pigiausia darbo jėga, nes jiems pragyventi už tuos pačios 900 ant popieriaus bus sudėtinga, bet mums reikia natūraliai ir vidurinės klasės darbuotojų: vairuotojų, gaisrininkų, policininkų, transporto vadybininkų, baldų surinkėjų ir kitų panašių darbuotojų. IT specai važiavo iš Baltarusijos, bet neužsibuvo čia - kodėl? nes jiems net elementarių paslaugų nėjo lengvai gauti (mokyklų, darželių, auklių, būsto ir t.t.) o čia ir yra viso ko trūksta mums taip pat

Nesutinki, kad neniri investuot i darbuorojus, įrenginius ir našumą ? Gali nesutikt, bet yra statistika. Mes nuo EU vidurkio atsiliekam x3 kartus.

P.s. man asmeniškai nieko netrūksta. Ir aš esu prieš, kad dar mokyklas ir darželius babajams statytume, kai pačių švietimo sistema dugne konkrečiam.

Mokesčių surinkimas turi didelę įtaką, bet didžiausią - tai kai ženkliai daugiau kaupiama pensijai. Ne iš I pakopos ten pensijos didesnės.

Pvz. artimo zmogaus, kuris ten nekaupe jokiose papildomose pakopose - per 10 darbo metu uzsidirbo didesne pensija (konvertuojant i eurus) nei cia prognozuoja Sodros skaiciuokle dirbant visa laika iki pensinio amziaus.

PS 10 darbo metu UK yra pakankamas min stazas pensijai gauti. Priminkite, koks jis pas mus?

Priminkite, kiek yra imigrantų JK? Priminkite, kokios prognozės JK pensijų sistemos? Ištaškys pinigus ir bus prie suskilusios geldos su daug išlaikytinių.

Tai ir apmokestinta. Įvairiais įmonių mokesčiais

Ane, XVIII amžiuje matau įstrigęs, stakles būtum ėjęs irgi gadinti, nes darbo vietas atima? Nuo to laiko darbo vietų skaičius išaugo keliolika kartų, nors automatizuota ženkliai daugiau darbų, nei kad liko automatizuoti.

Tamsta gal mėnulyje dirbate arba programuotoju, jog nepastebite, jog jau šiandien apie 50% etatų tipinėje korporacijoje yra BS jobs, kitus 30% pakeis AI, likę 20% neautomatizuotini. Užimtumo augimas jau keli dešimtmečiai koncentruojasi pagrinde paslaugų sektoriuje, ypatingai "pirmo būtino" paslaugų sferoje kaip pvz. crypto keityklos ar šuniukų masažo salonai. Vien viešajame sektoriuje netrukus jau turėsime 400 tūkst. "dirbančiųjų", iš kurių ~20% dirbantys pensininkai, nes kitaip nepragyventų... Taigi visam šitam planktonui išlaikyti reikia arba nuolat spausdinti ir dalinti pinigus, arba apmokestinti robotus/įrengimus analogiškai kaip apmokestinami darbo santykiai...