Ar visais laiptais Lietuva kyla aukštyn

Tačiau pagal savo kapitalo rinkos išvystymą, deja, rikiuojamės prie trečiojo pasaulio šalių – viena įtakingiausių pasaulyje investavimo indeksų sudarytojų JAV bendrovė MSCI Lietuvą priskiria prie mažesnio potencialo (angl. frontier markets) šalių. Įsiklausykite! Esame net ne išsivysčiusi (angl. developed), ne besivystanti (angl. emerging), o tik trečiojo ešelono valstybių grupei priskiriama šalis. Kartu su Bangladešu, Libanu, Nigerija ar Kazachstanu. Nors nieko prieš pastarąsias šalis neturime, vargu ar jas galima įvardyti kaip Lietuvai sektiną pavyzdį.

Į MSCI, kaip ir kitų didžiųjų indeksų sudarytojų, nuomonę galima būtų nekreipti dėmesio, jei ne faktas, kad pagal šios ir panašių įmonių skelbiamus indeksus investuoja didžiausi pasaulio instituciniai investuotojai. Tiesiog investicijos per geografinius regionus ir konkrečias įmones paskirstomos proporcingai populiariųjų indeksų sudėčiai. Patys užsienio investuotojai pripažįsta, kad Lietuvoje investuotojų būtų daugiau, jei šalis būtų priskiriama bent jau besivystančioms. Tad kuo žemesnėje pozicijoje pagal indeksų sudarytojų hierarchiją esame, tuo mažiau sulaukiame institucinių žaidėjų dėmesio.

Galite neabejoti, kad atsidūrimas bent jau ant besivystančių šalių laiptelio į Lietuvą atkreiptų didžiųjų investuotojų dėmesį, priviliotų kapitalo, o iš to naudos turėtų ne tik savo akcijas biržoje kotiruojančios įmonės, bet ir investuotojai, visuomenė.

Gerai, o ką galime padaryti, kad padėtis pasikeistų? Regis, indeksų sudarytojų reikalavimus dėl ekonominio išsivystymo ar rinkos techninio pasiekiamumo atitinkame. Bet specialistai sako, kad kapitalo rinkai trūksta likvidumo, o norint jį pakelti į vietos akcijų biržą reikia privilioti daugiau žinomų vardų. Tokių kaip „Vilniaus prekyba“, „Lietuvos energija“ ar „Orlen Lietuva“, kad „Nasdaq Vilniaus“ biržoje būtų kotiruojamos bent trys 1,4 mlrd. Eur kapitalizacijos kartelę turinčios įmonės ir kad atitiktume kapitalo rinkai keliamus likvidumo reikalavimus. Bet pažiūrėkime tiesai į akis – šiuo metu didžiausia vietos biržos įmonė yra 0,7 mlrd. vertinama ESO, „Telia Lietuvos“ vertė siekia 0,667 mlrd. Eur, o „Lietuvos energijos gamybos“ – 0,382 mlrd. Eur.

Taip, iki 1,4 mlrd. Eur kartelės bent vienai iš jų dar toli, tačiau teigiamų poslinkių šalies kapitalo rinkoje jau yra. Štai „Maxima“ planuoja platinti 300–400 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Ne akcijų, bet žingsnis į skolos kapitalo rinką tikrai sveikintinas – galbūt ši Lietuvos verslo milžinė vieną dieną išdrįs pasinaudoti ir kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis, o naudą pajus visi. Juk ką reiškia vien kapitalo rinkos dalyviams keliami skaidrumo reikalavimai visą informaciją skelbti viešai ir vienodai atsižvelgti į visų akcininkų interesus.

Norėtųsi, kad „Maximos“ pavyzdžiu išdrįstu sekti ir daugiau didžiųjų šalies įmonių, kurios ilgainiui taptų vietos kapitalo rinkos perliukais (angl. blue chips). Šioje vietoje savo indėlį galėtų įdėti ir valdžios institucijos. Dalinis (išlaikant kontrolę) valstybinių įmonių privatizavimas per biržą būtų tikrai sveikintinas pavyzdys. Įkvėptinų pavyzdžių toli ieškoti nereikia – štai Estijoje net keli procentai namų ūkių neseniai dalyvavo Talino jūrų uosto viešame akcijų platinime (angl. initial public offering).

Visgi atrodo, kad Vyriausybei ir kitoms Lietuvos institucijoms kol kas lengviau sakyti, kad ir ta pati Estija, kaip ir Latvija, kapitalo rinkos indeksų sudarytojų priskiriamos mažesnio potencialo šalių grupei ir esą nieko čia nepadarysi. Bet gal bent kurioje nors srityje galime imtis lyderystės, pernelyg nesižvalgydami į kaimynus, o rodydami jiems pavyzdį?