Besipučiančiam tarpusavio skolinimui – išbandymas nauju reguliavimu
Lietuvoje veiklą prieš metus pradėjęs pirmasis šalyje tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer lending) operatorius „Savy“ skaičiuoja, kad per jo platformą pirmąjį šių metų pusmetį žmonės vieni kitiems suteikė 740.000 Eur vertės paskolų. Palyginti su praėjusių metų antruoju pusmečiu, kai platforma tik pradėjo veiklą, skolinimo mastai išaugo 638%.
Tarpusavio skolinimas šiuo metu yra viena karščiausių temų finansų pasaulyje: idėja, kad žmonės turimas laisvas savo lėšas gali lengvai paskolinti lėšų pritrūkusiesiems, pelno tiek besiskolinančiųjų, tiek skolinančiųjų, tiek verslininkų dėmesį. Mat vieni gali lėšų gauti apeidami banką, kiti – uždirbti palūkanų, kai bankai už indėlius nemoka, o treti – turėti verslą, kurį palaiko stabilus pinigų srautas iš tarpusavio skolinimo platformos naudotojų mokesčių.
Matydami Lietuvoje augantį susidomėjimą tarpusavio skolinimu, dėmesį mūsų rinkai pradėjo rodyti ir kitų šalių tarpusavio skolinimo operatoriai. Pavyzdžiui, latviškoje tarpusavio skolinimo platformoje „Mintos“ jau galima teikti paskolas lietuviams, kurie naudojasi „Mogo“ paslaugomis ir už gaunamą paskolą įkeičia savo automobilį. O labiausiai Baltijos šalyse pažengusi estiška tarpusavio skolinimo platforma „Bondora“ išsivertė savo tinklalapį į lietuvių kalbą ir taip pat vilioja investuotojus iš Lietuvos.
Įdomu, kad visų pagrindinių Baltijos šalių vadovybėje yra buvusių bankininkų: lietuviškos „Savy“ valdyboje dirba į šį operatorių investavęs buvęs Šiaulių ir SEB bankų vadovas Audrius Žiugžda, estiškos „Bondora“ valdyboje yra ilgamečių „Swedbank“ darbuotojų, o latvių „Mintos“ plėtoja buvę SEB ir DNB specialistai.
infogr.am::infogram_0_tarpusavio-837873
Dar trys naujokai
Lietuvoje veiklą ketina pradėti dar mažiausiai trys nauji tarpusavio skolinimo operatoriai, kurie kartu su „Savy“ prieš du mėnesius įsteigė Lietuvos tarpusavio skolinimo asociaciją.
Be „Savy“, asociacijai priklauso bendrovės „Lendumus“ (prekių ženklas „Lendum“), „Nilko finansų grupė“ (prekių ženklas „Nilko“) ir „Finansų bitė“ (prekių ženklas „Finbee“). Pastaroji jau yra susikūrusi bandomąją savo interneto svetainės versiją „Finbee.com“.
„Visos šios įmonės ne tik domisi, bet ir realiai planuoja paleisti savo tarpusavio skolinimo platformas. Bendrovės jau yra investavusios į IT sprendimus, pasidariusios prekių ženklus, rinkodaros planus. Kai kas startuos jau šių metų rudenį, kai kas – metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje“, – sako Kipras Krasauskas, Lietuvos tarpusavio skolinimo asociacijos prezidentas, atstovaujantis bendrovei „Lendumus“.
Pasak jo, kai kurios asociacijai priklausančios įmonės jau galvoja ir apie skolinimo „verslas verslui“ platformas, kurios veikia Jungtinėje Karalystėje, JAV.
Paleisti tarpusavio skolinimo platformas planuoja ir kai kurios didžiosios Lietuvos vartojimo kreditų bendrovės. Neoficialiomis žiniomis, tarp jų yra „Bobutės paskola“, nors įmonė to nepatvirtina.
Lietuvos bankas taip pat teigia sulaukęs užklausų apie galimybę tarpininkauti dėl tarpusavio skolinimo iš įmonių, kurios iki šiol tokia veikla nesivertė.
Naujas reguliavimas
Vis dėlto tarpusavio skolinimo bumas Lietuvoje gali baigtis vos prasidėjęs, nes Seime gali būti priimtas teisės aktas, kuriuo bus nustatyti įvairūs reikalavimai tarpusavio skolinimo operatoriams.
Trijų Seimo narių – socialdemokrato Broniaus Bradausko, „darbiečio“ Vytauto Gapšio ir „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio – Seime užregistruotu Vartojimo kredito įstatymo pakeitimu siekiama išsamiai apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų veiklą Lietuvoje. Gali būti, kad Lietuvos banko inicijuoti pakeitimai Seimo rudens sesijoje bus priimti.
Iki šiol atskiro reglamentavimo tarpusavio skolinimo operatoriams Lietuvoje nebuvo – ilgai dvejojęs, kaip tokias įmones vertinti, Lietuvos bankas šių metų balandį vienintelį tarpusavio skolinimo operatorių „Savy“ įrašė į Vartojimo kredito davėjų sąrašą. Tai reiškia, kad formaliai įmonė prižiūrima kaip bet kuri vartojimo kreditų teikėja, nors savo lėšų gyventojams neskolina.
„Esame už reguliavimą – jis reikalingas ir sveikintinas, nes sektorius turi būti prižiūrimas. Bet tikrai ne taip, kaip šiuo metu registruotoje įstatymo redakcijoje. Tiek Lietuvos bankui, tiek Seimo nariams jau pareiškėme nuomonę, kad dabar kai kurios siūlomos priežiūros priemonės būtų perteklinės. Be to, būsimame Alternatyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo įstatyme taip pat bus numatytas tarpusavio skolinimo operatorių reguliavimas. Kam dubliuoti reguliavimą dviem įstatymais?“ – retoriškai klausia Vytautas Zabulis, „Savy“ prekių ženklą valdančios bendrovės „Bendras finansavimas“ direktorius.
Pasak jo, labiausiai kliūva trys dabartiniame projekte numatyti saugikliai, kuriuos numatoma įvesti.
Pagal Seimo narių siūlymą paskolos davėjas vienam vartojimo kredito gavėjui galės suteikti ne didesnį kaip 500 Eur vartojimo kreditą per 12 mėnesių, o bendra vieno investuotojo visiems vartojimo kredito gavėjams paskolos davėjo suteiktų vartojimo kreditų suma negalės būti didesnė kaip 5.000 Eur per 12 mėnesių.
„Neįsivaizduoju, kaip bus galima tai užtikrinti, nes tokiu atveju visi tarpusavio skolinimo platformų operatoriai turės keistis informacija apie besiskolinančius ir skolinančius asmenis“, – sako p. Zabulis ir pabrėžia, kad jau dabar yra nemažai asmenų, paskolinusių daugiau kaip 5.000 Eur.
Jam taip pat kliūva reikalavimas, kad tarpusavio skolinimo platformų dalininkais netaptų instituciniai investuotojai. „Savy“ šių metų vasarį kaip tik skelbė sulaukusi neįvardijamo JAV fondo investicijos.
„Tai reiškia, kad iš esmės bus apribotos operatoriaus augimo galimybės, nes jis privalės turėti labai didelę apyvartinio kapitalo bazę ir finansuotis galės tik iš savęs. O juk žinome, kad šioje srityje investicijos yra ilgalaikės ir atsiperka ne iš karto, t. y. per labai ilgą laikotarpį“, – kalba p. Zabulis.
Įstatymo projekte taip pat numatytas draudimas imti sutarties sudarymo mokestį iš besiskolinančiojo. Tokiu atveju operatorius galėtų nuskaičiuoti tik procentinę dalį nuo mėnesinės įmokos.
„Pasaulyje neradome šalies, kur būtų draudžiama imti tokį mokestį. Šis mokestis yra visiškai normali pasaulinė praktika“, – sako p. Zabulis.
Iš kitų naujovių taip pat numatyta, kad minimalus tarpusavio skolinimo operatoriaus kapitalas turi sudaryti 40.000 Eur.
VERSLO TRIBŪNA
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
„Mums toks kapitalo reikalavimas problemų nekelia. Kita vertus, keista, kodėl eilinė vartojimo kreditų bendrovė veiklą gali plėtoti su 2.500 Eur kapitalu, o iš mūsų jau reikalaujama 40.000 Eur“, – kalba „Savy“ vadovas.
Anot jo, kiti reikalavimai operatoriams, įskaitant kreditingumo vertinimo, informavimo ar reklamos, yra logiški ir suprantami.
„Tačiau minėtieji trys yra nelogiški ir gali visiškai paralyžiuoti tarpusavio skolinimo rinką, kuri Lietuvoje tik pradėjo plėtotis“, – kalba p. Zabulis.
Pasak Aivos Remeikienės, „Bobutės paskolos“ direktorės, taip pat stebina naujame įstatyme numatytas reikalavimas tarpusavio skolinimo sutartyse nurodyti skolintojo ir skolininko asmens duomenis.
„Tarpusavio skolinimo modelis pasaulyje išpopuliarėjo dėl to, kad nereikalaujama pateikti asmens duomenų sudarant sutartis. Kitaip tariant, asmens duomenys yra pateikiami tik platformai ir šie duomenys nėra nurodomi sutartyse, t.y., skolintojas nežino, kam paskolino, o skolininkas – iš ko pasiskolino“, – pabrėžia ji.
Teisininko strėlės
Artūras Asakavičius, advokatų kontoros „Sorainen“ Bankininkystės ir finansų praktikos grupės teisininkas, taip pat pritaria, kad tarpusavio skolinimo reguliavimo Lietuvoje labai reikėjo – tokio reguliavimo trūkumas iki šiol atbaidė Lietuvos rinkos dalyvius nuo spartesnio tarpusavio skolinimo platformų kūrimo. Bet jis abejoja, ar toks reglamentavimas, koks dabar siūlomas Vartojimo kredito įstatymo projekte, yra reikalingas Lietuvai.
„Vertinant dabartinį projektą, susidaro įspūdis, kad rengiant įstatymo projektą visiškai neatsižvelgta į rinkos dalyvių nuomonę ir pateiktus siūlymus, kaip tinkamai reikėtų reguliuoti tarpusavio skolinimo veiklą, kartu užtikrinant tiek skolintojų, tiek besiskolinančiųjų interesus“, – sako p. Asakavičius.
Pirmiausia, pasak jo, klausimas, ar minimame įstatyme apskritai turėjo būti reguliuojami tarpusavio skolinimo operatoriai, nes iš esmės jie nesiskiria nuo sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) platformų operatorių, kurių veiklą reguliuos šiuo metu jau rengiamas naujas įstatymas, skirtas sutelktiniam finansavimui sureguliuoti.
„Bene skaudžiausias tarpusavio skolinimo rinkai numatytas ribojimas yra vieno paskolos davėjo vartojimo kreditų, suteiktų per tarpusavio skolinimo platformas, sumos ribojimas. Tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ir Ūkio ministerijų Vyriausybei pateiktuose siūlymuose dėl sutelktinio finansavimo reguliavimo nebuvo numatytas maksimalios investuojamos sumos ribojimas. Dėl šios priežasties paskolų davėjai tiesiog pereis į sutelktinį finansavimą ir skolins pinigus verslui, o tai pakenks tarpusavio skolinimo rinkai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vienas asmuo per tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformas vidutiniškai per metus investuoja daugiau kaip 8.000 GBP“, – kalba p. Asakavičius.
Jo teigimu, dar vienas tarpusavio skolinimo rinkai kenkiantis ribojimas – draudimas per tarpusavio skolinimo platformą investuoti juridiniams asmenims.
„Suprantama, reikia užtikrinti, kad juridiniai asmenys, investuodami per tarpusavio skolinimo platformas, neapeitų reikalavimo tapti vartojimo kredito teikėjais, tačiau jiems galima taikyti lygiai tokį patį principą kaip ir fiziniams asmenims, t. y. numatyti adekvatų bendros per metus suteiktų vartojimo kreditų sumos ribojimą“, – sako p. Asakavičius.
Tiesa, jis pripažįsta, kad investuotojai į paskolas tikriausiai nepatirs didžiulės naudos ar labai didelių neigiamų pasekmių dėl Vartojimo kredito įstatymo projekte nustatyto reguliavimo.
Sako, kad laukia
Lietuvos bankas teigia, kad vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais bus reglamentuota tarpusavio skolinimo veikla, tiek Lietuvos banko, tiek rinkos yra labai laukiami.
„Juos priėmus būtų daugiau teisinio aiškumo ir apibrėžtumo visuomenei, taip pat būtų papildomų saugiklių besiskolinantiems ir skolinantiems tokio tipo platformose“, – komentuoja Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė.
Jos teigimu, šiuo metu, nesant specialaus reglamentavimo ir atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad įstatymo „nuostatos taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo“, Lietuvos bankas laikosi pozicijos, jog tarpusavio skolinimo platformas valdantys asmenys privalo laikytis įstatymo nuostatų ir įsirašyti į vartojimo kredito davėjų sąrašą.
„Įstatyme įtvirtinus atskirus tokių subjektų sąrašus, šiuo metu kaip vartojimo kredito davėjai veikiantys platformų valdytojai galės pateikti prašymą Lietuvos bankui įsirašyti į tarpusavio skolinimo platformų sąrašą“, – aiškina p. Govina.
Beje, priėmus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, tarpusavio skolinimo platformas reglamentuojančios nuostatos bus taikomos visiems subjektams, vykdantiems tarpusavio skolinimo veiklą Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų registracijos valstybės.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 30 d.
