Žiniasklaidos didieji duomenys verslo sprendimams

Publikuota: 2020-10-14
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos Tarybos pirmininkas

Ar gali būti taip, kad vartodami bet kokią informaciją dideliais kiekiais, galime pradėti kvailėti? Nors mūsų pačių pažiūros ir įsitikinimas savo teisumu atrodys dar tvirtesni.

Jei jums užduotų klausimą, ar per pastaruosius dvidešimt metų skurdas pasaulyje padvigubėjo, išliko toks pat, ar perpus sumažėjo. Kokį atsakymą rinktumėtės jūs?

Teisingas atsakymas yra – sumažėjo dvigubai. Jei pasirinkote šį atsakymą, jūs esate tarp 7% taip atsakiusiųjų. Visi kiti mano, jog skurdas padvigubėjo arba išliko toks pat. Kodėl taip yra?

Nes žmogus yra tai, ką skaito, kaip yra sakęs Josifas Brodskis.

Žmonių informacijos vartojimo įpročiai veikia, kaip žmonės mąsto ir jaučiasi. Tai svarbu, kadangi vienas iš ekonominių prognozių instrumentų yra visuomenės lūkesčiai. Pastarieji priklauso ne tik nuo asmeninės žmonių patirties, bet ir nuo medijų kanalų turinio.

Visuomenės apklausos duomenys, kaip ir finansiniai rezultatai versle, rodo istoriją. Tuo remiantias prognzuojami potencialūs pardavimai.

Norėdami nuspėti, ką žmonės vienu ar kitu klausimu galvos po keleto mėnesių, turėtume analizuoti, kokią informaciją jie vartoja ir kaip ji yra pateikiama. Iki žiniasklaidos skaitmenizacijos tai padaryti buvo sudėtinga.

Leidžia prognozuoti – kokios temos bus svarbiausios

Dabar, kai visos žiniasklaidos turinys yra skaitmenizuotas, žiniasklaidos didžiųjų duomenų analizė padeda suprasti, kokios temos, tikėtina, bus svarbiausios gyventojams.

Tai atveria naujas galimybes tiek verslo, tiek politinėje komunikacijoje. Galima bandyti prognozuoti būsimas visuomenės preferencijas pagal žiniasklaidoje kurį laiką vyraujančias temas bei jų pateikimą. Atsiveria didelės galimybės tiek mokslininkams, tiek verslui.

Didieji žiniasklaidos duomenys, pavyzdžiui, leidžia lyginti įvairių temų žiniasklaidoje populiarumą. Nagrinėdami šiuos duomenis, atrandame netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, alkoholis Lietuvos žiniasklaidoje minimas dažniau nei duona ir seksas kartu sudėjus. Mat kuo daugiau iniciatyvų drausti, tuo didesnis temos intensyvumas žiniasklaidoje.

Didžiųjų duomenų analitika rodo, kad vienos temos gali „gesinti“ kitas temas, tuo pat metu vyraujančias žiniasklaidoje. Prieš keletą metų priiminėto Darbo kodekso diskusija žiniasklaidoje buvo „nuskandinta“ alkoholio kontrolės temų. Ar tai buvo padaryta tikslingai, ar tiesiog sutapo, jau gilesnės analizės klausimas.

[infogram id=“a41cc7b0-2b97-4f4e-b6f1-810719259fcb“ prefix=“gTx“ format=“interactive“ title=“Kintantys prioritetai: alkoholio kontrolė ir darbo kodeksas“]

Politinės galios centrai, teisėsaugos institucijos savo veiksmais gali inicijuoti vienas ar kitas temas bei jas palaikyti tokiu būdu „gesindami“ kitas tuo metu vyraujančias temas. Jei anksčiau tą galima buvo nujausti, dabar į tai galima pasižiūrėti. Retrospektyviai galima pasižiūrėti bet kokios krizės, politinės ar verslo komunikacijos dinamiką, kalbančius asmenis, temas ir kitus parametrus. Tokia analizė leidžia mokytis iš svetimų klaidų, pasidaryti išvadas ir pasirengti veiksmų ir komunikacijos modelius ateičiai.

Didieji žiniasklaidos duomenys palaipsniui keis ir politinę komunikaciją bei rinkimų kampanijas. Šiuo atžvilgiu įdomūs Seimo rinkimai, kurie leis pažiūrėti, kiek ir kaip politinių partijų ir atskirų kandidatų intensyvumas žiniasklaidoje koreliuoja su galutiniais rinkimų rezultatais.

[infogram id=“ae1bf5f4-aa2a-4d5f-8c3b-49ab29720fd9“ prefix=“Fds“ format=“interactive“ title=“Partijų paminėjimų intensyvumas 2020 m.“]

Intensyvumas dar ne viskas

Intensyvumas žiniasklaidoje dar ne viskas. Svarbu kontekstas, pozityvūs ar negatyvūs sentimentai ir, aišku, skirtingas tos pačios informacijos suvokimas. „Juodosios gulbės“ autorius Nasimas Talebas sako, kad žmonės informacijos šaltiniuose ieško tik savo įsitikinimus patvirtinančių faktų.

Kartais pats informacijos intensyvumas apie vieną ar kitą faktą, reiškinį gali visiškai iškreipti visuomenės nuomonę. Intensyvi diskusija dėl 2% BVP skyrimo gynybai suformavo labai įdomią Lietuvos visuomenės nuomonę apie tai, kam daugiausia skiriama biudžeto lėšų. Prieš 2 metus vykusioje Valstybės kontrolės konferencijoje „Signals“ ši institucija palygino faktą, konferencijos dalyvių ir visuomenės nuomonę šiuo klausimu.

Jei konferencijos dalyviai pakankamai gerai identifikavo biudžeto lėšų pasiskirstymą, tai visuomenė turi visiškai iškreiptą šios situacijos vaizdą. Tais metais Lietuvos gyventojai buvo įsitikinę, kad beveik pusę biudžeto leidžiama saugumui bei gynybai ir tik 7% visuomenės gerovei. Tuo tarpu daugiau nei pusė valstybės biudžeto skiriama būtent visuomenės gerovei. Aišku, kitas klausimas, kaip efektyviai šios lėšos yra panaudojamos.

Tai yra puikus pavyzdys, kaip temos intensyvumas žiniasklaidoje gali suformuoti netikėtą visuomenės nuomonę ir 2% BVP staiga gali virsti beveik puse biudžeto išlaidų.

Ir čia tenka prisiminti Marką Tveną, kuris sakė, kad „jei jūs neskaitote žiniasklaidos, jūs esate neinformuotas. Jei jūs ją skaitote, jūs esate klaidingai informuotas.“

Taigi, gyvendami tarp tokių dviejų pasirinkimų, turėtume rasti aukso vidurį tiek asmeniškai vartodami informaciją, tiek ją naudodami verslo ar politinėje komunikacijoje.

Norint išlaikyti kritišką mąstymą, svarbu atidžiai rinktis informacijos šaltinius, riboti žiniasklaidos vartojimo laiką, ieškoti jūsų teorijas paneigiančių faktų labiau, nei jas patvirtinančių.

Versle naujas galimybes atneša žiniasklaidos didžiųjų duomenų analitika verslo sprendimams. Kerkite juos su kitais verslo duomenimis ir ieškokite koreliacijų, kurios gali jums parodyti, ką ir kaip žmonės mąstys rytoj.

Komentaro autorius - Artūras Jonkus, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos Tarybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimo rinkimų antrasis turas: stiprių veidų koziris Premium 1

Nors Seimo rinkimų pirmasis turas ir baigėsi konservatorių pergale, šiandien ir politikai, ir politologai...

Rinkodara
2020.10.15
LRT biudžetas kitąmet turėtų didėti beveik 7,5 mln. Eur

Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas kitąmet turėtų siekti 53,794 mln. Eur, tai beveik 7,5 mln. daugiau...

Rinkodara
2020.10.14
Žiniasklaidos didieji duomenys verslo sprendimams 1

Ar gali būti taip, kad vartodami bet kokią informaciją dideliais kiekiais, galime pradėti kvailėti? Nors mūsų...

Rinkodara
2020.10.14
M. Katkus: šiuose rinkimuose įvyko kartų kaita politikoje Premium 30

Ateinančios beveik dvi savaitės partijoms, besivaržančioms dėl didesnio mandatų skaičiaus Seime, bus...

Rinkodara
2020.10.13
Žinių radijas žengia į „Patreon“ platformą

Žinių radijas žengia į sutelktinio finansavimo „Patreon“ platformą, veikiančią mėnesinio prenumeratos...

Rinkodara
2020.10.10
Politikos vaiduokliai rinkimuose – akis bado juodi komunikacijos triukai Premium 6

Likus kelioms dienoms iki rinkimų į Seimą, piliečiams derėtų dar kartą įvertinti savo pasirinkimą ir...

Rinkodara
2020.10.08
Komunikacija verslui aštriais momentais: auksinė 2 savaičių taisyklė Premium 3

Verslui, patekusiam į bylinėjimosi ar krizines situacijas, visada svarbu yra pirmiausia įvertinti: kiek...

Rinkodara
2020.10.07
Kuria įrankį, kuris ieškos draudžiamo turinio internete

Bendrovės „Oxylabs“ komanda laimėjo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) iššūkį „GovTech Lab“ konkurse. Įmonės...

Technologijos
2020.10.05
„Google“ išmokės 1 mlrd. USD leidėjams

„Google“ paskelbė apie pasaulinę iniciatyvą „News Showcase“. Joje dalyvausiantiems leidėjams JAV milžinė...

Paslaugos
2020.10.05
Pokyčiai „15min“: įkurta profsąjunga, tuščias tyrimų skyrius 14

Portalo „15min“ darbuotojai, kvestionuodami planuojamus pokyčius žiniasklaidos bendrovėje, rugsėjo 25 d.

Rinkodara
2020.10.05
L. Blaževičiūtė: metinius rezultatus lems ketvirtas ketvirtis

Bendrai per 8 šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu periodu pernai, 14-a didžiausių TV kanalų transliavo...

Rinkodara
2020.10.04
Nuomonės lyderiai: viršūnėje V. Vasiliauskas, Ž. Mauricas ir I. Ruginienė

Šių metų pirmąjį pusmetį verslo nuomonės lyderiai komunikavo intensyviau – jų pasisakymų padaugėjo 40%.

Rinkodara
2020.10.01
TV rinka: į konkurencinę kovą dėl lyderio pozicijų įsitraukė ir LRT Premium

TV3 grupės kanalai pandemiją išgyveno lengviau ir skaičiuoja mažiau praradusi reklamos sekundžių nei LNK.

Rinkodara
2020.09.29
Dešimtadalį žiniasklaidos valdo politikai ir valstybės tarnautojai

44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 101, tai yra kas dešimtą,...

2020.09.23
LRT: Eurolygos transliacijų kaina – dvigubai mažesnė nei spekuliuota 3

Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT teigia, kad naujojo sezono Eurolygos rungtynių transliavimo teisių...

Rinkodara
2020.09.21
TV3 valdytojai neigiamą įtaką daro sumažėjusios reklamos pajamos 1

Bendrovė „All Media Lithuania“ (buvusi „Tele-3“), kuriai priklauso televizijos kanalas TV3, teigia, kad...

Rinkodara
2020.09.21
„Lidl Lietuva“ ir „Tele2“ apsikeitė vietomis

Tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenys rodo, kad liepą fiksuodamas spartesnis reklamos rinkos atsigavimas.

Rinkodara
2020.09.20
TV3 turi naują komercijos direktorių

Naują TV sezoną TV3 žiniasklaidos grupė pasitinka ne tik su pokyčiais programoje, bet ir įmonės vadovybėje –...

Rinkodara
2020.09.18
„Httpool“ tapo „Spotify“ atstovais Baltijos šalyse

Agentūra „Httpool“ plečia savo partnerystę su „Spotify“ ir nuo šiol turės išskirtines reklamos atstovavimo...

Rinkodara
2020.09.17
Tradicinei žiniasklaidai politikai dar rodo špygą Premium

Per septynis šių metų mėnesius politinės reklamos dalis tradicinėje žiniasklaidoje tesudarė 0,2% – dėl...

Rinkodara
2020.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus