Žiniasklaidos didieji duomenys verslo sprendimams
Jei jums užduotų klausimą, ar per pastaruosius dvidešimt metų skurdas pasaulyje padvigubėjo, išliko toks pat, ar perpus sumažėjo. Kokį atsakymą rinktumėtės jūs?
Teisingas atsakymas yra – sumažėjo dvigubai. Jei pasirinkote šį atsakymą, jūs esate tarp 7% taip atsakiusiųjų. Visi kiti mano, jog skurdas padvigubėjo arba išliko toks pat. Kodėl taip yra?
Nes žmogus yra tai, ką skaito, kaip yra sakęs Josifas Brodskis.
Žmonių informacijos vartojimo įpročiai veikia, kaip žmonės mąsto ir jaučiasi. Tai svarbu, kadangi vienas iš ekonominių prognozių instrumentų yra visuomenės lūkesčiai. Pastarieji priklauso ne tik nuo asmeninės žmonių patirties, bet ir nuo medijų kanalų turinio.
Visuomenės apklausos duomenys, kaip ir finansiniai rezultatai versle, rodo istoriją. Tuo remiantias prognzuojami potencialūs pardavimai.
Norėdami nuspėti, ką žmonės vienu ar kitu klausimu galvos po keleto mėnesių, turėtume analizuoti, kokią informaciją jie vartoja ir kaip ji yra pateikiama. Iki žiniasklaidos skaitmenizacijos tai padaryti buvo sudėtinga.
Leidžia prognozuoti – kokios temos bus svarbiausios
Dabar, kai visos žiniasklaidos turinys yra skaitmenizuotas, žiniasklaidos didžiųjų duomenų analizė padeda suprasti, kokios temos, tikėtina, bus svarbiausios gyventojams.
Tai atveria naujas galimybes tiek verslo, tiek politinėje komunikacijoje. Galima bandyti prognozuoti būsimas visuomenės preferencijas pagal žiniasklaidoje kurį laiką vyraujančias temas bei jų pateikimą. Atsiveria didelės galimybės tiek mokslininkams, tiek verslui.
Didieji žiniasklaidos duomenys, pavyzdžiui, leidžia lyginti įvairių temų žiniasklaidoje populiarumą. Nagrinėdami šiuos duomenis, atrandame netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, alkoholis Lietuvos žiniasklaidoje minimas dažniau nei duona ir seksas kartu sudėjus. Mat kuo daugiau iniciatyvų drausti, tuo didesnis temos intensyvumas žiniasklaidoje.
Didžiųjų duomenų analitika rodo, kad vienos temos gali „gesinti“ kitas temas, tuo pat metu vyraujančias žiniasklaidoje. Prieš keletą metų priiminėto Darbo kodekso diskusija žiniasklaidoje buvo „nuskandinta“ alkoholio kontrolės temų. Ar tai buvo padaryta tikslingai, ar tiesiog sutapo, jau gilesnės analizės klausimas.
[infogram id=“a41cc7b0-2b97-4f4e-b6f1-810719259fcb“ prefix=“gTx“ format=“interactive“ title=“Kintantys prioritetai: alkoholio kontrolė ir darbo kodeksas“]
Politinės galios centrai, teisėsaugos institucijos savo veiksmais gali inicijuoti vienas ar kitas temas bei jas palaikyti tokiu būdu „gesindami“ kitas tuo metu vyraujančias temas. Jei anksčiau tą galima buvo nujausti, dabar į tai galima pasižiūrėti. Retrospektyviai galima pasižiūrėti bet kokios krizės, politinės ar verslo komunikacijos dinamiką, kalbančius asmenis, temas ir kitus parametrus. Tokia analizė leidžia mokytis iš svetimų klaidų, pasidaryti išvadas ir pasirengti veiksmų ir komunikacijos modelius ateičiai.
Didieji žiniasklaidos duomenys palaipsniui keis ir politinę komunikaciją bei rinkimų kampanijas. Šiuo atžvilgiu įdomūs Seimo rinkimai, kurie leis pažiūrėti, kiek ir kaip politinių partijų ir atskirų kandidatų intensyvumas žiniasklaidoje koreliuoja su galutiniais rinkimų rezultatais.
[infogram id=“ae1bf5f4-aa2a-4d5f-8c3b-49ab29720fd9“ prefix=“Fds“ format=“interactive“ title=“Partijų paminėjimų intensyvumas 2020 m.“]
Intensyvumas dar ne viskas
Intensyvumas žiniasklaidoje dar ne viskas. Svarbu kontekstas, pozityvūs ar negatyvūs sentimentai ir, aišku, skirtingas tos pačios informacijos suvokimas. „Juodosios gulbės“ autorius Nasimas Talebas sako, kad žmonės informacijos šaltiniuose ieško tik savo įsitikinimus patvirtinančių faktų.
Kartais pats informacijos intensyvumas apie vieną ar kitą faktą, reiškinį gali visiškai iškreipti visuomenės nuomonę. Intensyvi diskusija dėl 2% BVP skyrimo gynybai suformavo labai įdomią Lietuvos visuomenės nuomonę apie tai, kam daugiausia skiriama biudžeto lėšų. Prieš 2 metus vykusioje Valstybės kontrolės konferencijoje „Signals“ ši institucija palygino faktą, konferencijos dalyvių ir visuomenės nuomonę šiuo klausimu.
Jei konferencijos dalyviai pakankamai gerai identifikavo biudžeto lėšų pasiskirstymą, tai visuomenė turi visiškai iškreiptą šios situacijos vaizdą. Tais metais Lietuvos gyventojai buvo įsitikinę, kad beveik pusę biudžeto leidžiama saugumui bei gynybai ir tik 7% visuomenės gerovei. Tuo tarpu daugiau nei pusė valstybės biudžeto skiriama būtent visuomenės gerovei. Aišku, kitas klausimas, kaip efektyviai šios lėšos yra panaudojamos.
Tai yra puikus pavyzdys, kaip temos intensyvumas žiniasklaidoje gali suformuoti netikėtą visuomenės nuomonę ir 2% BVP staiga gali virsti beveik puse biudžeto išlaidų.
Ir čia tenka prisiminti Marką Tveną, kuris sakė, kad „jei jūs neskaitote žiniasklaidos, jūs esate neinformuotas. Jei jūs ją skaitote, jūs esate klaidingai informuotas.“
VERSLO TRIBŪNA
Finansiniai sukčiai įmones atakuoja vis dažniau: įsilaužia į bendrovių susirašinėjimus, pakeičia paslaugų teikėjų rekvizitus ar pasisavinę prieigą prie el. pašto paskyros, apsimeta vadovais ir prašo įmonės buhalterių atlikti skubų pavedimą. Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, teigimu, didesnę riziką nukentėti nuo sukčių turi smulkiojo verslo įmonės, dažnai neturinčios resursų samdyti IT specialisto ar pasirūpinti tinkamais techniniais sprendimais.
Spalio 9 d. įvykęs didžiausias startuolių ekosistemos renginys Lietuvoje „Startup Fair“ jau 13-ąjį kartą sutraukė Lietuvos ir pasaulio startuolių, investuotojų ir inovacijų entuziastų bendruomenę. Renginį vainikavo startuolių kovos „Pitch Battle“ – septyni geriausiai pasirodę startuoliai pakviesti derėtis dėl rekordinio dydžio investicijų sumos, siekiančios net 17,3 mln. eur.
Lietuvos gynybos pramonės įmonė „KOVO Armor“ pasirašė supratimo memorandumą JAV įsikūrusia saugumo įrangos ir apsaugos sprendimų gamintoja „Safariland“. Lietuvai reikšmingas susitarimas, numatantis bendrą pažangių balistinės apsaugos sistemų kūrimą ir gamybą, sudarytas Inovacijų agentūros organizuotos verslo misijos į Jungtines Amerikos Valstijas metu.
Viena didžiausių nekilnojamo turto vystytojų Lietuvoje, bendrovė „Rewo“, sudarė sandorį su bendrovės “Novus Asset Managament” valdomu investiciniu fondu „Riverside real estate fund“ dėl projekto Bukčiuose pardavimo. Už neskelbtiną sumą projektą pardavusi „Rewo“ toliau susitelks į kitų NT projektų Vilniuje vystymą ir portfelio plėtrą, o Bukčiuose naujasis savininkas įgyvendins daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas.
Taigi, gyvendami tarp tokių dviejų pasirinkimų, turėtume rasti aukso vidurį tiek asmeniškai vartodami informaciją, tiek ją naudodami verslo ar politinėje komunikacijoje.
Norint išlaikyti kritišką mąstymą, svarbu atidžiai rinktis informacijos šaltinius, riboti žiniasklaidos vartojimo laiką, ieškoti jūsų teorijas paneigiančių faktų labiau, nei jas patvirtinančių.
Versle naujas galimybes atneša žiniasklaidos didžiųjų duomenų analitika verslo sprendimams. Kerkite juos su kitais verslo duomenimis ir ieškokite koreliacijų, kurios gali jums parodyti, ką ir kaip žmonės mąstys rytoj.
Komentaro autorius - Artūras Jonkus, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos Tarybos pirmininkas
