„Maxima“ sausį gavo 49 tiekėjų pranešimus dėl kainų didinimo, gamintojai nemato kitos išeities

Marius Tilmantas, „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovas, akcentuoja, kad tikslas yra išlaikyti kuo mažesnes kainas pirkėjams – nuo to priklauso verslo sėkmė itin dinamiškoje ir konkurencingoje rinkoje. 

„Derybos dėl tiekimo kainų yra nuolatinis, nenutrūkstamas procesas, nes galutinę kainą didžiąja dalimi lemia tai, už kiek prekybos tinklas sugeba šias prekes įsigyti iš gamintojų bei didmenininkų. Vis dėlto, kai kurie sektoriai susiduria su objektyviais globaliais veiksniais, kurie neišvengiamai atsispindi galutinėje prekių kainoje parduotuvių lentynose, o mes dedame visas pastangas, kad sušvelnintumėme smūgį vartotojams“, – teigia M. Tilmantas.

Didžioji dalis – daugiau nei 60% – „Maximos“ tiekėjų yra gamintojai ir didmenininkai iš Lietuvos. Didelę dalį asortimento sudaro švieži produktai, kurių logistikos grandinė turi būti kuo trumpesnė. Likę tiekėjai yra iš kaimyninių šalių Latvijos, Lenkijos, taip pat – iš Pietų Europos.

„Prekės branginamos dėl neišvengiamų objektyvių priežasčių, tokių kaip 12% minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimo, augančių degalų akcizų, pakuočių mokesčių, tad įsiklausome ir ieškome kompromisų. Bet būna atvejų, kai tiekėjai tiesiog mėgina pasinaudoti bendra įtampa. Pavyzdžiui, ryžtingai atsisakėme dalies apelsinų sulčių asortimento, nes kai kurie prekių ženklai produkciją mėgino pabranginti nepagrįstai ir neproporcingai daug“, – pabrėžia M. Tilmantas.

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, reziumuoja, kad kainas dabar siekia kelti duonininkai, pienininkai, kavos, kakavos pardavėjai. Pastarųjų produktų kainos ne kyla, bet šauna į viršų, akcentuoja pašnekovas. 

Žuvies kainos – taip pat brangimo tendencijoje, bet jos kyla skirtingai, priklausomai nuo žuvies rūšies.

„Pas mus mėsos gaminių kainos stabilios, nors čia irgi negalime garantuoti ilgalaikės situacijos, kadangi perdirbėjų kaštai auga. Apskritai man liūdna, kad vėl mes įsiveliame į infliaciją, pernai ji jau buvo sustojusi“, –  sako D. Dundulis.

Pieno kainos

Daugiausiai tiekėjų pranešimų „Maxima“ sulaukė apie branginamus pieno produktus – vasaros pabaigoje aukštyn pradėjusios kopti pieno žaliavos kainos įvairiose rinkose vis dar tęsia šią kelionę. Tiek vietinių, tiek kaimyninių rinkų pieno produktų tiekėjai sausį inicijavo tiekimo kainų didėjimą nuo 5 iki 12%.

„Su didesne tiekimo kaina ateina ne vien lietuvių, lenkų tiekėjai, bet ir italų gamintojai. Apskritai pieno produktų kategorija yra ypatingai jautri mūsų vartotojams, tai vienos būtiniausių prekių klientų krepšeliuose, todėl nuolat peržiūrime galimybes įsigyti pigiau, deramės su tiekėjais ir gamintojais. Pernai mums pavyko amortizuoti pardavimo kainas – praėjusį gruodį vidutinis metinis pieno produktų kainų augimas sudarė vos 3%“, – sako M. Tilmantas.

Jis primena, kad pieno sektoriuje kainų augimas įsismarkavo mažėjant pieno primilžiams Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Olandijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse ir dėl to išaugus pieno žaliavos paklausai. Dėl išaugusios paklausos brango pieno milteliai ir pieno riebalai, o pastarųjų taip pat pradėjo trūkti dėl mažėjančio pieno riebumo. Šie veiksniai lėmė palankias sąlygas spekuliacijoms žaliavų rinkoje.

Informavo visus tinklus

Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas, VŽ sako, kad pastaruoju metu visus prekybos tinklus informavo apie situaciją, kai neišvengiamai įmonė priversta didinti tiekimo kainas.

„Kitu atveju po kurio laiko tiesiog nebegalėsime perdirbti žaliavinio pieno ir bus dvigubai blogiau. Nukentės žemdirbiai, nes jiems kils problemų parduoti produkciją, o mes nebegalėsime aprūpinti darbuotojų darbu“, – grėsmes įvardija D. Trumpa.

Jo teigimu, pieno produkcijos gamyboje sąnaudos auga nuolatos. Daugiausiai – dėl kylančių žaliavinio pieno kainų. Tai, pašnekovo teigimu, verčia koreguoti parduodamos produkcijos kainas.

„Negalime rizikuoti įmonės gyvybingumu. Kainų korekcija vyko visus praeitus metus ir tai – nesibaigiantis procesas. Reikia suprasti, kad gyvename rinkos ekonomikoje ir kainos yra kintamas dalykas“ – akcentuoja D. Trumpa.

Mėsos perdirbėjų lūkesčiai

Šie metai prasidėjo su trikdžiais dar viename maisto prekių segmente – galvijų ligos Vokietijoje lemia tiekėjų norą jautienos gaminių pirkimo kainas kelti maždaug 9%, paukščių gripas – vištieną apie 9%, o kalakutieną – maždaug 6%. 

„Signalus apie paukščių gripo poveikį gauname tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos tiekėjų, kurie informuoja apie produktų kiekio svyravimus ir tiekimo kainų pokyčius. Nuolat bendradarbiaujame su tiekėjais ir gamintojais dėl produktų kokybės ir saugos“, – teigia M. Tilmantas. 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad komercinės žvejybos ribojimai sumažino skumbrės, menkės ir silkės pasiūlą. Šis veiksnys palaipsniui didina žuvies produktų tiekimo kainas.

„Šiuo metu vidutiniškai 15% kainų augimą signalizuoja ir dalis žuvies bei jos produktų tiekėjų. Vis dėlto turime patikimų tiekėjų ratą ir stengiamės užtikrinti asortimento įvairovę, kad pirkėjai turėtų tiek produktų, tiek kainų pasirinkimą“, – sako M. Tilmantas.

Peržiūrės etapais

Audrius Kantauskas, „Biovela Group“ valdybos pirmininkas, akcentuoja, kad kainodaroje vienas esminių veiksnių yra žaliavų kainos, o šiuo metu jos tik kyla.

„Tai gali versti mus didinti produktų kainas nepriklausomai nuo mūsų norų. Taip pat įtaką daro didėjantis darbo užmokestis, lieka neaiškumų, kaip keisis energetinės sąnaudos, nes prognozuojami brangimai“, – dėsto A. Kantauskas.

Anot jo, derybose su tinklais peržiūrimos įvairių produktų grupių kainos ir nebūtinai tai reiškia, kad siekiama didinti tiekimo kainas visiems gaminiams.

„Dalies gaminių ar tam tikrų jų grupių gamyba brangsta labiau, todėl gali tekti juos branginti anksčiau, dėl kitų galbūt galime tai atidėti vėlesniam laikotarpiui“, – komentuoja A. Kantauskas.

Šokoladas, kava ir kakava

Remiantis sausį gautais „Maximo“ tiekėjų pranešimais, dėl rekordines aukštumas pasiekusių kakavos žaliavos kainų globaliose rinkose, tiekėjai norėtų timptelėti aukštyn šokolado gaminių kainas dar vidutiniškai 17%, o kavos – 22%.

Pasak M. Tilmanto, nuo metų pradžios kakavos žaliavos kaina globaliose rinkose pabrango 114% ir tai nuvilnijo per visus gaminius, kurių sudėtyje yra kakavos – tai šokoladas, saldainiai, švieži bei šaldyti kulinarijos gaminiai, glaistyti ledai ir varškės sūreliai. 

Bendrovė prognozavo, kad žaliavos kainų mažėjimui artimiausiu metu įtakos gali turėti spalį naujai nurinktas derlius, tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją, daroma prielaida, kad net ir jis turės ribotą poveikį kainų augimo stabilizavimui.

M. Tilmanto teigimu, kavos žaliavų kainoms didžiausią įtaką turi visame pasaulyje auganti paklausa ir mažėjanti jos pasiūla – kavos ūkių ir kavos augintojų skaičius menksta, o jeigu dar ir sulaukiama prastesnio derliaus, tai labai greitai atsiliepia produkto kainai.

„Pavyzdžiui, robustos kavos rūšies pupelių branginimą stebime jau kurį laiką – šiuo metu jų kaina yra pasiekusi neregėtas aukštumas. Pernai balandį stipriai šoktelėjo ir arabikos kavos rūšies pupelių kaina. Be to, tiekėjai inicijuoja iki 12% ir arbatos tiekimo kainų augimą. Tai lemia ne žaliavos trūkumas, bet valiutų kurso svyravimai – brangstantis JAV doleris paskatino tiekėjus svarstyti apie arbatos branginimą“, – teigia M. Tilmantas.