FNTT akiratyje atsidūręs didmenininkas: kreditorių reikalavimai viršija 10 mln. Eur ir auga, bet siūlau sprendimą

Šiuo metu įmonės turi pareikalavimą kreditoriams grąžinti apie 10 mln. Eur, suma didėja kasdien, o netrukus pinigų pareikalaus obligacijų turėtojai. Vasarą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) krėsta bendrovė kol kas įtarimų nesulaukė, tačiau, kaip VŽ informavo institucija, dar vyksta tyrimas dėl galimo sukčiavimo.  

Viena jūsų įmonių „BigBrand“ neviešai yra išplatinusi 5,3 mln. Eur obligacijų emisiją. Palūkanų mokėjimo intervalas – kas pusmetį. Ar gerai suprantu, kad dabar šis įsipareigojimų vykdymas gali būti sudėtingas?

Taip, tai yra viena iš problemų.

Kaip jūs atsidūrėte tokioje situacijoje?

Atstovauju dviem įmonėms – „BigBrand“ ir „Unishop“. „BigBrand“ atsakinga už obligacijas, o „Unishop“ turi kitokių įsipareigojimų, trumpalaikių paskolų iš įmonių, privačių asmenų. „Unishop“ šiemet planavo gauti papildomą finansavimą, o „BigBrand“ su „Orion Securities“ yra pasirašiusi sutartį dėl 10 mln. Eur papildomų paskolų leidžiant obligacijas. Nė viena, nė kita neįvyko. 

Tikėdami praeitų metų sėkme išpūtėme verslą ir atsidūrėme, kur dabar esame, – reikia grąžinti paskolas, mokėti, o visa struktūra suformuota visiškai kito masyvo. Obligacijų palūkanų mokėjimų dar nesame pradelsę, bet jau darome žingsnį iš anksto.

Žengiate žingsnį viešai pasakydamas investuotojams, kad turite problemų?

Su kiekvienu investuotoju daugiau mažiau bendraujame tiesiogiai. Kalbuosi su „Unishop“ paskolinusiomis įmonėmis, fiziniais asmenimis, su kiekvienu bendrauju asmeniškai, o su tais, su kuriais nepavyksta susisiekti tiesiogiai, jei jie atėję per „Orion Securities“, darome grupinius susitikimus, ir, mano žiniomis, šiandien jau visi yra informuoti. Realiai situacija yra žinoma, ir mes siūlome sprendimą, kaip susidariusią situaciją spręsti.

Artimiausias tiksintis laikrodis – kiek ir kam turite sumokėti?

Iš viso per abi kompanijas įsipareigojimai siekia apytiksliai 20 mln. Eur. Apie 14 mln. Eur įsipareigojimų turi „Unishop“ ir už apie 6 mln. Eur su viršum atsakinga „BigBrand“.

„BigBrand“ paskolų grąžinimai turėtų būti tik 2027 m., kai numatytas obligacijų išpirkimas. Tačiau šią savaitę turime mokėti palūkanas ir, matydami bendrą abiejų įmonių situaciją, siekiame susitarti su investuotojais dėl mokėjimų atidėjimo arba sumažinimo. Šiandien mums reikia pagalbos, esame nepajėgūs atiduoti visiems ir dar sumokėti palūkanų. Įsipareigojimų negali vykdyti ir „Unishop“, kurios laiduotoja yra „BigBrand“, o aš esu šimtaprocentis „Unishop“ akcininkas.

O kam „Unishop“ yra skolinga?

Yra daug mano pažįstamų, draugų, įvairių žmonių, kurie patikėjo įmone, manimi ir investavo. Tai yra ir fiziniai asmenys, ir bankai, ir faktoringo įmonės, ir profesionalūs investuotojai.

Žiūrėdami į 2023 m. finansines ataskaitas – tiek vienos įmonės, tiek kitos, – jokių problemų nematome. Teigiami pelno rodikliai, reikšmingai augančios apyvartos. Ar situacija pasikeitė būtent šiais metais?

Praėjusiais metais padarėme didžiulį šuolį, apyvarta kilo aštuonis kartus, pelningumas – keturis, palyginti su ankstesniais metais. Pasitikėjimas augo tiek mano asmeninis, tiek mano komandos, atrodė, kad viską galime, viską padarysim. Visas tas pasitikėjimas buvo paremtas raštiškais arba žodiniais susitarimais. 

Pavyzdžiui, su „Orion“ ketinome leisti naują obligacijų emisiją, yra raštiškas susitarimas, tačiau tai buvo keturis ar penkis kartus atidėta. 

Pernai pradėjome aktyviai ieškoti galimybių refinansuoti esamas paskolas, ir buvo tik pačios optimistiškiausios nuotaikos. 

O mes didinome sandėlius, darbuotojų skaičių, plėtėme biurus, didinome įsipareigojimus tiekėjams ir ir jau šių metų vasarą pradėjome po truputį stoti, eiti atgal, masiškai pradėjo nutrūkti sutartys, nes mes nesilaikėme įsipareigojimų. 

Užsakymų turėjome daug daugiau, nei galėjome sumokėti tiekėjams ir parsivežti prekių, o kreditorių pažadai – tiek raštiški, tiek žodiniai – niekada nevirto materija. 

Matydamas situaciją, dar vasarą kalbėjausi su „Orion“, su kuriais ir pradėjau „BigBrand“ projektą ir kurie man tuo metu buvo suteikę sparnus, išleido obligacijas. Antrą kartą eidamas tuo keliu gal kitaip būčiau daręs, bet yra, kaip yra, ir nesinori pasiduoti, noriu ieškoti sprendimo. 

Pažiūrėkime į jūsų veiklą: kokiu būdu atsirado 100 mln. Eur apyvarta?

Mūsų veikla – kosmetikos ir grožio prekių didmeninė prekyba. Išsiskiriame rinkoje tuo, kad prekes tiekiame tiesiogiai iš gamintojų arba per oficialius platintojus. Turime, tiksliau – turėjome, daugiau nei 600 prekių ženklų tiekimą. Nežinau nė vienos kitos įmonės Europoje, kuri būtų sukūrusi ką nors panašaus. 

2022 m. buvo laimėjimų laikotarpis – užsitikrinome reikšmingų prekių ženklų tiekimą, tai atvėrė mums duris į daugelį prekybos tinklų. Tai ir lėmė ryškų pokytį. Tikėdamiesi, kad tas augimas toliau bus toks, dar labiau didinome su tiekimu susijusius įsipareigojimus. Kadangi dirbame su vardiniais prekių ženklais, dažnu atveju kakliukas yra pats tiekimas, o ne pardavimas. Jeigu turi iš kur gauti prekių konkurencingomis kainomis, klientų turi daugiau, nei gali pateikti prekių.

O dėl ko JAV bendrovė „Olaplex“ uždraudė jums prekiauti jos gaminiais? Turėjote padirbinių?

Ne, mes su padirbiniais nedirbame. Yra rinkoje toks katytės ir peliuko žaidimas, kai gamintojas parduoda gaminius ir paskui bando surasti, kaip vienos rinkos produktai atsirado kitoje rinkoje. 

Kiekvienas didesnis prekių ženklas koduoja savo produktus, ar tai būtų laikrodžiai, akiniai, rankinukai ar kosmetika, kad galėtų atsekti, kokios šalies tiekėjo produktas atkeliavęs į kurį nors pardavimo tašką. 

Yra galimybė prekiauti vadinamaisiais dekoduotais produktais, tai reiškia, kad produktas yra originalus, tiesiog tas atsekimo kodas yra arba nutrintas, arba pažeista jo pakuotė. Mūsų atveju tiksliai neprisimenu, kuris iš šių atvejų buvo, bet mes, gavę dekoduotų produktų pasiūlymą iš tiekėjo ir informavę klientus, pardavėme jiems dalį „Olaplex“ produktų su pažeista pakuote. Tai reiškia, kad ant dėžutės nebuvo kažkokio koduko. Produktas tikrai buvo originalus, skirtas ES. 

Įvyko konfliktas, kuris išsirutuliojo į bylą. Teismo sprendimas priimtas už akių. Ikiteisminio tyrimo dokumentas buvo įteiktas žmogui, kuris apskritai niekada nedirbęs mūsų įmonėje, jo nepažįstame. 

Kai sužinojome, kad vyksta byla, bandėme įšokti į traukinį, bet nepavyko, teismas uždraudė prekybą. Per tiek metų tai vienintelis toks atvejis, išmokome pamoką. Kitaip susidėliojome struktūrą.

Šiaip bylų jūs turite tikrai nemažai, įvairiausių, taip pat – ir ginčų su darbuotojais. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, iš viso su „Unishop“ fiksuoti 26 darbo ginčai. Darbuotojams priteista 11.034 Eur, o „BigBrand“ nuo 2013 m. turi 13 darbo ginčų, iš jų – 3 išnagrinėti ir darbuotojams bendrai priteista 40.842 Eur.

Problemos prasidėjo vasarą, kai susidūrėme su apyvartinių lėšų trūkumu. Galvojome, ką daryti. Dar prisidėjo FNTT tyrimas. Kratos namuose, biuruose, sandėlyje. Klasikinė situacija, išskyrus tai, kad po tyrimo praėjus dviem savaitėms dalis kreditorių nutraukė faktoringo, kreditavimo sutartis, pateikė vekselius, kuriais įmonė buvo laidavusi.

Nuo to tyrimo praėjus kelioms savaitėms sąskaitos buvo areštuotos. Supratome, kad visiems atiduoti vienu metu nesame pajėgūs. Bandėme tartis, ir su vienais susitarėme, su kitais – ne. 

Kadangi vekseliai aktyvuojami per savaitę, darbo ėmėsi antstoliai ir sąskaitos buvo areštuotos. Išmokėti atlyginimų neturėjome galimybių. Į tą pačią situaciją žmonės reaguoja skirtingai ir belieka atsiprašyti jų už sumaištį. Vieni pikti, kiti supranta ir iki šios dienos eina kartu. Visos bylos su darbuotojais yra dėl vienintelio dalyko – neišmokėtų pilnų atlyginimų arba priedų. Bandome daryti viską, kad laivas nebūtų nuskandintas. 

Koks dabar galėtų būti sprendimas? Ką jūs žadate kreditoriams?

Noro atsiimti pinigus dabar mes turbūt nesustabdysime, nors vieni solidariai žiūri į situaciją, kiti nenori girdėti nieko, tik datą, kada bus grąžinti pinigėliai.

Su komanda sugalvojome sprendimą, kuris skamba taip: turime susitarimą su ilgamečiu partneriu, kuris sutinka pateikti produktų už 11 mln. Eur mainais į tuos įsipareigojimus. 

Kreditoriai gauna produktus, mano know-how, kaip juos realizuoti per tam tikrą laiką. Taigi jie iš karto gauna apčiuopiamą turtą, o ne po dvejų ar trejų metų bylų maratono.

Kaip įtikinote tiekėją jums padėti?

Kartais atsitinka taip, kad su kai kuriais partneriais tampi draugais. Be to, esu jam padėjęs įvesti produktus į kai kurias rinkas, įskaitant Japoniją, Australiją.

Sakiau jam tiesiai šviesiai, kad yra bloga situacija ir man reikia pagalbos. Tai ne vienintelis tiekėjas, į kurį kreipiausi, dar pora svarsto. Gali būti, kad turėsiu ir daugiau pasiūlymų investuotojams. Bandysiu nenuleisti rankų, kol pavyks susitarti. 

Manau, būtų galima įkurti įmonę, kurios akcininkais taptų kreditoriai, ir jiems priklausytų tas atvežtas turtas. Nauja įmonė per trečiąsias šalis galėtų eksportuoti dalį gaminių. Aš padėčiau parduoti tuos produktus už tam tikrą mokestį. 

Dar daugiau – yra galimybė sukurti savo privatų prekių ženklą. Gamintojas sutinka tiesiog tiekti „Endocos“ produktus, bet lygiai taip pat jis gali sukurti panašių su kitu prekių ženklu. Laikui bėgant, kreditoriai turėtų pasyvias pajamas, kurios atpirktų jų dabartines investicijas.

Tai jiems geriau nei bankrotas?

Bankroto atveju administratorius turėtų išparduoti turtą, kurio nesupranta. Gautų kelis tūkstančius skirtingų pozicijų prekių ženklų, skirtingais kiekiais ir be tęstinio tiekimo. Tebūtų vienkartinis išpardavimas. 

Bankroto procedūros tęsiasi metus, o produktai turi galiojimo laiką, keičiasi dizainas. Bijau, kad ta vertė, kuri yra sandėlyje, neturint stabilaus tiekimo ir jeigu juo rūpintųsi ne tos srities profesionalas, labai sumažėtų. 

O kodėl FNTT pasibeldė į jūsų duris?

Gal jūs žinot?

Aš dar kol kas nežinau. 

Aš irgi. Prokurorė neprisileidžia, tyrėja nieko nesako. Gal bankai kreipėsi, gal buvo koks skundas, gal konkurentai, o gal ką nors esame prisidarę, ko patys nežinome. Įtariamųjų nėra. (VŽ kreipėsi į FNTT ir sužinojo, kad tarnyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, susijusį su minima įmone, dėl galimo sukčiavimo. Siekdama nepakenkti tyrimo sėkmei, šiuo metu daugiau detalių FNTT nepateikė – VŽ).

Tiesa, vieno mūsų tiekėjo sąskaitoje buvo areštuota iš mūsų gauta pinigų suma. Nuo to viskas ir prasidėjo. Tas tiekėjas daug dirba su viešaisiais pirkimais. Svarstome, kad gal dėl to. Tiekėjo pinigai buvo sulaikyti birželio 20 d., o kratos pas mus vyko rugsėjį. Paėmė mano kompiuterį, telefoną.

Ir dar negrąžino?

Iki šios dienos negrąžino, bet daugiau niekas ir nevyksta. Situacija tokia. Gal ji normali, gal nenormali. Aš pirmą kartą susidūriau su šita įstaiga, bet kreditoriai sureagavo būtent taip, kaip pasakojau. 

Matėte, kokių komentarų yra rekvizitai.lt puslapyje prie jūsų įmonių? Pavyzdžiui, „padedama „Orion“ išplatino obligacijų už 5 mln. Eur, suklaidindami investuotojus fake verslo planu, neva įmonė pardavinės kosmetikos produktus drop shipping'o būdu užsienio klientams. Iš tikrųjų nieko panašaus, apyvartas darė tarp susijusių įmonių. Tokiu būdu išplaudama investuotojų pinigus ir slėpdama mokesčius.“ Dešimt žmonių pažymėjo, kad pritaria komentarui. Ką galėtumėte pasakyti dėl sandorių tarp susijusių įmonių?

Mūsų versle yra daug specifikos, turbūt kaip ir kiekviename kitame. Būtų įdomu pažiūrėti tiems žmonėms į akis, kurie šitaip rašė. Tarp tam tikrų įmonių, kalbu apie partnerius, tiekėjus, klientus, tam tikras operacijas darome centralizuotai, tai dėl efektyvumo.

Dirbdami skirtinguose padaliniuose žmonės mato dalį informacijos ir interpretuoja, kaip jiems atrodo. Susijusių įmonių, be „Unishop“ ir „BigBrand“, daugiau tiesiog nėra. Na, yra kelios, kurioms darome reikšmingą įtaką, ir apie tai esame informavę Valstybinę mokesčių inspekciją, bet per akcininkus susijusių bendrovių daugiau nėra. Dar esame įkūrę įmonę „Mega Paskalis“, planavome paleisti gamyklą, tačiau joje niekas nevyksta, nėra nė vieno euro apyvartos.

Paminėjote galimybę atsiskaityti su kreditoriais produktais. Beje, tai irgi aptarta komentatorių. Neva siūlote produktus šešis kartus brangiau nei rinkos vertė. 

Šampūno „Maximoje“ galima nusipirkti už mažiau nei eurą. Mes pardavinėjame ir tokį šampūną, kurio buteliukas kainuoja 200 Eur. Taigi toks produktų kainų lyginimas komplikuotas. 

Pats prekių ženklas „Endoca“, kurio gaminius ir siūlome kreditoriams, pateikė labai gerą pasiūlymą: nuo to, už kiek parduodama galutiniam vartotojui, mūsų pasiūlymas yra apie 2,4–2,5 karto pigesnis.  

Kainodara, kurią pasiūlėme kreditoriams, yra daugiau negu pakankama atsiimti savo pinigams ir sumokėti įmonei, kuri įsipareigotų pardavinėti už sutartą procentą. 

Mūsų pasiūlymas kreditoriams yra išmainyti produktų už investuotą sumą, įskaitant visas palūkanas, ir dar pridedame 15%.

Kiek kreditorių šią akimirką jau nebenori nieko laukti? Kiek reikia pinigų, kad galėtumėte su jais atsiskaityti?

Turime pareikalavimą apie 10 mln. Eur, kasdien suma keičiasi. Atrodo, kad greitai, gal sausį, obligacijų turėtojai irgi pareikalaus pinigų. Noriu padėti investuotojams išspręsti susidariusią situaciją.

Dabartiniame kontekste, ypač turint omenyje FNTT tyrimą, gauti paskolą iš banko nelabai realu?

Iki patikrinimo turėjome „Orion“ pažadą dėl 10 mln. Eur vertės obligacijų platinimo, „Citadele“ banko komercinių sąlygų pasiūlymą prieš sutartį. Pats tokio dokumento gavimas nusako ketinimą bendradarbiauti. Bankas ketino su mumis bendradarbiauti, buvo pateikęs sąlygas dėl 13 mln. Eur paskolos (Bankas VŽ atsisakė komentuoti šios įmonės situaciją – VŽ). Iš tų papildomų pinigų 10 mln. Eur būtume skyrę trumpalaikėms paskoloms fiziniams ir juridiniams asmenims padengti, likusius planavome investuoti į apyvartą. Tokiu būdu būtume visiškai stabilizavę situaciją ir šitų susitikimų nebūtų.

Artėjant įsipareigojimų, susijusių su obligacijomis, terminams, įmonės apie tai galvoja, iš anksto taupo.

Mes visiems įsipareigojimams ruošėmės su perspektyva gauti naujų. Mano didžiausia padaryta klaida ta, kad pirmiausia turėjo būti pinigėliai, o tada kėdutės, bet mes padarėme atvirkščiai. Patikėjome rašytiniais ir žodiniais susitarimais, investicijų neatsirado, dar prisidėjo tyrimai, esami investuotojai panoro trauktis.

Kam iki šiol jums reikėjo investuotojų pinigų?

Didinome sandėlį, pirkome prekes, kurios jau yra parduotos. Vasaros laikotarpiu turėjome tokį didelį atsilikimą, kad jau nepatiekdavome prekių klientams laiku po kelis mėnesius. Lygiai tas pats su tiekėjais – kroviniai būdavo suruošti, o mes nesugebame už juos sumokėti ir jų pasiimti. Verslo augimas buvo per greitas pagal turimus pinigų srautus. Galėjome viską stabdyti vasarą, bet dar buvo viltis.

Šiemet apyvartos dar augo, bet pelnų jau nėra.