D. Dundulis: išmoktos praeitos krizės pamokos šiemet labai pravers

„2009 m. krizė mus labai smarkiai prispaudė. Mano požiūriu, net labiau nei konkurentus, nes buvome jai tiesiog prasčiau pasiruošę. Tada buvo sunkūs laikai, skaičiavome kiekvieną kilovatą. Bet dabar dėl to džiaugiuosi, nes tai, ką turime šiandien, yra būtent tų išmoktų pamokų rezultatas”, – sako D. Dundulis.

Krizės paskatinta bendrovė jau daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjo diegti įvairius energijos taupymo ir išmanesnio jos vartojimo sprendimus. Pasak D. Dundulio, technologijos per tą laiką irgi sparčiai keitėsi ir bendrovė įdiegia vis naujesnes, tačiau pats principas nepasikeitė nuo krizinio laikotarpio – naudoti tik tiek energijos, kiek jos iš tiesų reikia. 

Sprendimai, kurie atsipirks

Intensyviai bendrovė rūpinasi ir taupesniais bei tvaresniais šildymo sprendimais. Šiuo metu apie 100 „Norfos” parduotuvių nėra prijungtos prie šilumos tinklų sistemų. Jos apšildomos pasitelkiant šilumos siurblius, kurie naudoja parduotuvių šaldytuvų skleidžiamą šilumą.

„Labai džiaugiuosi, kad spėjome laiku pasirūpinti šiais sprendimais. Atsijungę nuo šilumos tinklų sutaupome ir išlaidų techniniam aptarnavimui. Be to, šilumos tinklai dažnai dirba gana inertiškai – atšilus orams šildymas mažėja ne iš karto. Su šilumos siurbliais tokių iššūkių neturime, jie reaguoja labai jautriai ir paima tik tiek šilumos, kiek reikia. Kompresoriai, įmontuoti į šaldytuvus, neturi šalčio nuostolių“, – sako D. Dundulis.

Nors šis sprendimas kiek padidina elektros sąnaudas, tačiau, pasak vadovo, jau matoma, kad investicijos atsipirks, nes sutaupoma gerokai daugiau.

Tik tiek, kiek reikia

Pati elektra „Norfos“ parduotuvėse šiandien naudojama labai optimaliai. Daugiau nei 120 „Norfos“ parduotuvių iš 150-ties yra įdiegtos automatinio šviesos jungimo sistemos. Visose darbinėse parduotuvių patalpose įrengti judesio jutikliai ir šviesa įsijungia bei išsijungia automatiškai. Prekybinių patalpų elektra taip pat automatiškai įjungiama tik darbo laiku. Pavyzdžiui, alkoholio skyriuje šviesa įsijungia 9.55 val., o sekmadieniais po 15 val. automatiškai išsijungia.

„Jei nori sunaudoti mažiau elektros, reikia rasti būdų, kaip ją naudoti kuo taupiau, optimaliai. Atradome, kaip parduotuves apšviesti tik tiek, kiek reikia, ten, kur reikia. Pasirūpinome taupiomis atitinkamo galingumo LED lempomis ir, kad jos šviestų ne tuščiai į lentynas, o konkrečiai į prekes“, – vardija D. Dundulis.

Pasak jo, likusios nerenovuotos parduotuvės, kuriose nėra įdiegta automatizuotų šviesos sprendimų, yra mažos ploto, tad jų elektros sąnaudos sudaro vos apie 10% bendro tinklo elektros sunaudojimo.

Naudoja racionaliau

„Norfos mažmena“ dar 2014 m. buvo pripažinta racionaliausiai elektros energiją vartojančia įmone ir gavo „Žaliojo protokolo“ apdovanojimą. Bet ir po to bendrovė toliau didino veiklos efektyvumą. Įdiegtos taupymo priemonės ir nuo 2014 m. leido sutaupyti vidutiniškai dar apie 7 GWh energijos per metus, o prekybos tinklo rezervuota elektros galia iš viso sumažėjo penktadaliu.  Standartinei „Norfos“ parduotuvei, kurios plotas siekia apie 2000 kv. m, šiandien pakanka apie 80kW rezervuotos galios. Skaičiuojant per vieną kvadratinį metrą, pasak D. Dundulio, tai yra apie 1,5-3 kartus mažiau nei rezervuoja kiti tinklai.

Svarbu ir tai, kad per šį laikotarpį „Norfa“ ne tik taupė energiją, tačiau gerino ir darbuotojų bei klientų komforto sąlygas parduotuvėse: papildomai investavo į papildomus vėdinimo įrenginius bei tikslingą apšvietimo gerinimą.

Ne panacėja, bet investuos

Dar vienas bendrovės sprendimas – investuoti į saulės baterijas. Ant dviejų parduotuvių „Norfa“ jau yra iškėlusi bandomąsias saulės baterijas. Nors toks sprendimas žiemą nepasiteisina, tačiau, augant elektros kainoms, nuspręsta saulės baterijas įrengti ant visų naujai statomų tinklo parduotuvių.

„Nuo lapkričio iki balandžio apčiuopiamo energijos kiekio iš saulės baterijų nepavyksta gauti. Vasarą tai labai geras sprendimas, bet žiemą jos gamina vos pora procentų nuo savo galingumo, visiškai neapsimoka ir būtina gauti elektros iš kitų šaltinių. Bet, įvertinus dabartines elektros kainas, šviesiuoju metų laikotarpiu iš saulės gaunama elektra jau yra labai gera paspirtis. Esame skaičiavę, kad 12-13 ct/kWh kaina yra ta riba, nuo kurios jau apsimoka investuoti, tad nusprendėme to imtis“, – pasakoja „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.

Dėl augančių energijos kainų ir galimos jų įtakos gyventojams bei vartojimui, vadovas prognozuoja, kad šie metai bus blogesni. „Ne blogi, tačiau blogesni“, – pažymi D. Dundulis ir tikisi, kad jų padaryti sprendimai bent jau padės lengviau suvaldyti paties tinklo patiriamas sąnaudas.