„Belaruskalij“ iš Lietuvos reikalauja beveik 12 mlrd. eurų žalos atlyginimo
Papildyta advokato Audriaus Žvybos komentaru.
„Savo ieškinio pareiškimu ieškovas prašo išieškoti 12. 090 167 971 JAV dolerių (2024 metų lapkričio 27 dieną) žalą iš Lietuvos Respublikos“, – rašoma nuolatinio arbitražo teismo (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) pranešime spaudai.
„Belaruskalij“ 2023 metų spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.
Reikalaujama suma, tikėtina, keisis, sako arbitražinės teisės ekspertas Audrius Žvybas. Tačiau neaišku, ar yra pagrindo jos apskritai reikalauti.
„Belaruskalij“ pateikus ieškinį prieš Lietuvą, Susisiekimo ministerija pernai gruodžio pradžioje teigė nesutinkanti su visais jame pateiktais kaltinimais ir savo argumentus pateiks arbitražui.
„Vien tai, jog „Belaruskalij“ pareiškė reikalavimus Lietuvai, savaime nereiškia tokių pretenzijų pagrįstumo. Priešingai – Lietuva yra įsitikinusi visišku savo sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu“, – tuomet BNS teigė ministerija.
Pasak ministerijos, sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu įvedė Europos Sąjunga bendru jos narių sutarimu, o Lietuva šias sankcijas įgyvendina, jos galioja šiuo metu bei turi poveikį.
ES Bendrasis Teismas jau yra atmetęs „Belaruskalij“ ieškinį, kuriame sankcijos buvo ginčijamos, be to, Lietuvos teismai yra atmetę „Belaruskalij“ skundus ir konstatavę, kad šalies institucijų sprendimai buvo teisėti.
Advokatas: ginčas bus kompleksinis ir nepaprastas
Advokato Audriaus Žvybo teigimu, Baltarusijos trąšų milžinės reikalaujama suma gali ir augti, ir mažėti, tačiau įprastai ieškinyje nuostoliai būna apskaičiuojami gana laisvai.
„Imant maksimalius (ieškinyje pateiktos žalos – BNS) dydžius, galima iki labai gražaus skaičiaus prieiti. Bet jei ginčas toliau vyks, įsijungs ekspertai, kurie tam tikromis metodologijomis turės iš vienos pusės pateiktos žalos dydį pagrįsti, o iš kitos – mėginti paneigti, sukritikuoti“, – BNS aiškino advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris.
Pasak eksperto, „Belaruskalij“ ieškinio vertė – viena didžiausių Lietuvos istorijoje, tačiau nėra itin didelė pasauliniu mastu. Pasak advokato, tarptautiniuose arbitražuose ieškinių sumos gali siekti ir 50–60 mlrd. Eur.
„Viskas priklauso nuo to, kaip suma apskaičiuota ieškinyje. Paprastai praktikoje, ypač ankstyvose stadijose, suma (...) būna „nupiešta“ labai laisvais skaičiavimais – imant teorinius, pačius geriausius, maksimaliausius scenarijus“, – sakė A. Žvybas.
Jis tikino manąs, jog Lietuva „padarys viską, kad žalos dydis gerokai sumažėtų“, nors neatmetė, kad „suma galėtų koreguotis į abi puses“.
„Dar klausimas, ar yra pagrindo apskritai reikalauti tos žalos“, – pridūrė A. Žvybas.
Anto jo, ginčo šalių išlaidos arbitraže gali pasiekti 1 mln. Eur arba dar daugiau, jei bus pasitelkti ekspertai, žalas apskaičiuojantys specialistai. Jo teigimu, Lietuvos laukia ilgas ir sudėtingas ginčas.
„Ginčas tikrai bus kompleksinis, nepaprastas, nes greičiausiai arbitrų kolegijai teks spręsti keletą svarbių klausimų – dėl tuo metu galiojusios dvišalės investicijų apsaugos sutarties tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kokia teisė šiam ginčui taikoma (...), ar tarptautiniai teisės aktai bei su (Europos Sąjungos – BNS) sankcijomis susiję teisės aktai galiojo tinkama apimtimi, ar jie tikrai galėjo būti pagrindas nukrypti arba nesilaikyti dvišalės sutarties“, – BNS sakė A. Žvybas.
Procesas gali trukti nuo 2 metų iki dešimtmečio
„Belaruskalij“ investicinio arbitražo procesą prieš Lietuvą pradėjo dar 2023 metų spalį, Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus baltarusių ir „Lietuvos geležinkelių“ krovinių gabenimo sutartį, dėl ko nuo tų metų vasario 1-osios buvo sustabdytas kalio trąšų gabenimas per Lietuvą.
Reikalaudama atlyginti daugiau nei 12 mlrd. USD (šios dienos kursu – apie 11,82 mlrd. Eur) nuostolius dėl, jos teigimu, neteisėtai nutrauktos sutarties „Belaruskalij“ pareiškė, jog Lietuva galimai pažeidė 1999 metų dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.
Tuo metu Vilnius tikino, jog taip įgyvendino Europos Sąjungos (ES) sankcijas „Belaruskalij“.
„Arbitrai turės nuspręsti, kuris argumentas ar kuris reguliavimas turėtų turėti viršenybę, (...) bet kol kas, nežinant visų detalių ir kaip tiksliai suformuluotas reikalavimas, būtų labai spekuliatyvu spręsti, kaip ginčas turėtų pasibaigti“, – teigė A. Žvybas.
Pasak teisininko, panašūs ginčai arbitražuose trunka nuo 2-3 iki 5-6 metų arba net iki dešimtmečio, o jei sprendimai anuliuojami, pradedami nagrinėti iš naujo.
BNS pernai rugsėjį skelbė, jog arbitražo būstinė bus Ženevoje, Šveicarijoje, jam vadovauja garsi arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler iš Šveicarijos, jo nariai yra taip pat žinomi arbitrai Azzedine'as Kettani iš Maroko (paskirtas „Belaruskalij“) bei Zachary'is Douglas iš Jungtinės Karalystės (paskirtas Lietuvos).
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas, kurio 30% akcijų turi „Belaruskalij“.
Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.
