Gamybos sektoriuose – prieštaringos lūkesčių kreivės
Statistikų skaičiavimu, pramonės pasitikėjimo rodiklis yra kur kas prastesnis nei, pavyzdžiui, gegužę, kai jis buvo pakilęs iki minus 5,8. Bet ir gerokai optimistiškesnis negu praėjusių metų liepą, kai buvo nukritęs iki 18,1.
LPK skaičiavimu, pramonės įmonių gamybos prognozės prastėjo nuo balandžio, net jei turimų užsakymų skaičiai iš esmės nepakito – nes jie mažesni už ilgametį vidurkį.
Apklausos rodo, kad 20% įmonių tikisi, jog gamyba artimiausiu metu galėtų didėti. O kas ketvirta eksportuojanti įmonė susiduria su nepakankama paklausa.
Blogiausiai paklausą eksporto rinkose vertina metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriai, tačiau su didelėmis problemomis susiduria ir tekstilės, drabužių siuvimo, medienos ir baldų gamybos sektoriai.
„Kaip matome, nepaisant stebėtinai gerų (ES mastu) BVP augimo rodiklių, pramonės lūkesčiai ne gerėja, o prastėja. Neplanuojama didinti gamyba, vyrauja nusivylimas eksporto rinkomis. Dalis įmonių jau svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą“, – pranešime cituojamas Vidmantas Janulevičius, LPK prezidentas.
Aštuonios iš dešimties pramonės įmonių artimiausiu metu neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Tačiau kas penkta tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius), gamybos sektorių įmonės svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą artimiausiu metu.
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai, LPK skaičiavimu, liepos mėnesį buvo fiksuoti guminių ir plastikinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas siekia 55,3), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (53,3), maisto produktų gamybos (48,3), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (47,9), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (46,2) ir baldų gamybos sektoriuose (46,2).
Dėl darbuotojų skaičiaus didinimo artimiausiu metu spręs dalis kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonių.
V. Janulevičiaus teigimu, jeigu BVP augimą ir toliau palaikys geros vartotojų nuotaikos, o pramonės, pagrindinio Lietuvos ekonomikos variklio, lūkesčiai negerės, kalbos apie tvarų augimą bus nepagrįstos.
Gamybinių pajėgumų panaudojimas liepos mėnesį siekė 72% ir buvo 1,3 proc. punkto didesnis nei birželį. Ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis siekia 75% (2015–2024 m. liepos mėn.).
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis.
