Lietuvos pramonė išaugo savo batus
Tokius akcentus metinėje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konferencijoje sudėliojo Vidmantas Janulevičius, LPK prezidentas.
Anot jo, nors pernai metai nebuvo lengvi, jie buvo rekordiniai dėl gamybos apkrovų ir apimčių.
„2021 m. metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija – palyginamosiomis kainomis buvo 19% didesnė nei 2020 m. Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas siekė 25,9% per metus, reeksportas augo 12,7%“, – konferencijoje sakė jis.
Anot V. Janulevičiaus, šalies pramonės įmonių gamybiniai pajėgumai pernai pasiekė dar nematytą nepriklausomos Lietuvos istorijoje užimtumą. Jis siekė 80%, o kai kuriais atvejais buvo dirbama ir 95% apkrovimu.
„Tai lėmė ne tik po pandemijos atsigavęs gyventojų vartojimas, bet ir dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių iš Azijos į Europą – ir Lietuvą – sugrįžę užsakymai. Tai džiugina, bet tuo pat metu ir kelia nerimą, nes potencialas išnaudotas maksimaliai ir rezervų nebelieka“, – sako LPK prezidentas.
Augimo kliuviniai
Anot jo, pasiekus maksimalius gamybos pajėgumus yra vienintelis kelias – investuoti į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą.
„Deja, bet verslo investavimui į technologinį atsinaujinimą taip ir nesudarytos paskatos“, – pažymi jis.
Pasak jo, valstybėje toliau darbo produktyvumas augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl, jis teigia, ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės.
Kartu pažymimas nusivylimas, kad Vyriausybė nepritarė idėjai pereiti prie 0% tarifo reinvestuojamam pelnui. Anot V. Janulevičiaus, šis sprendimas skatintų įmones daugiau investuoti į naujas ir konkurencingas gamybos technologijas, kas leistų gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.
„Tai reikštų Lietuvos įmonių konkurencingumo augimą bei gebėjimą integruotis į ES strategines vertės grandines, tiesioginių užsienio investicijų didesnį pritraukimą“, – tvirtina V. Janulevičius.
LPK prezidentas metinėje konferencijoje taip pat pažymi, kad rimta kliūtimi įmonėms investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą išlieka darbuotojų trūkumas ir dėl to augančios algos.
„28% pramonės įmonių nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo“, – pažymi jis.
Anot V. Janulevičiaus, imigrantai iš Ukrainos šiek tiek padės kompensuoti padėtį, tačiau išvykstančių iš Lietuvos darbuotojų skaičius vis dar didelis.
Apdovanojimas S. Paulauskui
Už darbo vietų kūrimą Lietuvoje, naujų projektų vystymą, inovacijų plėtrą – pramonės automotizavimo ir robotizavimo sprendimų diegimą – konferencijoje apdovanotas Sigitas Paulauskas, medienos ir baldų įmones valdančios „VMG grupės“ įkūrėjas ir savininkas.
Jam įteiktas Andriaus Graičiūno Aukso medalis ir skulptūrinis portretas.
Taip pat skaitykite:
S. Paulauskas apie tai, kaip per keletą dienų mediena iš kare dalyvaujančių šalių tapo bevertė
Šiais metais pramonės indeksas augo
Per tris pirmuosius metų mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 9,1 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 25,8% palyginamosiomis kainomis. Apdirbamoji gamyba fiksavo 23,55% augimą.
[infogram id=„a6b7f11d-a848-4e09-837e-e2bc43d3e4af“ prefix=„74J“ format=„interactive“ title=„Pramonės produkcijos indeksai 2015-2022 03“]
Per 2022 m. kovą visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su vasariu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 11,3% palyginamosiomis kainomis.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 2,5 karto, rafinuotų naftos produktų gamybos – 38,5%, chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 23,6%, drabužių siuvimo produkcija – 15,3%.
Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 23,1%, neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 16,4%.
