Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2021-12-07T10:56:19+02:00

    Ne ne kinai nieko dėti.....

    • 2021-12-07T11:04:16+02:00

      Na, kinai gali būti kalti nebent tuo, kad kainas dempinguoja. :)

  • 2021-12-07T11:40:52+02:00

    kokia gamyba, jeigu 12 žmonių dirbo (įskaitant aptarnaujantį personalą)? Kada Lietuvoje bus bent 1-2 GW gamykla? Įvairiausių forndų ir paramos perteklius tokiai temai, paklausa milžiniška + logistikos kaštų pranašumas. Aišku minusas yra žaliavų grandinės kūrimas bei know-how trūkumas, nes atsilikimas nuo kinų top5 gamintojų yra akivaizdus (didžiausio LT gamintojo pajamos yra 100 kartų mažesnės, nei kinų top kompanijos investuoja vien į R&D).

    • 2021-12-07T12:20:57+02:00

      Kai bus carbon border adjustment tax

  • 2021-12-07T11:43:06+02:00

    Matau tik vieną išeitį: koks Teltonik nuperka smėlio dėžutę ir rimtai investuoja tiek dideles lėšas, tiek suteikia savo know-how, tiek developina naują.

    • 2021-12-07T12:23:37+02:00

      Na matai, koks skirtumas tarp šiuo metu esančių high-end saulės elementų už 1400€/kW, ir Sharp'o saulės elementus su kinišku inverteriu (ir 10 metų garantija) už 650€/kW? Pirmasis pagamins kokiais 5-8% elektros daugiau per metus. Na ir po 30 metų galbūt pagamins net visais 10% daugiau elektros. Ar verta už tai mokėti dvigubai daugiau? Dabar realiai tik kaštų mažinimo tyrimai reikalingi, o tokius tyrimus esi pajėgus atlikti ir laimėti konkurencinėje kovoje, jei jau dabar +- gali konkuruoti kaina. Carbon border adjustment tax galbūt šitą aptvarkys.

    • 2021-12-07T12:32:50+02:00

      O kokį know-how Teltonika gali suteikti saulės modulių gamyboje? Čia reikalingi kiekiai ir kaina. Nei vieno nei kito nepavyks padaryti. Galima žaisti kokybės korta, supportu ir pan., bet tai bus vienetai!

  • 2021-12-07T12:26:45+02:00

    Tokia grėsminga antraštė, virkaujantys komentatoriai... Galvojau, bankrutuoja (ar šiaip užsidaro) kokia nors rimta įmonė. Patikrinu rekvizitus ir matau, kad šita gamykla per paskutinius 5 m. yra uždirbusi 400 kEUR pajamų. Karlai, 400 kEUR pajamų! Kiek sėkmingesnis vidurinės grandies vadovas per 5 m. uždirba, o čia įmonė, apie kurią rašo vz.lt. P.S. Straipsnis premium, tai gal prenumeratoriai atskleistų, kuo ši kontorėlė, generuojanti pajamų mažiau nei Vilniaus santechnikas su verslo liudijimu, nusipelno straipsnio?

    • 2021-12-07T13:10:36+02:00

      Jeigu TIKRAI skaitėt, nebūtina buvo vargti ieškant pajamų, nes PREMIUM yra ir pelnas ir nuostoliai. O pirmoji lieka pirmoji. Beje, ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

    • 2021-12-07T13:26:02+02:00

      Pradėkim nuo to, kad tie 400 kE buvo gauti per 2020 m. O ar žinote, koks gamyklos pajėgumas ir kiek bus gauta per 2021 m? Pvz. kiek pajamų atneš šis projektas: https://www.saulesparkai.lt/saules-parkas-vytis-ii Gal Vilniaus santechnikai ir uždirba daugiau nei saulės elementų ar lazerių gamintojai Lietuvoje, bet gal nevertėtų lyginti tik per gautų pajamų prizmę. Tipo kas daugiau uždirba, tai tik apie juos ir verta rašyti straipsnius. Eikit skaityt geltoną spaudą ar vartyti Forbes.

  • 2021-12-07T13:27:28+02:00

    Plečiamės, todėl turime užsidaryti (atleidžiam 14 galvų). Ciniškas PR.

    • 2021-12-07T18:30:27+02:00

      Natūralu - gamintojai užsidaro, montuotojai plečiasi, neplakit į vieną vietą dviejų įmonių.

  • 2021-12-07T18:43:22+02:00

    Ir kieno modulių garantijos geresnės kinų su mlrd. apyvartom ir listinguotos Pasaulio biržuose. Kas pirko iš šios įmonės manau jau garantijų neturi. Tai kabino makaronus apie ypatingas garantijas

    • 2021-12-07T20:43:26+02:00

      Aha, įdomu kokiu būdu išsimuši garantiją iš Kinjos gamyklos? Veši jiems modulį garantinei apžiūrai?

    • 2021-12-07T22:21:47+02:00

      Daug geriau iš Kinijos kurį egzistuoja, nei iš LIetuvos įmonės kurios nėra.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Arminas Pappergeris, „Rheinmetall“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pramonė
2025-11-04 15:13
„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų

Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.

„Rheinmetall“ gamyklos statybų pradžia Radviliškio raj. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pramonė
2025-11-04 12:29
Pradedamos „Rheinmetall“ gamyklos statybos, susitarta dėl antrosios

Vokiečių pramonės milžinė „Rheinmetall“ iškilmingu renginiu pradėjo naujos 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų gamyklos Baisogaloje statybas. Ją valdys bendrai su Lietuvos valstybe įsteigta įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“. Renginio metu pasirašytas susitarimo memorandumas įsteigti šaudmenų gamybos kompetencijų centrą. Investicijos į jį galėtų siekti apie 400 mln. Eur, galima vieta tokiai gamyklai dar nėra parinkta.

Gamykla Vokietijoje. „dpa/picture-alliance“/„Scanpix“ nuotr.
Pramonė
2025-11-04 10:15
Vokietijos inžinerijos pramonės užsakymai rugsėjį krito 19%

Vokietijos inžinerijos pramonės užsakymai rugsėjį fiksavo itin staigų kritimą, palyginti su pernykščiais rodikliais. Nors tokį nuosmukį daugiausia lėmė palyginimas su aukštais 2024 m. rugsėjo rezultatais, tad realybėje kritimo poveikis mažesnis, Vokietijoje įsikūrusi pramonės asociacija VDMA neslepia, kad situacija bet kokiu atveju išlieka neįkvepianti. Prognozuojama, kad sektorius šiais metais smuks 5%.

3
INIKTI nuotr.
RĖMIMAS
2025-11-03 06:15
INIKTI - nuo Lietuvos iki Vokietijos: augimas generalinės rangos sektoriuje

INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.

AB „Orlen Lietuva“ logotipas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pramonė
2025-10-31 13:35
„Petrofac“ problemos „Orlen Lietuva“ projekto Mažeikiuose nesutrikdys

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ įgyvendinamo beveik 1 mlrd. eurų eurų vertės modernizavimo projekto pagrindinei rangovei – JK energetikos projektų valdymo bendrovei „Petrofac“ patyrus finansinių sunkumų, Lietuvos įmonė tikina, kad tai neturi įtakos didžiausiam iki šiol jos projektui Mažeikiuose.

Jūratė Kuzmarskienė, VšĮ „Žaliasis taškas“ pardavimų vadovė: „Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente yra numatyti vienodi perdirbamumo kriterijai visoms šalims ir šiems pokyčiams pasiruošti yra suplanuotas pereinamasis laikotarpis.“
RĖMIMAS
2025-10-30 06:45
Revoliucija pakuočių politikoje: artėja reikalavimas visuotiniam pakuočių perdirbimui

Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija