Kas tai? Veiklos sukaktis

„Vita Baltic“: dvidešimt metų žingsniu priekyje

Publikuota: 2018-05-03

Per naktį praradusi kone visą rinką, stovinti ant bankroto ribos ir apsupta konkurentų – tokia „saldi“ buvo „Vita Baltic“ pradžia. Tolimesnė jos istorija – įrodymas, kad aplinkybės klostosi palankiai tiems, kurie ir patys aktyviai ieško naujų kelių.

Putų poliuretanas arba tiesiog porolonas – nematoma, bet neatsiejama gyvenimo dalis. Ant jo sėdime, miegame, sportuojame, jį dėvime ir įvairiais pavidalais naudojame buityje. Tikėtina, kad su „Vita Baltic“ produktu susiduriate kasdien – įmonė yra didžiausia porolono gamintoja Lietuvoje.

Savo istoriją įmonė matuoja nuo pirmojo pagaminto porolono bloko, nors šaknys dar senesnės – prieš pradėdama poroloną gaminti, ji penketą metų buvo jo perdirbėja. Matydamas augančią paklausą, verslo savininkas ėmė žvalgytis investuotojo, kuris galėtų kompaniją išvesti į gamybos technologijos lyderių gretas. Taip lietuviška bendrovė tapo vieno didžiausių poliuretano gamintojų pasaulyje – britų koncerno „Vita Group“ – dalimi, o gimtajame Alytaus rajone išdygo nauja porolono gamykla.

Šiandien „Vita Baltic“ gamina per 50 porolono rūšių, yra didžiausia regiono mokesčių mokėtoja, o pasaulinėje „Vita“ grupėje rikiuojasi pirmame penketuke. „Visa tai – dviejų dešimtmečių komandinio darbo, nenutrūkstančių inovacijų ir aptarnavimo kultūros rezultatas“, – sako įmonės vadovas Vladislavas Gunevičius.

Bendrovę jis pažįsta iki pašaknų: prieš 20 metų pakviestas rūpintis fabriko statybos reikalais, vėliau liko vadovauti gamybai ir greitai tapo generaliniu direktoriumi. Visus šiuos metus „Vita Baltic“ stabiliai augo: didėjo pardavimai, produktų krepšelis, eksporto rinkos. Tačiau nedaug trūko, kad jos kelias baigtųsi vos prasidėjęs: jauna įmonė buvo atsidūrusi ant bedugnės krašto ir nuo griūties ją išgelbėjo tik lietuvių ryžtas nepasiduoti.

Duobėta pradžia

1999 m. naujoje gamykloje darbo netrūko. Lietuvos baldų pramonė tik stojosi ant kojų, tad visą Alytuje pagaminamą produkciją – trijų rūšių poroloną – susiurbdavo, atrodė, nepasotinama Rusijos rinka. Svaigus augimas pasibaigė, kai vietiniams Rusijos gamintojams pavyko įvesti importo muitus.

„Per vieną naktį likome be nieko: pradingo 80 proc. pardavimų, Rusijoje įstrigo ir mūsų pinigai, atsirado milžiniškos skolos. Padėtis atrodė beviltiška“, – pasakoja vadovas. Vis dėlto „Vita Group“ atstovus, atvykusius šnekėtis apie verslo uždarymą, alytiškiai pasitiko pasiruošę ne tik klausytis: „Vita Baltic“ komanda turėjo argumentuotų pasiūlymų, kaip įmonę sugrąžinti į gyvenimą.

Tuo laiku įmonės gaminamas porolonas niekuo nesiskyrė nuo gausios Lenkijos gamintojų (kurių, beje, šioje šalyje atsiranda bent po vieną kasmet) produkcijos. Supratę, kad proveržį gali sukurti tik tai, ko rinkoje dar nėra, lietuviai pasisiūlė koncentruotis į du naujus gaminius: spalvotus kempininius porolonus ir didelio elastingumo poroloną, tuo metu visišką naujovę Europoje. Taigi anglų vizitas baigėsi ne įmonės bankrotu, o investicijomis į naujas technologijas ir nauju įmonės startu.

Vyriausias įmonės technologas Eduardas Janušauskas buvo vienas tų žmonių, kurie išvedė įmonę iš aklavietės. „Sukurti naują gaminį buvo tikrai didelis iššūkis, bet pavyko sutelkti vadovų entuziazmą, kūrybingumą ir mūsų technines žinias. Iš tiesų labiausiai didžiuojuosi savo žmonėmis, kurie gebėjo įveikti didžiausius sunkumus. Ir tas kūrybinis procesas niekada nesibaigia – šiame darbe turi visada domėtis, neužmigti, tik tada būsi priekyje“, – kalba Eduardas.

Atsitiesti padėjo ir pradėję stiprėti Lietuvos baldininkai: į Lietuvos rinką atėjo baldų gigantė IKEA,  čia gamybą perkėlė ir daugiau skandinavų gamintojų. „Porolonas sudaro didžiąją dalį minkšto baldo savikainos, jo reikia įvairių rūšių ir nedidelėmis partijomis, todėl idealu, kai gamintojas įsikūręs netoliese – mažėja logistikos kaštai“, – pasakoja V. Gunevičius. „Vita Baltic“ ir buvo tas gamintojas, kurio reikėjo kylančiai baldų pramonei: gamino kokybiškai, greitai bei laiku.

nuotrauka::1 right nocrop

Komandos atkaklumas, idėjos bei palankios aplinkybės davė stiprų postūmį: po lūžio metų „Vita Baltic“ ėjo pirmyn, o duobių jos kelyje nebeišmušė net pasaulinė krizė.

Dėmesio centre – produktai ir žmonės

Pagrindiniai „Vita Baltic“ klientai – baldų ir čiužinių gamintojai, nes šiose srityse porolono naudojimas turi senas tradicijas. Nepaisant to, kompanija jau senokai nusibrėžė tikslą ieškoti naujų nišų ir tyrinėja įvairias porolono panaudojimo galimybes. Avalynė, apatinis trikotažas, statybos, akustinės sistemos, sporto inventorius – tik dalis iš alternatyvių sričių, kuriose aktyviai veikia „Vita Baltic“.

Profesionaliai suvaldytas veiklos įvairiapusiškumas suteikia stiprų konkurencinį pranašumą: net „Vita Group“ koncerno viduje nėra antros tokios tiek daug skirtingų pramonės šakų apimančios įmonės. 

Inovacijų įmonė niekada neapleido – naujovių paieška yra jos neatsiejama dalis. Vienas iš kompanijos pasididžiavimų – lietuvių sukurtas naujos kartos viskoelastinis porolonas „VitaRest“, ant kurio galima guldyti net naujagimį. Tokių inovatyvių gaminių yra ir daugiau – itin komfortiškas „TigerTouch“, išlaikantis savo patvarumą net 9 metus arba naujausias įmonės kūrinys, kuriam žadamos puikios perspektyvos dėl neribotų jo panaudojimo galimybių – ruloninis porolonas.

Dėmesio centre yra ir aptarnavimo kultūra – anot įmonės vadovo, žmogiškasis faktorius svarbus ne mažiau už produkto kokybę. Pagarba klientui – tai  ne tik įsiklausymas į jo poreikius, bet ir kruopštus žodžio laikymasis bei atsakomybė.

„Vita Baltic“ sutartų gamybos terminų laikymosi rodiklis – 96 proc. Vadinasi, 96 kartus iš šimto pristatėme užsakovui gaminį tą dieną, kurią buvome sutarę. O jei iškyla nesklandumų dėl serviso ar gaminio kokybės, atsiprašome ir pasitaisome. Gamyba ir aptarnavimas yra kaip dvi svarstyklių lėkštutės – gali turėti puikų gaminį, bet jei už jo nebus žmogaus, produktas byrės žemėn“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Verslą auginanti pagarbos kultūra

Pagarbos, pasitikėjimo, atviro bendravimo, kūrybiškumo kultūra klesti ir įmonės viduje – nesvarbu, ant kurio pareigybinio laiptelio stovi darbuotojas, jis yra komandos, turinčios vieną tikslą, narys. „Vita Baltic“ išaugo iš mažos įmonės, į kurią jos kolektyvas visada dėjo daug širdies – tai justi ir šiandien, kai bendrovė jau yra tarptautinės korporacijos dalimi.

Apie savo darbuotojus, kurių įmonėje šiandien yra 205 (o 35 dirba nuo pat veiklos pradžios!), vadovas kalba daug, ne sykį pabrėždamas, kad verslas yra komandinis darbas, o ne vieno žmogaus kūrinys. Ir pasakoja neįtikėtinas kolektyvo istorijas. Pavyzdžiui, kaip į Lietuvą dėl darbo „Vita Baltic“ sugrįžo emigravę lietuviai, o komercijos direktorius jau dešimtmetį kasdien į Jurgiškes važinėja iš Kauno.

„Kolektyvo viduje mes tikrai labai šiltai bendraujame, turbūt todėl čia netrūksta žmonių, kurie planavę padirbėti keletą metų, čia pasilieka dešimtmečiui“, – šypsosi nuo pat pradžios „Vita Baltic“ dirbanti administratorė Aušra Pavilonytė.

Daug jaunų žmonių pasilieka įmonėje atlikę praktiką, yra net dirbančių kartomis – užaugę vaikai dirba kartu su tėvais. Ne paslaptis, kad į „Vita Baltic“ vilioja ir atlyginimai, viršijantys Alytaus regiono vidurkį, tačiau vargu, ar vien pinigai žmones sulaikytų ilgam.  

„Labai svarbu gerbti savo kolektyvą. Kiek pelno beatiduotum akcininkui, jo visuomet bus per mažai, todėl reikia ieškoti balanso, nepamiršti savo žmonių. Noriu, kad mūsų darbuotojai kasdien grįžtų namo sveiki ir laimingi“, – atvirauja Vladislavas Gunevičius, net penkiskart nuskynęs laurus „Geriausio boso“ rinkimuose Alytuje.

Apie saugumą darbe jis užsiminė neatsitiktinai – paskutinis nelaimingas atsitikimas įmonėje užfiksuotas prieš dvejus metus, ir tas pats nebuvo tiesiogiai susijęs su gamybos procesu – darbuotojas paslydo ant laiptų.     

„Vita Baltic“ šiandien turi profesionalų komandą, vaidina reikšmingą rolę vystant Lietuvos baldų pramonę, yra viena koncerno lyderių. Svarbus ne tik jos ekonominis, bet ir socialinis indėlis Alytaus regionui. O kas toliau?

V. Gunevičius nusiteikęs optimistiškai: „Porolonas – gaminys, kurio veiksmingų alternatyvų baldų pramonė kol kas neturi, tad darbo tikrai nepritrūksime. Tačiau tobulėti nesustojame. Tvarumas, ekologija, atsinaujinančių žaliavų naudojimas, taip pat robotizacija – tai ateitis, kuria gyvename jau šiandien. Tikiu, kad sėkmės istorija tęsis, o mūsų žmonių – ir darbuotojų, ir akcininkų – laimės indeksas ir toliau išliks toks pat aukštas.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Arginta Engineering“ perka įmones Lietuvoje ir Suomijoje, gamyklą Panevėžyje išsinuomojo Premium

Po to, kai ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“ šiemet nutraukė sutartį dėl Vilniaus metalo...

Pramonė
06:01
Akių ligų ikiklinikiniams tyrimams  –  1 mln. Eur 

Suomijos mokslinių tyrimų bendrovei „Experimentica Ltd“, kuri Lietuvoje yra įsteigusi antrinę įmonę, skirta 1...

Pramonė
2018.09.30
Primirštas, tačiau veiksmingas ir nemokamas „Solvit“

Lietuvos „Solvit“, kurios tikslas padėti ES piliečiams ir įmonėms išspręsti su vidaus rinka susijusias...

Pramonė
2018.09.29
Verslas jau dėlioja, kaip elgsis kietojo „Brexit“ atveju Premium 4

Kritusio svaro kurso ir įvestų prekių muitų derinys būtų toksiškas ir taptų rimtu išbandymu į Jungtinę...

Pramonė
2018.09.28
Rokiškio meras – apie milijonines investicijas: spėju, kad darbuotojų atsiveš iš Indijos Premium 10

Ketinimų protokolą su dviem Indijos kompanijomis dėl 98 mln. Eur investicijų pasirašęs Antanas Vagonis,...

Pramonė
2018.09.27
Į Paryžiaus mados savaitę Utenos „About“ veža drabužius iš sojos

Bendrovės „Utenos trikotažas“ valdomo prekių ženklo „About“ komanda ruošiasi vykti į Europos mados sostinę...

Pramonė
2018.09.27
Dėl sklypų stygiaus praradome 13 gamyklų , 110 mln. Eur investicijų Premium 6

Dėl nepakankamos nekilnojamojo turto pasiūlos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimu, per penkerius metus...

Pramonė
2018.09.27
Indijos bendrovės Rokiškyje planuoja vienas didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje 40

Dvi Indijos bendrovės į skardinių ir tekstilės gamyklas Rokiškyje numato investuoti beveik 200 mln. Eur ir...

Pramonė
2018.09.26
„Veika“ kurs biodegraduojančią pakuotę

Inovatyvias technologijas tapetų pramonei kurianti UAB „Veika“ kreipia savo žvilgsnį į kitą sritį – užsiims...

Pramonė
2018.09.26
Baltijos šalių įmonių TOP 50 reitinge dominuoja lietuviai 1

Naujausiame „Coface“ sudarytame Baltijos šalių TOP 50 įmonių reitinge lietuviai ir šiemet užtikrintai...

Verslo aplinka
2018.09.26
Ministerija: GPAIS pereinamąjį laikotarpį numatoma pratęsti iki gruodžio 4

Aplinkos ministerija paskelbė, kad prisitaikymo prie gaminių, pakuočių ir atliekų informacinės apskaitos...

Finansai
2018.09.26
A. Izgorodinas paliko pramonininkus ir perėjo į „SME Finance“

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas palieka Lietuvos pramoninkų konfederaciją ir pereina dirbti į faktoringo...

Vadyba
2018.09.26
Šiaurės Korėjos kosmetikos ženklas susiruošė konkuruoti su „Chanel“ 1

Šiaurės Korėja, regis, užsimojo įsitvirtinti grožio pramonėje – Pchenjano kosmetikos gamintoja pareiškė, kad...

Pramonė
2018.09.25
GPAIS rakštis: svarstomas naujas pereinamojo laikotarpio terminas Premium 8

Verslininkams su nerimu laukiant spalio 1 d., kai baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos...

Finansai
2018.09.25
„Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“: jau pateiktos 45 paraiškos 3

Likus kelioms valandoms iki kvietimo pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ pabaigos, į...

Pramonė
2018.09.25
„Arvi“ į kalakutų kompleksą Baltarusijoje investuoja 48 mln. Eur 4

Marijampolės „Arvi ir Ko“ į kalakutų auginimo ir perdirbimo kompleksą Baltarusijoje investuoja 48 mln. Eur,...

Pramonė
2018.09.25
Įstatymas apie nieką: Seimas „Lietuvos energijos“ projektus Skverneliui patieks ant lėkštutės Premium 1

Antradienį Seime svarstysiamos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, net jei būtų priimtos, automatiškai...

Energetika
2018.09.25
„Ryterna Group“: dar vienos gamyklos statybos Premium

Pakeliamųjų garažo ir pramoninių vartų gamybos UAB „Ryterna Group“ plečiasi Kauno laisvojoje ekonominėje...

Pramonė
2018.09.25
Latvių startuolis pradeda ergonominių apyrankių gamybą 3

Latvių startuolis „SIA Panonia Group“ per 12 mėnesių sukūrė ir pradėjo gaminti apyrankes žmonėms, dirbantiems...

Pramonė
2018.09.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau