Kas tai? Veiklos sukaktis

„Vita Baltic“: dvidešimt metų žingsniu priekyje

Publikuota: 2018-05-03
svg svg

Per naktį praradusi kone visą rinką, stovinti ant bankroto ribos ir apsupta konkurentų – tokia „saldi“ buvo „Vita Baltic“ pradžia. Tolimesnė jos istorija – įrodymas, kad aplinkybės klostosi palankiai tiems, kurie ir patys aktyviai ieško naujų kelių.

Putų poliuretanas arba tiesiog porolonas – nematoma, bet neatsiejama gyvenimo dalis. Ant jo sėdime, miegame, sportuojame, jį dėvime ir įvairiais pavidalais naudojame buityje. Tikėtina, kad su „Vita Baltic“ produktu susiduriate kasdien – įmonė yra didžiausia porolono gamintoja Lietuvoje.

Savo istoriją įmonė matuoja nuo pirmojo pagaminto porolono bloko, nors šaknys dar senesnės – prieš pradėdama poroloną gaminti, ji penketą metų buvo jo perdirbėja. Matydamas augančią paklausą, verslo savininkas ėmė žvalgytis investuotojo, kuris galėtų kompaniją išvesti į gamybos technologijos lyderių gretas. Taip lietuviška bendrovė tapo vieno didžiausių poliuretano gamintojų pasaulyje – britų koncerno „Vita Group“ – dalimi, o gimtajame Alytaus rajone išdygo nauja porolono gamykla.

Šiandien „Vita Baltic“ gamina per 50 porolono rūšių, yra didžiausia regiono mokesčių mokėtoja, o pasaulinėje „Vita“ grupėje rikiuojasi pirmame penketuke. „Visa tai – dviejų dešimtmečių komandinio darbo, nenutrūkstančių inovacijų ir aptarnavimo kultūros rezultatas“, – sako įmonės vadovas Vladislavas Gunevičius.

Bendrovę jis pažįsta iki pašaknų: prieš 20 metų pakviestas rūpintis fabriko statybos reikalais, vėliau liko vadovauti gamybai ir greitai tapo generaliniu direktoriumi. Visus šiuos metus „Vita Baltic“ stabiliai augo: didėjo pardavimai, produktų krepšelis, eksporto rinkos. Tačiau nedaug trūko, kad jos kelias baigtųsi vos prasidėjęs: jauna įmonė buvo atsidūrusi ant bedugnės krašto ir nuo griūties ją išgelbėjo tik lietuvių ryžtas nepasiduoti.

Duobėta pradžia

1999 m. naujoje gamykloje darbo netrūko. Lietuvos baldų pramonė tik stojosi ant kojų, tad visą Alytuje pagaminamą produkciją – trijų rūšių poroloną – susiurbdavo, atrodė, nepasotinama Rusijos rinka. Svaigus augimas pasibaigė, kai vietiniams Rusijos gamintojams pavyko įvesti importo muitus.

„Per vieną naktį likome be nieko: pradingo 80 proc. pardavimų, Rusijoje įstrigo ir mūsų pinigai, atsirado milžiniškos skolos. Padėtis atrodė beviltiška“, – pasakoja vadovas. Vis dėlto „Vita Group“ atstovus, atvykusius šnekėtis apie verslo uždarymą, alytiškiai pasitiko pasiruošę ne tik klausytis: „Vita Baltic“ komanda turėjo argumentuotų pasiūlymų, kaip įmonę sugrąžinti į gyvenimą.

Tuo laiku įmonės gaminamas porolonas niekuo nesiskyrė nuo gausios Lenkijos gamintojų (kurių, beje, šioje šalyje atsiranda bent po vieną kasmet) produkcijos. Supratę, kad proveržį gali sukurti tik tai, ko rinkoje dar nėra, lietuviai pasisiūlė koncentruotis į du naujus gaminius: spalvotus kempininius porolonus ir didelio elastingumo poroloną, tuo metu visišką naujovę Europoje. Taigi anglų vizitas baigėsi ne įmonės bankrotu, o investicijomis į naujas technologijas ir nauju įmonės startu.

Vyriausias įmonės technologas Eduardas Janušauskas buvo vienas tų žmonių, kurie išvedė įmonę iš aklavietės. „Sukurti naują gaminį buvo tikrai didelis iššūkis, bet pavyko sutelkti vadovų entuziazmą, kūrybingumą ir mūsų technines žinias. Iš tiesų labiausiai didžiuojuosi savo žmonėmis, kurie gebėjo įveikti didžiausius sunkumus. Ir tas kūrybinis procesas niekada nesibaigia – šiame darbe turi visada domėtis, neužmigti, tik tada būsi priekyje“, – kalba Eduardas.

Atsitiesti padėjo ir pradėję stiprėti Lietuvos baldininkai: į Lietuvos rinką atėjo baldų gigantė IKEA,  čia gamybą perkėlė ir daugiau skandinavų gamintojų. „Porolonas sudaro didžiąją dalį minkšto baldo savikainos, jo reikia įvairių rūšių ir nedidelėmis partijomis, todėl idealu, kai gamintojas įsikūręs netoliese – mažėja logistikos kaštai“, – pasakoja V. Gunevičius. „Vita Baltic“ ir buvo tas gamintojas, kurio reikėjo kylančiai baldų pramonei: gamino kokybiškai, greitai bei laiku.

nuotrauka::1 right nocrop

Komandos atkaklumas, idėjos bei palankios aplinkybės davė stiprų postūmį: po lūžio metų „Vita Baltic“ ėjo pirmyn, o duobių jos kelyje nebeišmušė net pasaulinė krizė.

Dėmesio centre – produktai ir žmonės

Pagrindiniai „Vita Baltic“ klientai – baldų ir čiužinių gamintojai, nes šiose srityse porolono naudojimas turi senas tradicijas. Nepaisant to, kompanija jau senokai nusibrėžė tikslą ieškoti naujų nišų ir tyrinėja įvairias porolono panaudojimo galimybes. Avalynė, apatinis trikotažas, statybos, akustinės sistemos, sporto inventorius – tik dalis iš alternatyvių sričių, kuriose aktyviai veikia „Vita Baltic“.

Profesionaliai suvaldytas veiklos įvairiapusiškumas suteikia stiprų konkurencinį pranašumą: net „Vita Group“ koncerno viduje nėra antros tokios tiek daug skirtingų pramonės šakų apimančios įmonės. 

Inovacijų įmonė niekada neapleido – naujovių paieška yra jos neatsiejama dalis. Vienas iš kompanijos pasididžiavimų – lietuvių sukurtas naujos kartos viskoelastinis porolonas „VitaRest“, ant kurio galima guldyti net naujagimį. Tokių inovatyvių gaminių yra ir daugiau – itin komfortiškas „TigerTouch“, išlaikantis savo patvarumą net 9 metus arba naujausias įmonės kūrinys, kuriam žadamos puikios perspektyvos dėl neribotų jo panaudojimo galimybių – ruloninis porolonas.

Dėmesio centre yra ir aptarnavimo kultūra – anot įmonės vadovo, žmogiškasis faktorius svarbus ne mažiau už produkto kokybę. Pagarba klientui – tai  ne tik įsiklausymas į jo poreikius, bet ir kruopštus žodžio laikymasis bei atsakomybė.

„Vita Baltic“ sutartų gamybos terminų laikymosi rodiklis – 96 proc. Vadinasi, 96 kartus iš šimto pristatėme užsakovui gaminį tą dieną, kurią buvome sutarę. O jei iškyla nesklandumų dėl serviso ar gaminio kokybės, atsiprašome ir pasitaisome. Gamyba ir aptarnavimas yra kaip dvi svarstyklių lėkštutės – gali turėti puikų gaminį, bet jei už jo nebus žmogaus, produktas byrės žemėn“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Verslą auginanti pagarbos kultūra

Pagarbos, pasitikėjimo, atviro bendravimo, kūrybiškumo kultūra klesti ir įmonės viduje – nesvarbu, ant kurio pareigybinio laiptelio stovi darbuotojas, jis yra komandos, turinčios vieną tikslą, narys. „Vita Baltic“ išaugo iš mažos įmonės, į kurią jos kolektyvas visada dėjo daug širdies – tai justi ir šiandien, kai bendrovė jau yra tarptautinės korporacijos dalimi.

Apie savo darbuotojus, kurių įmonėje šiandien yra 205 (o 35 dirba nuo pat veiklos pradžios!), vadovas kalba daug, ne sykį pabrėždamas, kad verslas yra komandinis darbas, o ne vieno žmogaus kūrinys. Ir pasakoja neįtikėtinas kolektyvo istorijas. Pavyzdžiui, kaip į Lietuvą dėl darbo „Vita Baltic“ sugrįžo emigravę lietuviai, o komercijos direktorius jau dešimtmetį kasdien į Jurgiškes važinėja iš Kauno.

„Kolektyvo viduje mes tikrai labai šiltai bendraujame, turbūt todėl čia netrūksta žmonių, kurie planavę padirbėti keletą metų, čia pasilieka dešimtmečiui“, – šypsosi nuo pat pradžios „Vita Baltic“ dirbanti administratorė Aušra Pavilonytė.

Daug jaunų žmonių pasilieka įmonėje atlikę praktiką, yra net dirbančių kartomis – užaugę vaikai dirba kartu su tėvais. Ne paslaptis, kad į „Vita Baltic“ vilioja ir atlyginimai, viršijantys Alytaus regiono vidurkį, tačiau vargu, ar vien pinigai žmones sulaikytų ilgam.  

„Labai svarbu gerbti savo kolektyvą. Kiek pelno beatiduotum akcininkui, jo visuomet bus per mažai, todėl reikia ieškoti balanso, nepamiršti savo žmonių. Noriu, kad mūsų darbuotojai kasdien grįžtų namo sveiki ir laimingi“, – atvirauja Vladislavas Gunevičius, net penkiskart nuskynęs laurus „Geriausio boso“ rinkimuose Alytuje.

Apie saugumą darbe jis užsiminė neatsitiktinai – paskutinis nelaimingas atsitikimas įmonėje užfiksuotas prieš dvejus metus, ir tas pats nebuvo tiesiogiai susijęs su gamybos procesu – darbuotojas paslydo ant laiptų.     

„Vita Baltic“ šiandien turi profesionalų komandą, vaidina reikšmingą rolę vystant Lietuvos baldų pramonę, yra viena koncerno lyderių. Svarbus ne tik jos ekonominis, bet ir socialinis indėlis Alytaus regionui. O kas toliau?

V. Gunevičius nusiteikęs optimistiškai: „Porolonas – gaminys, kurio veiksmingų alternatyvų baldų pramonė kol kas neturi, tad darbo tikrai nepritrūksime. Tačiau tobulėti nesustojame. Tvarumas, ekologija, atsinaujinančių žaliavų naudojimas, taip pat robotizacija – tai ateitis, kuria gyvename jau šiandien. Tikiu, kad sėkmės istorija tęsis, o mūsų žmonių – ir darbuotojų, ir akcininkų – laimės indeksas ir toliau išliks toks pat aukštas.“

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismas leido tęsti V. Kučinsko skolų išieškojimą

Teismas leido atnaujinti skolų išieškojimą iš „Arvi“ savininko Vidmanto Kučinsko, įskaitant holdingo įmonės...

Pramonė
10:05
„Gazprom“ savo laivą, galintį užbaigti „Nord Stream 2“ tiesimą, grąžina į Kaliningradą

Rusijos dujų gigantui „Gazprom“ priklausantis vamzdynus jūroje klojantis laivas „Akademik Čerskij“,...

Pramonė
09:50
2021 m. bus pradėta serijinė elektrinio „Mercedes-Benz eActros“ gamyba Verslo tribūna

Vokietijos Viorto prie Reino (vok. Wörth am Rhein) (Vokietija) gamykloje „Mercedes-Benz Trucks“ pristato...

Jūriniai kabeliai tiesiami net ir ekstremaliausiomis sąlygomis Verslo tribūna

Praėjusiais metais Europoje įrengtų vėjo jėgainių bendra galia siekia 15,4 GW, iš jų 76 proc. yra sausumos...

Pramonė
06:00
V. Bumelis nupirko sklypą, investicijoms prireiks 500 mln. Eur Premium 19

Mokslininkas ir verslininkas Vladas Bumelis Vilniaus rajone nupirko žemės sklypą, kuriame pradedamas...

Pramonė
05:45
„Linas Agro“ pirkinys: ūkininkai jungtuvėmis džiaugiasi, konkurentai – santūresni Premium 1

Ūkininkų atstovai sveikina „Linas Agro Group“ ir „KG Group“ sandorį – susijungus į dar stambesnį verslą...

Pramonė
05:45
„Ignitis grupė“ įregistravo naujus bendrovės įstatus

Pirminį viešąjį akcijų siūlymą įgyvendinusi ir trečiadienį biržoje debiutuojanti valstybės valdoma „Ignitis...

Rinkos
2020.10.05
„Linas Agro Group“ ir „KG Group“ galimas sandoris: kalbos sukasi apie 200 mln. Eur Premium 5

Agroverslo grupės užmojis įsigyti „KG Group“ įmones pretenduoja tapti vienu didžiausių sandorių Lietuvos...

Rinkos
2020.10.05
„Dotnuva Baltic“ į sėklų sandėliavimo pajėgumus investuos 1,3 mln. Eur

„Linas Agro Group“ priklausanti ir paslaugas bei prekes žemdirbiams teikianti bendrovė „Dotnuva Baltic“...

Pramonė
2020.10.05
„Ekobazė“ pradeda perdirbti automobilinį stiklą

Atliekų tvarkymo paslaugų UAB „Ekobazė” investuoja daugiau nei 1 mln. Eur į padalinį Elektrėnuose, kur nuo...

Pramonė
2020.10.05
Prekės ženklas – ne tik prestižas 1

Nors Lietuvos baldų sektoriaus įmonės yra tarp šalies eksporto lyderių ir jų pardavimų apimtis sparčiai auga,...

Pramonė
2020.10.05
Eksporto strategija: baldų gamintojams atėjo laikas ropštis vertės grandine aukštyn Premium 2

Pandemija skaudžiai kirto lietuviškų baldų eksportui, tačiau pardavimams vidaus rinkoje neaugant gamintojus...

Pramonė
2020.10.05
Jonavos įmonė: didžiausia klaida buvo perkelti biurą į Kauną Premium 4

Savam kieme pranašu nebūsi, nors Jonavos UAB 3SG tai paneigia. Tikėtasi, kad dirbant didmiestyje atsivers...

Gazelė
2020.10.05
Pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos sektoriuose skiriasi kartais 

Pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam 2019 m., apdirbamojoje gamyboje sudarė 35.800 Eur, metais anksčiau...

Pramonė
2020.10.04
Koronavirusas skabo „Amazon“ darbuotojus: fiksuota beveik 20.000 atvejų Premium

Internetinės prekybos milžinė „Amazon“ praneša, kad JAV nuo kovo koronaviruso atvejis iš viso fiksuotas...

Pramonė
2020.10.03
VERT: biokuras biržoje per metus pigo 17,6% 1

Biržoje suprekiauto biokuro vidutinė kaina (įskaitant transportavimo išlaidas) antrąjį metų ketvirtį siekė...

Pramonė
2020.10.02
Elektros skirstymo tinklams atnaujinti – papildomi 10 mln. Eur

Energetikos ministerija skyrė 9,89 mln. Eur skirstomųjų tinklų atnaujinimui. Darbai visoje Lietuvoje prasidės...

Pramonė
2020.10.02
„Walmart“ už 6,8 mlrd. USD parduoda JK prekybos tinklą ASDA

JAV prekybos milžinas „Walmart“ baigia savo dvidešimtmetį trukusį bandymą užkariauti Jungtinę Karalystę –...

Pramonė
2020.10.02
Baltarusija derasi su „Lukoil“ dėl naftos produktų eksporto per jo terminalą Vysocke 12

Baltarusijos naftos pramonės veiklą koordinuojantis valstybės koncernas „Belneftechim“ su Rusijos naftos...

Elektros perdavimo kainos riba mažėja 11%

Elektros perdavimo paslaugų kainos viršutinė riba kitiems metams mažėja 11,35%, tai turės įtakos ir...

Pramonė
2020.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus