Kas tai? Veiklos sukaktis

„Vita Baltic“: dvidešimt metų žingsniu priekyje

Publikuota: 2018-05-03

Per naktį praradusi kone visą rinką, stovinti ant bankroto ribos ir apsupta konkurentų – tokia „saldi“ buvo „Vita Baltic“ pradžia. Tolimesnė jos istorija – įrodymas, kad aplinkybės klostosi palankiai tiems, kurie ir patys aktyviai ieško naujų kelių.

Putų poliuretanas arba tiesiog porolonas – nematoma, bet neatsiejama gyvenimo dalis. Ant jo sėdime, miegame, sportuojame, jį dėvime ir įvairiais pavidalais naudojame buityje. Tikėtina, kad su „Vita Baltic“ produktu susiduriate kasdien – įmonė yra didžiausia porolono gamintoja Lietuvoje.

Savo istoriją įmonė matuoja nuo pirmojo pagaminto porolono bloko, nors šaknys dar senesnės – prieš pradėdama poroloną gaminti, ji penketą metų buvo jo perdirbėja. Matydamas augančią paklausą, verslo savininkas ėmė žvalgytis investuotojo, kuris galėtų kompaniją išvesti į gamybos technologijos lyderių gretas. Taip lietuviška bendrovė tapo vieno didžiausių poliuretano gamintojų pasaulyje – britų koncerno „Vita Group“ – dalimi, o gimtajame Alytaus rajone išdygo nauja porolono gamykla.

Šiandien „Vita Baltic“ gamina per 50 porolono rūšių, yra didžiausia regiono mokesčių mokėtoja, o pasaulinėje „Vita“ grupėje rikiuojasi pirmame penketuke. „Visa tai – dviejų dešimtmečių komandinio darbo, nenutrūkstančių inovacijų ir aptarnavimo kultūros rezultatas“, – sako įmonės vadovas Vladislavas Gunevičius.

Bendrovę jis pažįsta iki pašaknų: prieš 20 metų pakviestas rūpintis fabriko statybos reikalais, vėliau liko vadovauti gamybai ir greitai tapo generaliniu direktoriumi. Visus šiuos metus „Vita Baltic“ stabiliai augo: didėjo pardavimai, produktų krepšelis, eksporto rinkos. Tačiau nedaug trūko, kad jos kelias baigtųsi vos prasidėjęs: jauna įmonė buvo atsidūrusi ant bedugnės krašto ir nuo griūties ją išgelbėjo tik lietuvių ryžtas nepasiduoti.

Duobėta pradžia

1999 m. naujoje gamykloje darbo netrūko. Lietuvos baldų pramonė tik stojosi ant kojų, tad visą Alytuje pagaminamą produkciją – trijų rūšių poroloną – susiurbdavo, atrodė, nepasotinama Rusijos rinka. Svaigus augimas pasibaigė, kai vietiniams Rusijos gamintojams pavyko įvesti importo muitus.

„Per vieną naktį likome be nieko: pradingo 80 proc. pardavimų, Rusijoje įstrigo ir mūsų pinigai, atsirado milžiniškos skolos. Padėtis atrodė beviltiška“, – pasakoja vadovas. Vis dėlto „Vita Group“ atstovus, atvykusius šnekėtis apie verslo uždarymą, alytiškiai pasitiko pasiruošę ne tik klausytis: „Vita Baltic“ komanda turėjo argumentuotų pasiūlymų, kaip įmonę sugrąžinti į gyvenimą.

Tuo laiku įmonės gaminamas porolonas niekuo nesiskyrė nuo gausios Lenkijos gamintojų (kurių, beje, šioje šalyje atsiranda bent po vieną kasmet) produkcijos. Supratę, kad proveržį gali sukurti tik tai, ko rinkoje dar nėra, lietuviai pasisiūlė koncentruotis į du naujus gaminius: spalvotus kempininius porolonus ir didelio elastingumo poroloną, tuo metu visišką naujovę Europoje. Taigi anglų vizitas baigėsi ne įmonės bankrotu, o investicijomis į naujas technologijas ir nauju įmonės startu.

Vyriausias įmonės technologas Eduardas Janušauskas buvo vienas tų žmonių, kurie išvedė įmonę iš aklavietės. „Sukurti naują gaminį buvo tikrai didelis iššūkis, bet pavyko sutelkti vadovų entuziazmą, kūrybingumą ir mūsų technines žinias. Iš tiesų labiausiai didžiuojuosi savo žmonėmis, kurie gebėjo įveikti didžiausius sunkumus. Ir tas kūrybinis procesas niekada nesibaigia – šiame darbe turi visada domėtis, neužmigti, tik tada būsi priekyje“, – kalba Eduardas.

Atsitiesti padėjo ir pradėję stiprėti Lietuvos baldininkai: į Lietuvos rinką atėjo baldų gigantė IKEA,  čia gamybą perkėlė ir daugiau skandinavų gamintojų. „Porolonas sudaro didžiąją dalį minkšto baldo savikainos, jo reikia įvairių rūšių ir nedidelėmis partijomis, todėl idealu, kai gamintojas įsikūręs netoliese – mažėja logistikos kaštai“, – pasakoja V. Gunevičius. „Vita Baltic“ ir buvo tas gamintojas, kurio reikėjo kylančiai baldų pramonei: gamino kokybiškai, greitai bei laiku.

nuotrauka::1 right nocrop

Komandos atkaklumas, idėjos bei palankios aplinkybės davė stiprų postūmį: po lūžio metų „Vita Baltic“ ėjo pirmyn, o duobių jos kelyje nebeišmušė net pasaulinė krizė.

Dėmesio centre – produktai ir žmonės

Pagrindiniai „Vita Baltic“ klientai – baldų ir čiužinių gamintojai, nes šiose srityse porolono naudojimas turi senas tradicijas. Nepaisant to, kompanija jau senokai nusibrėžė tikslą ieškoti naujų nišų ir tyrinėja įvairias porolono panaudojimo galimybes. Avalynė, apatinis trikotažas, statybos, akustinės sistemos, sporto inventorius – tik dalis iš alternatyvių sričių, kuriose aktyviai veikia „Vita Baltic“.

Profesionaliai suvaldytas veiklos įvairiapusiškumas suteikia stiprų konkurencinį pranašumą: net „Vita Group“ koncerno viduje nėra antros tokios tiek daug skirtingų pramonės šakų apimančios įmonės. 

Inovacijų įmonė niekada neapleido – naujovių paieška yra jos neatsiejama dalis. Vienas iš kompanijos pasididžiavimų – lietuvių sukurtas naujos kartos viskoelastinis porolonas „VitaRest“, ant kurio galima guldyti net naujagimį. Tokių inovatyvių gaminių yra ir daugiau – itin komfortiškas „TigerTouch“, išlaikantis savo patvarumą net 9 metus arba naujausias įmonės kūrinys, kuriam žadamos puikios perspektyvos dėl neribotų jo panaudojimo galimybių – ruloninis porolonas.

Dėmesio centre yra ir aptarnavimo kultūra – anot įmonės vadovo, žmogiškasis faktorius svarbus ne mažiau už produkto kokybę. Pagarba klientui – tai  ne tik įsiklausymas į jo poreikius, bet ir kruopštus žodžio laikymasis bei atsakomybė.

„Vita Baltic“ sutartų gamybos terminų laikymosi rodiklis – 96 proc. Vadinasi, 96 kartus iš šimto pristatėme užsakovui gaminį tą dieną, kurią buvome sutarę. O jei iškyla nesklandumų dėl serviso ar gaminio kokybės, atsiprašome ir pasitaisome. Gamyba ir aptarnavimas yra kaip dvi svarstyklių lėkštutės – gali turėti puikų gaminį, bet jei už jo nebus žmogaus, produktas byrės žemėn“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Verslą auginanti pagarbos kultūra

Pagarbos, pasitikėjimo, atviro bendravimo, kūrybiškumo kultūra klesti ir įmonės viduje – nesvarbu, ant kurio pareigybinio laiptelio stovi darbuotojas, jis yra komandos, turinčios vieną tikslą, narys. „Vita Baltic“ išaugo iš mažos įmonės, į kurią jos kolektyvas visada dėjo daug širdies – tai justi ir šiandien, kai bendrovė jau yra tarptautinės korporacijos dalimi.

Apie savo darbuotojus, kurių įmonėje šiandien yra 205 (o 35 dirba nuo pat veiklos pradžios!), vadovas kalba daug, ne sykį pabrėždamas, kad verslas yra komandinis darbas, o ne vieno žmogaus kūrinys. Ir pasakoja neįtikėtinas kolektyvo istorijas. Pavyzdžiui, kaip į Lietuvą dėl darbo „Vita Baltic“ sugrįžo emigravę lietuviai, o komercijos direktorius jau dešimtmetį kasdien į Jurgiškes važinėja iš Kauno.

„Kolektyvo viduje mes tikrai labai šiltai bendraujame, turbūt todėl čia netrūksta žmonių, kurie planavę padirbėti keletą metų, čia pasilieka dešimtmečiui“, – šypsosi nuo pat pradžios „Vita Baltic“ dirbanti administratorė Aušra Pavilonytė.

Daug jaunų žmonių pasilieka įmonėje atlikę praktiką, yra net dirbančių kartomis – užaugę vaikai dirba kartu su tėvais. Ne paslaptis, kad į „Vita Baltic“ vilioja ir atlyginimai, viršijantys Alytaus regiono vidurkį, tačiau vargu, ar vien pinigai žmones sulaikytų ilgam.  

„Labai svarbu gerbti savo kolektyvą. Kiek pelno beatiduotum akcininkui, jo visuomet bus per mažai, todėl reikia ieškoti balanso, nepamiršti savo žmonių. Noriu, kad mūsų darbuotojai kasdien grįžtų namo sveiki ir laimingi“, – atvirauja Vladislavas Gunevičius, net penkiskart nuskynęs laurus „Geriausio boso“ rinkimuose Alytuje.

Apie saugumą darbe jis užsiminė neatsitiktinai – paskutinis nelaimingas atsitikimas įmonėje užfiksuotas prieš dvejus metus, ir tas pats nebuvo tiesiogiai susijęs su gamybos procesu – darbuotojas paslydo ant laiptų.     

„Vita Baltic“ šiandien turi profesionalų komandą, vaidina reikšmingą rolę vystant Lietuvos baldų pramonę, yra viena koncerno lyderių. Svarbus ne tik jos ekonominis, bet ir socialinis indėlis Alytaus regionui. O kas toliau?

V. Gunevičius nusiteikęs optimistiškai: „Porolonas – gaminys, kurio veiksmingų alternatyvų baldų pramonė kol kas neturi, tad darbo tikrai nepritrūksime. Tačiau tobulėti nesustojame. Tvarumas, ekologija, atsinaujinančių žaliavų naudojimas, taip pat robotizacija – tai ateitis, kuria gyvename jau šiandien. Tikiu, kad sėkmės istorija tęsis, o mūsų žmonių – ir darbuotojų, ir akcininkų – laimės indeksas ir toliau išliks toks pat aukštas.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Migracijos politika turkmėniškai: iki 40 m. uždrausta išvykti iš šalies 14

Turkmėnija išsprendė migracijos problemą, uždrausdama gyventojams, nesulaukusiems 40 metų, išvykti iš šalies.

Pramonė
2018.06.30
Kova dėl medienos aštrės – „Kronospan“ Rygoje investuoja 100 mln. Eur

Tarptautinei medienos perdirbimo milžinei priklausanti „Kronospan Riga“ Latvijoje į medžio drožlių ir medžio...

Pramonė
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 4

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

„Intersurgical“ užims visą „Smart“ parką, per kelis etapus sukurs 1.500 darbo vietų Premium 7

Visagino taryba kitą savaitę ne aukciono tvarka perduos maždaug 8 ha žemės sklypą „Smart“ parke regioninės...

Pramonė
2018.06.29
Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

Austrų „Pago“ prieš „Gubernijos“ „Pago Pago ginger beer“ 1

Tarptautinės „Eckes-Granini Group“ valdoma austrų sulčių gamintoja „Pago International Gesellschaf“...

Pramonė
2018.06.28
„Vilniaus baldų“ grynasis pelnas sumažėjo 32%

Baldų gamybos AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. finansinių metų devynių mėnesių pardavimo pajamos išaugo 7,8%,...

Pramonė
2018.06.27
Sabaliauskas: „Independence“ yra „boxeris“, bet už jį moka ne visi Premium 11

Verslininkai pasirengę mokėti už kovą su klimato kaita ir atsijungti nuo Maskvos valdomos elektros sistemos.

Energetika
2018.06.27
„BusinessEurope“: ES ekonomikos augimas pasiekė piką, po kurio ims lėtėti

Europos pramonės ir darbdavių organizacijas vienijančios verslo organizacijos „BusinessEurope” 2018 m.

Pramonė
2018.06.27
Kaip paveiktų Lietuvą visuotinis prekybos karas Premium

Jeigu prasidėjęs prekybos karas taptų visuotinis, pasaulio ekonomikos lauktų „užtemimas“, perspėja...

Verslo aplinka
2018.06.27
„Sicor Biotech“ konkurencija JAV apyvartą nusmukdė 21%, pelną – 61% Premium

Mažėjanti biotechnologinės farmacijos UAB „Sicor Biotech“ gaminamo produkto kaina ir įmonei nepalankus euro...

Pramonė
2018.06.27
Pirmąkart paskelbė „Chanel“ ataskaitą: apyvarta beveik 10 mlrd. USD

Per savo 108 metų istoriją mados namai „Chanel“ pirmąkart paskelbė metinę ataskaitą: per 2017 m. mados namų...

Pramonė
2018.06.26
Baltarusijoje – 615 lietuviško kapitalo įmonių 1

Baltarusijos statistikos tarnyba suskaičiavo užsienio investicijas šalyje: daugiausia įmonių įsteigta su...

Pramonė
2018.06.26
Šiaulių baldų gamintoja „Vilmers“ pirmoji pasaulyje išbando „Pramonė 4.0“ įrengimą Premium 2

Šiaulių minkštųjų baldų gamybos UAB „Vilmers“ pirmoji pasaulyje bando skaitmeninę baldinių audinių sukirpimo...

Pramonė
2018.06.26
Skelbiamas „Auditas pramonei LT“ kvietimas – galės pasinaudoti ir stambios įmonės 1

Skatindama įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą, Ūkio ministerija skelbia kvietimą pasinaudoti...

Pramonė
2018.06.25
Lietuvos įmonė pradeda klinikinius tyrimus kovai su vėžiu 2

Biotechnologijų UAB „Froceth“, vienintelė Lietuvoje turinti leidimą gaminti pažangios terapijos vaistinius...

Pramonė
2018.06.25
Lietuvos bankas prognozuoja toliau augsiant algas, perspėja dėl prekybos karų

Nors Lietuvos ūkio augimas lėtėja, darbo užmokestis toliau auga dėl darbo rinkoje išliekančios įtampos.

Verslo aplinka
2018.06.25
Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta pasiekė 1 mlrd. Eur

Klaipėdos LEZ praėjusiais metais fiksavo šuolį – pradėti 7 nauji investicijų bei plėtros projektai, LEZ...

Pramonė
2018.06.25
Kodėl švedų įmonių Lietuvoje dešimteriopai mažiau nei Estijoje Premium 3

Dvi iš trijų Lietuvoje veikiančių Švedijos kapitalo įmonių planuoja toliau investuoti Lietuvoje, tačiau...

Verslo aplinka
2018.06.25
Įvardijo, kokia dalis naftos gavybos padidėjimo teks Rusijai 4

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC ir ne OPEC nariams sutarus nuo liepos naftos gavybą didinti 1...

Pramonė
2018.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau