„Antalio“ vadovas E. Ramanauskas: tvarumas neišvengiamai taps rinkos prioritetu

„Antalis“ – tarptautinei įmonių grupei „Antalis“ priklausanti, viena didžiausių Lietuvoje didmenine prekyba popieriumi, kartonu, reklamos bei pakavimo medžiagomis užsiimanti bendrovė. Įmonių grupė yra didžiausias šios rinkos žaidėjas pasaulyje (neskaitant JAV), veikianti 31-oje pasaulio šalyje Europoje, Azijoje, Pietų Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Pasak Lietuvoje veikiančiam „Antaliui“ vadovaujančio E. Ramanausko, tvarios veiklos vystymas yra vienareikšmiškai visos įmonių grupės prioritetas, siekiant stiprinti atsakingo verslo praktiką savo veiklos šalyse. Tarp „Antalio“ tvarumo gairių – veiklos poveikio aplinkai mažinimas, socialinė atsakomybė bei tvaresnių produktų asortimento plėtra.

nuotrauka::2 nocrop

Produktams taiko „žaliųjų“ žvaigždučių sistemą

Jau kelis metus „Antalis“ savo popieriaus asortimentą vertina pagal paties sukurtą 5-ių žvaigždučių sistemą, grupuojančią produktus pagal jų draugiškumą aplinkai. Joje vertinamos dvi esminės gaminio charakteristikos – produkto žaliava bei jo gamybos procesas.

„Sistema popieriaus gaminius skirsto keliomis matricomis, vertinant kelis kintamuosius – ar produkto žaliava sertifikuota, perdirbta, taip pat ar sertifikuotas „EU Ecolabel“ (ES ekologiniu ženklu) pats popieriaus gamybos procesas, taip suteikiant gaminiui nuo 0 iki 5 ekologiškumo žvaigždučių. Natūralu, kad mažiausiai draugiški aplinkai yra tie produktai, kurie gaminami iš nesertifikuotos žaliavos, nesertifikuotas ir jų gamybos procesas. Draugiškiausieji aplinkai gaminami iš 100 proc. perdirbtos žaliavos, sertifikuota ir jų gamyba. Kiekvienam mūsų parduodamam popieriaus produktui nustatomas žvaigždučių skaičius, palengvinantis pasirinkimą ir klientui, – aiškina E. Ramanauskas. – Nors tai „Antalio“ inicijuota ir jo prekiaujamai produkcijai taikoma sistema, stengėmės ją sudaryti kiek įmanoma objektyviau, kad ji tiktų įvertinti ne tik mūsų, bet ir kitų šios rinkos dalyvių produktus, siekiant suvokti jų ekologiškumą.“

Bendrovė taipogi dalyvauja FSC (Miškų valdymo tarybos) bei PEFC (Tarptautinės miškų sertifikavimo sistemos) sertifikavimo grandinėje. Šios sertifikavimo sistemos užtikrina griežtą ir patikimą medienos produktų kilmės kontrolę nuo žaliavos iki gaminio. Kad gaminys būtų sertifikuotas, sertifikuotos turi būti ne tik popieriumi prekiaujančios įmonės, bet ir miško kirtėjas ar savininkas, produkto gamintojas, tiekėjas bei pati spaustuvė. Anot E. Ramanausko, „Antalio“ pardavimų eilutė signalizuoja, kad tokie sertifikuoti produktai ypač domina ir tvarumo siekiančius įmonės klientus. Vadovas tiki, kad nors vis labiau plinta skaitmeninės priemonės, popierius turės tvarumo misiją – su laiku bus išskirtinis ir itin vertinamas produktas dėl savo ekologiškumo.

nuotrauka::3 nocrop

Vertins ir reklamos medžiagas

E. Ramanausko teigimu, pasiteisinusi popieriaus klasifikavimo sistema ir klientų poreikiai globaliu mastu paskatino naują bendrovės iniciatyvą – Lietuvoje greitu metu bus pristatyta visai neseniai sukurta ir jau daugelyje „Antalio“ veiklos šalių startavusi reklamos medžiagų draugiškumo aplinkai vertinimo sistema.

„Reklamos medžiagų sudedamosios dalys itin problematiškos – kai popieriaus žaliava yra pati savaime aplinkai gana draugiška, suyranti, daugelis reklamos medžiagų yra iš plastiko ar kitų neekologiškų žaliavų. Gausybę šių produktų matome prekybos centruose – tai grindų, langų grafikos plėvelės, tekstilės reklaminiai gaminiai, šviesdėžės, automobilių dekoravimo plėvelės ir kt. Daugelį šių produktų sunku perdirbti, jų gamybai dažnai naudojami iškastiniai resursai, – dėsto jis. – Naujoje reklamos medžiagų klasifikavimo sistemoje pastarosios vertinamos atsižvelgiant į jų gamybai naudojamą žaliavą (iškastinis kuras, atsinaujinanti ar perdirbta žaliava) bei jų gyvavimo ciklą – ar pagamintas produktas, jį panaudojus, virs atlieka ar bus perdirbtas.“

Pašnekovas taip pat pažymi, kad reklamos gamybai skirti produktai, neatitinkantys REACH reglamento, bus automatiškai žymimi kaip nedraugiški aplinkai.

Šios sistemos įsivedimas, kalba vadovas, skatina ir patį „Antalį“ perdėlioti savo prekių asortimentą, todėl verslas užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2030 m. daugiau nei 75 proc. bendrovės reklamos gamybai skirtų produktų asortimento turi sudaryti gaminiai su 3-imis ar daugiau žvaigždučių.

„Reklamos medžiagų draugiškumo aplinkai vertinimo sistemos iki šiol rinkoje nebuvo, todėl žengę šį žingsnį ir patys jaučiame įsipareigojimą siekti tvaresnių sprendimų šioje srityje, o tuo pačiu matome ir didelį klientų susidomėjimą ekologiškesnėmis medžiagomis, – komentuoja E. Ramanauskas. – Šiuo metu tokių reklamos gamybai skirtų produktų turime apie 30 proc., todėl šis tikslas – gana ambicingas, tačiau jau šiuo metu ieškome naujų produktų, kurių rinkoje ne tiek ir daug. Šį pokytį pristabdo ir tai, kad daugelį reklamos gamybai skirtų produktų šiandien sunku pakeisti tvaresniais ne tik dėl gerokai didesnių jų gamybos kaštų, iškeliančių produktų kainą, bet ir tai, kad tokių gaminių naudojimas reklamos gamyboje ne visada atneša norimą rezultatą klientui. Vis tik šiandien paplitęs tvaresnio, perdirbto popieriaus naudojimas rodo, kad pokytis reklamos gamybos srityje taip pat pasiekiamas.“

Paraleliai, pasak vadovo, inicijuotas ir pakavimo medžiagų draugiškumo aplinkai nustatymo sistemos projektas.

nuotrauka::4 nocrop

Tvarumo principai galioja ir tiekėjams

Vienas iš papildomų „Antalio“ tvarumo projektų – ANTRAK iniciatyva, kurios dėka į įmonių grupės tiekėjų sąrašą gali patekti tik socialiai atsakingi, produktų atitikties sertifikatus (įskaitant visiško atsekamumo) ir susijusius gamybos sertifikatus turintys gamintojai.

„Visa surinkta informacija apie tiekėjų gaminius nuosekliai tikrinama – nuo medienos rūšių, naudotų produktui pagaminti, iki žaliavos kilmės šalies. „Antalis“ kol kas bene vienintelis rinkoje turi pakankamai griežtus reikalavimus savo tiekėjams – pastarieji turi atitikti visas jau minėtas tvarios veiklos praktikas, kad galėtų bendradarbiauti su įmonių grupe“, – pažymi E. Ramanauskas.

Be asortimento ekologiškumo klasifikacijos ir tiekėjų audito, įmonių grupė ėmėsi dar vienos tvarios iniciatyvos – „Klimato kompensavimo projekto“, kurio tikslas – apskaičiuoti, kiek tam tikro popieriaus gamyba ir pristatymas klientui sugeneruoja anglies dioksido ir pasiūlyti pirkėjui įsigyti Švedijos organizacijos platinamus EKO kreditus, siekiant kompensuoti jo įsigyto popieriaus kiekio gamyboje ir logistikoje sugeneruotą CO2.

„Už kreditus gautos lėšos skiriamos miškų sodinimui ten, kur jų labiausiai trūksta, pavyzdžiui, Afrikoje (šiuo metu – Malavyje), taip ne tik kompensuojant sugeneruotą CO2 kiekį, bet ir kuriant socialinę vertę – miškų sodinimui įdarbinami vietos gyventojai, kuriama žalesnė jų gyvenamoji aplinka, – detalizuoja E. Ramanauskas. – Mūsų klientas, perkantis numatytą kiekį tam tikrų popieriaus gaminių tuo pačiu sužino, kiek šio kiekio gamyba ir transportavimas sugeneravo CO2 bei kiek reikėtų įsigyti kreditų, kad šį nuostolį gamtai kompensuoti – 1 EKO kreditas lygus 1 tonai CO2. Įsigiję EKO kreditų ir taip kompensavę aplinkai padarytą poveikį, pirkėjai gali savo gaminį (knygą, bukletą, atvirutę ar kt.) pažymėti klimato kompensavimo ženkliuku – žalia širdele.“

Bendrovė, papildo vadovas, tuo pačiu prisideda ir prie visuomenės švietimo – turi atsakingus darbuotojus, kurie bendrauja su moksleiviais, aukštųjų mokyklų studentais bei įmonės partneriais tvarumo klausimais, taip pat yra gavusi „Metų aplinkosaugos“ ir „Metų bendruomeniškiausios“ įmonės įvertinimus.

nuotrauka::1 right

„Šiandien tvarumas versle tampa savotišku sinonimu pažangai, šiuolaikiškumui ir atsakomybei. Be to, ieškoti tvaresnių ir pažangesnių sprendimų savo produkcijos pakuotėms verslą įpareigoja ne tik augantis visuomenės sąmoningumas, reiklumas prekių ženklams bei didėjantis socialinių grupių spaudimas, bet ir politiniai sprendimai – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Labai džiaugiamės, galėdami pristatyti visuomenei VšĮ „Gamtos ateitis“ klientus, drąsiai žengiančius tvarumo keliu. Patirtis, kuria dalinasi šios įmonės projekte „Tvarus verslas“, gali būti ypač naudinga ir motyvuojanti kitas įmones, dar tik svarstančias apie jų verslų laukiančius iššūkius šioje srityje, – komentuoja Karolis Šiaudkulis, VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas. – Namų darbus verslui būtina daryti dabar, neatidedant rytojui – priešingu atveju, su naujų technologijų vystymu ir pokyčiais produktų pakavimo ir tiekimo grandinėse vėluojančio verslo nuo 2022 m. laukia ir didesni mokesčiai už aplinkos taršą.“