Nešvaistyti išteklių: „Norfos“ sprendimai leidžia sunaudoti kelis kartus mažiau energijos
„Kai vasarą visur tvyrojo rekordiški karščiai, parduotuvės tuo metu bandė susidoroti su dideliu iššūkiu, kaip užtikrinti prekių šaldymą, patalpų kondicionavimą, vėsinimą. Bet kartu su ta vėsuma į aplinką išskiriama tiek taršos, kad patys užsukame ratą ir toliau sukeliame tuos karščius. Manau, kad turime ieškoti kuo daugiau naujų sprendimų, kaip vasarą užtikrinti vėsinimą, o žiemą šildymą, darant mažiau poveikio aplinkai“, – vieną iš prekybos sektoriaus iššūkių šiandien aptaria Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, elektros suvartojimas vasarą būtent dėl kondicionavimo ir šaldymo prekyboje yra itin didelis. O įskaičiuojant augančią elektros kainą, išlaidų dalis gerokai padidina viso verslo sąnaudas. Taigi efektyvus energijos naudojimas yra svarbus ir verslo rezultatams.
Sunaudoja mažiausiai
„Norfos“ parduotuvėse jau įdiegta eilė sprendimų, kurie, panašu, pasiteisina ir leidžia elektrą naudoti itin efektyviai. Gediminas Širvinskas, „Norfai“ energijos taupymo sprendimus diegiančios UAB „Energus“ vykdomasis direktorius, pažymi, kad „Norfos mažmena“ dar 2014 m. buvo pripažinta racionaliausiai elektros energiją vartojančia įmone ir gavo „Žaliojo protokolo“ apdovanojimą. Bet ir po to bendrovė toliau didino veiklos efektyvumą.
„Pagal mūsų apskaičiuotą ir ESO pateiktą energijos taupymo ataskaitą-deklaraciją, „Norfos“ įdiegtos taupymo priemonės ir nuo 2014 m. leido sutaupyti vidutiniškai dar apie 7 GWh energijos per metus, o prekybos tinklo rezervuota elektros galia iš viso sumažėjo penktadaliu“, – sako G. Širvinskas.
Nors parduotuvių skaičius padidėjo, nuo 2017 m. iki 2020 m. bendrovės valdomo prekybos tinklo sąnaudos per metus nepakito ir siekia apie 46GWh. O standartinei „Norfos“ parduotuvei, kurios plotas siekia apie 2000 kv.m, šiandien pakanka apie 80kW rezervuotos galios ESO tinkle.
„Tai atitinka penkių individualių namų poreikį, nors realiai sunaudojamas kiekis būna dar mažesnis. Ir tai yra net kelis kartus mažesnis galios poreikis nei kitų Lietuvoje esančių prekybos tinklų analogiškose parduotuvėse, kurioms rezervuojama 300kW ir daugiau“, – palygina G. Širvinskas.
Nuo lempučių iki jėgainių
Pasiekti tokių rezultatų leido įdiegtos monitoringo sistemos, stebinčios kiekvienos energiją vartojančios sistemos darbą, bei vis labiau tobulinami inžinerinių sistemų valdymo algoritmai, kurių tobulinime dalyvauja ir pati bendrovė. „Norfa“ taip pat investuoja į sprendimus, kurie suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti gamtos teikiamą energiją – nakties vėsą, lauke esantį šaltį ar saulės energiją. Net ir šaldytuvų išskiriama šiluma tinkle yra panaudojama.
„Jei nori sunaudoti mažiau elektros, reikia rasti būdų, kaip ją naudoti optimaliai. Atradome, kaip parduotuves apšviesti tik tiek, kiek reikia, ten, kur reikia. Pasirūpinome taupiomis atitinkamo galingumo LED lempomis ir, kad jos šviestų ne tuščiai į lentynas, o konkrečiai į prekes“, – ir mažus sprendimus vardija D. Dundulis.
Visose darbinėse „Norfos“ parduotuvių patalpose įrengti judesio jutikliai ir šviesa įsijungia bei išsijungia automatiškai. Tai leido apšvietimui skiriamos energijos sąnaudas sumažinti 3-4 kartus. Kasdienis prekių pristatymas į parduotuves leido dvigubai sutaupyti dar ir prekių šaldikliams anksčiau skirtos elektros kiekį. Parduotuvėse taip pat naudojama energetiškai efektyvi ir taupi technologinė įranga, pavyzdžiui, atnaujintos kepimo krosnys. Tarp naudojamų sprendimų – ir vėdinimo rekuperacinės sistemos, šilumos siurbliai. O ant kai kurių parduotuvių stogų jau galima rasti saulės (fotovoltines) jėgaines, kurių dienos metu pagamintos energijos, užtenka užtikrinti parduotuvės poreikius.
Svarbu ir tai, kad per šį laikotarpį „Norfa“ ne tik taupė energiją, tačiau gerino ir darbuotojų bei klientų komforto sąlygas parduotuvėse: papildomai investavo į papildomus vėdinimo įrenginius bei apšvietimo gerinimą. ESO duomenimis, „Norfos mažmena“ kartu su bendrove „Rivona“ savo veikloje naudoja maždaug 0,66% visos Lietuvos elektros energijos.
