Uostamiesčio valdžia verslininkus verčia baudžiauninkais?

Pagal savivaldybės ir „Rivonos“ pasirašytą infrastruktūros sutartį prekybininkai įsipareigojo skirti apie 2,2 mln. Eur, kad būtų atliktas kapitalinis sankryžos remontas, įrengiant eismo saugą gerinančias priemones, o miesto valdžia, savo ruožtu, kaip numato įstatymai, įsipareigojo kompensuoti prekybininkams šią sumą.

Vykdant sankryžos rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad atliktų, suplanuotų, papildomų darbų apimtys ir kaštai žymiai išaugo. Todėl 2023 m. kovą „Rivona“ uostamiesčio savivaldybės paprašė pakoreguoti sutartos kompensacijos dydį, nes už papildomus remonto darbus „Norfos“ valdytojai turėjo sumokėti 3,3 mln. Eur daugiau nei buvo numatyta sutartyje. Vėliau paaiškėjo, kad bendros išlaidos už sankryžos rekonstrukciją viršijo 5,6 mln. Eur sumą.

Savivaldybė į tai reagavo „savotiškai“, atsisakydama kompensuoti prekybininkams ne tik už papildomus darbus, bet ir mokėti pirminę, infrastruktūros sutartyje numatytą, beveik 2,2 mln. Eur išmoką. „Rivona“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir pareikalavo keisti kompensacijos sumą į 5,62 mln. Eur bei įpareigoti savivaldybę ją išmokėti bendrovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė, jog tokie bendrovės reikalavimai neįrodyti ir juos atmetė.

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio teigimu, susidarė stebėtina padėtis. „Kartais atrodo, jog už lango 90-ieji, kai nevykdomi jokie įsipareigojimai, ir teisus tas, kuris turi didesnę galią. Deja, tam pritaria ir vietos teismas“, – sakė „Norfos“ vadovas.

Tapo padėties įkaitas

Primename, kad Klaipėdoje, Gedminų g., „Norfos“ prekybos centro statybos buvo beveik baigtos jau 2022 m. viduryje, tačiau dėl užtrukusios Statybininkų pr. rekonstrukcijos parduotuvė negalėjo pradėti dirbti ištisus metus. Dėl prastovos nuostoliai siekė šimtus tūkstančių eurų. „Norfai“ nebuvo leidžiama pradėti veiklos, kol nebus sutvarkyta sankryža. Miesto valdžia demonstravo jėgą, versdama verslininkus atlikti sutartyje nenumatytus papildomus darbus.

O sankryžos rekonstrukcija užtruko, nes atsirado nenumatytų papildomų darbų, pvz., strigo procesai su ESO dėl energijos skirstomųjų tinklų perkėlimo, aukštos įtampos kabelio klojimo darbų, projekto keitimo, projektinės kainos ir priemokų derinimo klausimų ir kt., dėl kurių „Norfa“ neturėjo būti atsakinga.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2907?placement=

Ne visiems sąlygos vienodos

Keista situacija susidarė minimoje uostamiesčio dalyje dar ir dėl to, kad visai šalia vienu metu pradėjo dygti būtent dviejų konkurentų – „Lidl“ ir „Norfa“ – prekybos centrai. Nors „Norfa“ savo projektą pradėjo įgyvendinti pirmoji, tačiau „Lidl“ pradėjo veikti anksčiau, kol „Norfa“ toliau sprendė infrastruktūros įrengimo problemas.

Ne „Norfos“ naudai susiklostė ir finansinė padėtis dėl infrastruktūros įrengimo: „Norfa“ papildomai infrastruktūrai Statybininkų pr. išleido per 5,62 mln. Eur, o „Lidl“ investicijos į miesto infrastruktūrą buvo kelis kartus mažesnės (pasak žiniasklaidos – apie 0,5 mln. Eur) ir apsiribojo tik parkavimo aikštelės prie „Lidl“ parduotuvės pagerinimu. Abiejų prekybos centrų projektavimas vyko vienu metu, tačiau „Norfos“ įsipareigojimai miestui kažkodėl buvo daug didesni nei „Lidl“. Taigi, du prekybos centrai, į kuriuos dauguma pirkėjų vyksta tuo pačiu Statybininkų pr. (per „Norfos“ sutvarkytą sankryžą), prie prospekto rekonstrukcijos finansiškai prisidėjo labai skirtingai.

Be to, „Lidlui“ savivaldybė kompensavo darbų išlaidas, o „Norfai“ – ne.

Valdžios reikalavimai brangina maistą

D. Dundulio teigimu, pasikartojantys ir vis didėjantys valdžios reikalavimai verslininkams mokėti už įvairius infrastruktūros darbus, kaip būtina sąlyga norint pradėti verslą, primena 90-uosius. Tokie valdžios veiksmai pridaro prekybininkams didelių išlaidų, dėl kurių, beje, brangsta maisto produktai. Juk galiausiai už viską sumoka vartotojas.

„Pirmosios instancijos teismo sprendimą, suprantama, skųsime, teisybės ieškosime aukštesniuose teismuose“, – piktinosi D. Dundulis.