Vilniaus taryba pritarė Nacionalinio stadiono komplekso projekto pakeitimams
Už sutarties pakeitimų projektą balsavo 27 tarybos nariai, prieš buvo 17, susilaikė trys.
Pagal pasirašytą sutartį tarp investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo, Vilniaus miesto bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat papildomą privataus partnerio prašymą bus indeksuota komplekso Šeškinėje statybos darbų kainą, taip pat įsigyta papildomų darbų. Taip kaina didėtų iki 157,26 mln. Eur (su PVM), kai dabar ši suma siekia 156,06 mln. Eur.
Savivaldybė teigia, jog sutrumpinus mokėjimų už darbus koncesininkui grafiką nuo 22 iki 2 metų, tai esą leistų sutaupyti 38,11 mln. Eur palūkanų išlaidų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nacionalinio stadiono kompleksas: 5 svarbiausi faktai prieš miesto sprendimą
„Taryba nusprendė, kad miestui reikalingas tiek Nacionalinis stadionas, tiek visa aplink jį suplanuota socialinė infrastruktūra sportui, kultūrai, ugdymui. Šis sprendimas leidžia mums judėti į priekį ir pereiti prie kito etapo – pakeitimų derinimo su Europos Komisija ir nacionalinėmis institucijomis bei statybos darbų grafiko derinimo su nauju investuotoju“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras.
Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje meras sakė, kad sutarties pakeitimai turėtų įsigalioti per kelis mėnesius, tai priklauso nuo Europos Komisijos išvadų.
„Prognozuojame, kad stadionas bus pastatytas 2026 m. pabaigoje, konkrečią datą sunku pasakyti. Būsimo koncesininko (NT plėtros bendrovės „Hanner“ – VŽ) ryžtas yra, tikimasi, kad bus pastatyta anksčiau“, – sakė V. Benkunskas.
Meras pažymėjo, kad dar bus laukiama ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų.
„Su ja jau apsikeitėme nuomonėmis, dar toliau kalbėsime“, – teigė jis.
Pasak jo, po sutarties įsigaliojimo statybos bus atnaujintos, o tai dienų–savaičių klausimas.
Indeksacija veiks iš abiejų pusių
Adomas Bužinskas. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, posėdyje teigė, kad vien tik futbolo stadiono kaina – 52,4 mln. Eur – sudarys mažiau nei pusę visos statybų kainos.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2409?placement=
Anot A. Bužinsko, jei statybos sąnaudų elementų kainų indeksas, kurio pagrindu dabar indeksuojama sutartis, sumažėtų, savivaldybė nepermokėtų.
„Indeksacija veikia iš abiejų pusių, pasikeitus aplinkybėms, (mokama – VŽ) suma gali sumažėti. Turime „open book“ (atviros knygos – VŽ) principą išlaidų sekimui, ir jeigu kas pasikeistų, mes galėtume juo pasinaudoti“, – sakė jis.
Administracijos direktoriaus teigimu, už komplekso operatoriaus parinkimą atsakingas koncesininkas.
„Faktas, kad tas mechanizmas atrankos kažkoks bus, bet mes jame kaip miestas nedalyvausime, nes operavimo klausimai yra koncesininko. Jei matytume, kad pasirenkamas blogos reputacijos operatorius, mes savo nuomone išsakysime, bet teisiškai tai koncesininko klausimas“, – tikino jis.
Nepritarus EK, projektas žlugtų
Administracijos direktorius teigė, kad pagal sutarties pakeitimo projektą koncesininkas po kainos indeksavimo nebegalės prašyti papildomai didinti jo kainą: „Tikėtina, o, tiksliau, esu beveik garantuotas, kad šiuo klausimu taryboje esame paskutinį kartą.“
Atsakydamas į klausimą, kas būtų, jeigu EK atsisakytų patvirtinti atnaujintą koncesijos sutartį su indeksuota kaina, A. Bužinskas teigė, jog tai reikštų projekto žlugimą.
„Tos sutarties rėmuose mes jau nebegalėtume daryti kažkokių pakeitimų, kas leistų jį išsaugoti. Tuomet planas „B“, matyt, yra ruoštis teisminiams procesams ir aiškintis, kas kaltas, kad projektas neįvyko, – savivaldybė ar koncesininkas“, – teigė administracijos direktorius.
Pasak A. Bužinsko, dėl papildomų darbų komplekso statybų laikas ilgėja 1,5 metų.
Kreipėsi į STT
Artūras Zuokas, dirbantis opozicinėje „Laisvės ir teisingumo“ frakcijoje, dėl sutarties pakeitimo trečiadienį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas atlikti korupcijos rizikos analizę, praneša BNS.
A. Zuokas per tarybos posėdį laikėsi pozicijos, kad indeksuoti reikėtų ne visą darbų kainą, o iš jos atėmus jau suteiktas projektavimo, tyrimų, tarp jų ir geodezinių, paslaugų išlaidas, kurias patyrė koncesininkas.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Turto bankas, valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė, imasi naujo vaidmens viešųjų įstaigų segmente ir startuoja bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybine kolegija. Turto banko viešuosiuose aukcionuose atsidurs net 25 kolegijos objektai, kurių bendra vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Tai svarbaus etapo pradžia – naujas teisinis reglamentavimas leido Turto bankui tarpininkauti viešosioms įstaigoms parduodant jų turtą. Šia galimybe jau domisi ir kitos įstaigos, turinčios nebenaudojamo turto.
