Nori kad šoviniai nepereitų? Dedi spec. gipso plokštę ir problemos išspręstos. Tada gausi iš artilerijos ar tanko šūvį, ar tiesiog įmes granatą. Geriau tau tada būtų?

Kol medžių kerti ne daugiau, nei jų atauga, tol didelės žalos gamtai nėra. Didesnė žala ta, kad atsodinami monokultūriniai miškai. Karkasinis namas statosi greičiau, yra tikslesnis, viduje daug tyliau, daug lengviau užtikrinti sandarumą ir didelę varžą, o sienos nepatampa 50cm+ Namą stačiau, kai buvo privaloma B klasė, tai daug energetiškai efektyviam/pasyviam namui medžiagų nebuvo, o kas buvo brangu. Tai brangių ir nebūtinų nedėjau, tai gavosi tik A+ energinio naudingumo namas, dar pagal seną klasifikaciją. Pagal naują jau būtų A++. Daugiausia prie kainos prisidėjo lauko durys. papildoma vata kainavo centus, gal 1000-2000 Eur. Dar už medieną ekstra išėjo ~1000 Eur, nes reikėjo platesnių lentų. Namas laisvai stovės 100 metų, jei nebus paliktas apleistas. Na lygiai kaip ir mūrinis namas, kuris ilgai nestovi, kai stogas prakiūra.

Medinė statyba - palankiausia aplinkai, nes mediena dėl orų kaitos į aplinką išskiria mažiausiai teršalų lyginant su kitomis statybinėmis medžiagomis. Be to, medienoje "užrakinamas" CO2, medinius pastatus daug lengviau rekonstruoti, renovuoti.... be to, medinis statinys - lengvesnis, taigi pamatų nereikia kasti taip giliai, taigi gruntinių vandenų taršos rizika mažesnė... vieni pliusai.

Ar bent pats suprantate, ką parašėte? Rekonstruoti lengviau? Čia kurioje vietoje lengviau? Renovuoti lengviau? O kas konkrečiai lengviau renovuoti lyginant su mūriniu? Ką reiškia "nereikia pamatų kasti taip giliai"? Kokių pamatų? Kam kasti giliai? Ir prie ko čia pamatai ir gruntinių vandenų tarša? Trumpai tariant - daug skambių frazių, skirtų tik neišsilavinusių asmenų vaizduotei sužadint.

www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000318096/ kaip-namu-statyba-prisideda-prie-spartesnes-klimato-kaitos Pasiklausykite.

Už nuorodą ačiū, bet kas iš jos? Ten jokių argumentų apie "lengvesnę rekonstrukciją ir renovaciją" ar "pamatų riziką gruntinių vandenų užteršimui", kuriuos čia tamsta bandote prakišti. Užtat yra apie klijuotinę medieną, šiuolaikinį medienos apdorojimą cheminėmis medžiagomis nuo puvinio bei ugniaatsparinimą, kai tų cheminių medžiagų dalelių po to aptinkama patalpų vidaus ore, kuriuo kvėpuoja tokiam name gyvenantys.

Medienos apdorojimą? Kam ją apdoroti, jei niekas nemirks vandenyje? Atsparumas ugniai yra laikinas. Atsparumą ugniai pasiekti galima su medžiagomis. Pvz. dedant akmens vatą, kol pradės medis degti, praeis bent 30 minučių. O tinkamai sudėjus gipso kartoną, gali ir valanda praeiti. Kas turi degti valandą kambaryje? Fasadas lygiai taip pat gali būti iš nedegių medžiagų. Em, šiaip medinės konstrukcijos neturėtų likti atviros, ir net jei dengti prieš pelėsius medžiagas, tai dengiama ventiliuojamoje pastogėje, ne pertvarose, kurios ribojasi su vidumi. Karkasinio namo rekonstravimas labai paprastas. Kai nebuvo apdailos, sumąstėme, kad norime vieną kambarį perdaryti. Karkasai buvo susukti, bet neuždėtas gipsas. Per porą valandų buvo kambarys perdarytas ir panaudotos tos pačios medžiagos. Daugiausia darbo buvo nuo plokštuminio pamato nupjauti lentą. Nupjauti, nes priklijuota tokiais klijais, kad atlupsi nebent su betono gabalu, arba medžio gabalu (greičiausiai pastaruoju).

Medienai gal netgi geriau, jei ji nuolatos mirksta vandenyje. Blogiau, kai drėgmė veikia periodiškai. Todėl ją ir reikia saugoti nuo drėgmės, kondensato, pelėsio. Pats parašėt, kad apsaugoti nuo ugnies galima su akmens vata ar gipsokartonu, bet mūrui to daryti nereikia. Štai ir skaičiuokit CO2 pėdsaką nuo visų papildomų apsauginių medžiagų įrengimo. Rekonstrukcija tai nėra pertvaros išrinkimas ir surinkimas kitoje vietoje, pasidomėkite. Mūriniam name pertvaras galima iš gipsokartono padaryti ir lygiai taip pat lengvai perkelti į kitą vietą.

nuo kada medinė statyba yra greenwashingas? Žmonės pagrinde mediniuose namuose gyveno visą žmonijos istoriją, tik paskutinius pora šimtų metų įsigalėjo betono kultas.

Skaitykite dar kartą: "nepasiduoda greenwashing'ui ir nenaudoja medienos ten, kur nereikia." Čia neina kalba apie medines trobeles. Su tokia logika pasiūlykite KAM dar ir bunkerius iš medienos statyti, na kad tvariau būtų. Ir lėktuvus gali iš medienos gaminti, juk pirmieji lėktuvai buvo iš medienos, tiesa?:) Lėktuvų iš metalo lydinių kultas įsigaliojo tik paskutinį šimtmetį, ane?:)

Jūs pasidomėkite aukščiausiu medinių konstrukcijų pastatu pasaulyje. Nustebsite. Nes tai tikrai ne medinė trobelė.

Medinę trobelę paminėjau atsakydamas į tamstos argumentą komentare: "Žmonės pagrinde mediniuose namuose gyveno visą žmonijos istoriją". Ar, galbūt, teigiate, kad visą žmonijos istoriją žmonės gyveno "aukščiausių medinių konstrukcijų pastatuose pasaulyje"?:) Diskusijoje reikėtų būti labiau nuosekliam.

Mediena, yra labai lanksti statybinė medžiaga, kuri pasitelkiama šiais laikais ten, kur plienu pasiekti rezultato norimo nepavyksta - pvz. stadionų stogus statant, norint išgauti kuo didesnius atstumus be papildomų atramų. mediena atsparesnė ir žemės drebėjimui, kadangi sveria mažiau, reikalauja ir paprastesnių pamatų. Taip pat tampa efektyviu CO2 užrakinimo būdu. Renovacija ar rekonstrukcija irgi daug daugiau laisvės palieka nei betonas. Neatsparumas gaisrui yra mitas. Tinkamai naudojamos medinės konstrukcijos net atsparesnės gaisrui gali būti. O jei jau gaisras įvyko (šiaip dėl viduje esančių daiktų, ne dėl konstrukcijų užsidega namai), tai po gaisro iš blokelių namas lygiai taip pat nebetinkamas eksploatuoti ir sienas turėsi griauti, jei pačios nenuvirs, nes po karščio tokio gavimo tiesiog pasidaro trapesni.

Neturiu nieko prieš statybinės medienos naudojimą ten, kur tai racionalu ir pagrįsta.

Popierius - panaudojai, ir jau perdirbk, taigi medienos gyvavimo trukmė popieriuje - kelios dienos. Medinės statybos konstrukcijos - panaudojai, ir stovi šimtą metų. Skirtumas akivaizdus.

Ačiū, logiška

ne, nereik girgždančios bakūžės mums, geriau gyvensim monolite su krintančiais balkonais...