NT vystytojai: „protingi pinigai“ juda į Vilniaus pietvakarius

Vilniečiai pamilo per pandemiją 

Vilniaus miesto teritorija, išsidėsčiusi į vakarus nuo Trakų Vokės, ilgus metus buvo savotiška „NT rinkos dykuma“. Individualių namų kvartalai buvo aktyviai vystomi kituose geografiniuose Vilniaus „vektoriuose“, o štai pietvakariai tyliai žvelgė į beribius miško plotus ir laukė savojo laiko. 

„Gerą impulsą šios teritorijos apgyvendinimui davė pandeminio laikotarpio aplinkybės. Aplink jokių daugiabučių, gamta supa iš visų pusių, oras švariausias Vilniuje, vakariniams pasivaikščiojimams kviečia Trakų Vokės ir Lentvario dvarai, o kurortinės Trakų maudynių vietos vos už dešimties minučių kelio”,- teritorijos privalumus dėsto „Mašida“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Tomas Jankauskas: „Nenuostabu, jog NT vystytojai suskubo konkuruoti dėl šio ypatingo Vilniaus žemės lopinėlio“. 

Vilniaus pietvakariai pandemijos įkarščio metais „spurtavo“ kartu su visa sostinės gyvenamųjų namų rinka. Kaip anuomet buvo skelbta žiniasklaidoje, 2020-aisiais Trakų Vokės ir Mūrinės Vokės mikrorajonuose buvo sudaryta beveik pustrečio šimto namų valdos sandorių arba 62 proc. daugiau nei 2019-aisiais. 

Karantino maniją pakeitė investicinė logika 

Kaip pastebi ekspertai, pandeminio laikotarpio NT sandoriai pasižymėjo savotiška manijos psichologija. Gyventojai ėmė skubiai peržiūrinėti savo gyvenimo prioritetus – erdvesnis būstas būdavo perkamas kaip atsakymas į gyvenimo prasmės klausimus. Kiti skubėjo pirkti dėl to, kad perka visi – visuomenę persmelkė vadinimasis FOMO (liet. Baimės nespėti į nuvažiuojantį traukinį) efektas. Be to, NT maniją skatino itin „pigios“ paskolos bei valdžios vykdytos ekonominio skatinimo priemonės. Visa tai prisidėjo prie spartaus NT kainų augimo. 

Kaip pastebi NT vystytojai, šiandien interesantai į apžiūras ateina su visiškai kitokiu psichologiniu nusiteikimu nei pandemijos metais. Šis nusiteikimas taikliausiai apibūdintinas kaip investicinis. „Šiuo metu NT rinkoje aktyviausiai veikia vadinamieji protingi pinigai“,- teigia „Mašida“ atstovas: „Interesantai mėgina identifikuoti, kurios Vilniaus lokacijos vis dar yra nepagrįstai nuvertintos, o kur būstų kainos jau yra pasiekusios burbulo stadiją – bendrai sostinės rinkai stabtelėjus, investiciniu mąstymu pasižymintys pirkėjai ieško patrauklių galimybių laiku užsiimti savąją teritoriją vienoje sparčiausiai augančių Europos sostinių“. 

Būtent tarp skirtingų lokacijų susiformavusi kainų asimetrija Trakų krypties teritorijoms Vilniaus mieste leidžia išlikti paklausiomis net ir didžiajam NT apsipirkimui atslūgus. Nors teritorijose tarp Trakų Vokės ir Lentvario pandemijos metais buvo stebimas pardavimų šuolis, ši lokacija nesuspėjo tapti „mados reikalu“ ir išlieka rečiau apstatyta. Paklausos ir pasiūlos svarstyklės nulemia tai, jog vidutinės kainos čia kol kas išlieka žemesnės. 

„Duomenų centro“ duomenimis, namų valdos paskirties žemės sklypo kaina šioje zonoje (teritorijose greta Užukampio ir Račkūnų) siekia 45 tūkst. eurų, o štai šiaurės vakarų (Zujūnai, Bukiškis) ir šiaurės (Avižieniai, Bajorai, Tarandė) kryptyse analogiškų sklypų kainos vidurkis kur kas didesnis – 58 tūkst. eurų. Panašūs skirtumai fiksuojami ir lyginant vidutines naujos statybos gyvenamųjų namų kainas. Kvadratinis metras aptariamoje teritorijoje vidutiniškai kainuoja 1970 eur, o kitose lyginamosiose teritorijose atitinkamai - 2650 eur ir 2800 eur. 

„Kiekvienas interesantas atsineša ir labai asmeninius Vilniaus lokacijų lyginimo kriterijus, tačiau vieną kriterijų išskiria beveik visi Vilniaus pietvakarių kryptimi susidomėję pirkėjai – tai lūkestis, jog čia įsigytas turtas tarnaus kaip investicija ir padės apsaugoti santaupas nuo infliacijos“,- mintimis dalinasi T. Jankauskas. 

Infrastruktūra – dovanų 

Naujai plėtojamuose gyvenamųjų namų kvartaluose apsigyvenę naujakuriai dažnai susiduria su skaudžia realybe. Jei NT įsigyjamas iš sąžiningo ir modernaus vystytojo, pirkėjai gali pasidžiaugti tvarkinga artimąja kaimynyste, tačiau vos išžengus už kvartalo ribų civilizacija baigiasi: iki išreklamuotų miškų nėra kaip prieiti, pasivaikščiojimo takų nėra, aplinka nehumanizuota, o likęs be automobilio gyventojas savo namuose pasijaučia tarsi kalėjime. 

Pirkėjai teikia prioritetą NT projektams, plėtojamiems Vilniaus miesto teritorijos ribose, tačiau net ir tai negarantuoja tvarkingos kaimynystės. Gyvenamųjų namų rajonų infrastruktūros vystymas retai kada papuola tarp pačių skubiausių miesto prioritetų, todėl laukti „civilizacijos“ dažnai tenka labai ilgai. Šia prasme pranašumą turi lokacijos, kuriose infrastruktūros užduotys yra pavedamos verslui. 

Aptariamoje Vilniaus teritorijoje, netoli Lentvario, šiuo metu statomi net trys didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų logistikos centrai su biurų patalpomis. Šių centrų paskirtis nėra gamybinė, todėl verslo įsiliejimas į teritoriją nesukels problemų dėl perteklinio triukšmo. O pagrindinė nauda aplinkinių teritorijų gyventojams yra ta, jog verslo grupės yra įpareigotos investuoti į infrastruktūrą (kelius, sankryžas, dviračių takus, autobusų stoteles). „Emociniai pirkėjai perką tai, ką mato jų akys, o racionalūs, vertės augimo siekiantys pirkėjai numato, kaip teritorija gali atrodyti po metų ar dvejų“,- teigia „Mašida“ atstovas. 

Kaip papildomas pietvakarių krypties privalumas išskiriamas ir platus kelių, vedančių link miesto centro, tinklas. Dėl šios priežasties ir santykinai netankaus apgyvendinimo šių Vilniaus teritorijų gyventojai, keliaudami link centro, su eismo spūstimis beveik nesusiduria.