Baltijos NT apdovanojimai: susipažinkite su geriausiais prekybos centrų projektais
Septintą kartą organizuojamuose Baltijos NT apdovanojimuose ekspertai įvertins pernai baigtus plėtoti būsto, biurų, prekybos, industrinius ir konversijos projektus.
Šiandien kviečiame susipažinti su finalininkais prekybos centrų kategorijoje. Nuo lapkričio pradžios už geriausią projektą galės balsuoti ir VŽ skaitytojai.
Šiemet prekybos centrų kategorijoje – 4 finalininkai, projektai Latvijoje bei Estijoje.
„Saga“
2020 m. rudenį nekilnojamojo turto plėtros bendrovė VPH Latvijos sostinėje Rygoje atidarė prekybos centrą „Saga“, į kurį investavo 68 mln. Eur. Tuomet Juris Barkanas, įmonės „VPH Latvia“ direktorius, teigė, kad nors pandemija įnešė tam tikrų pokyčius, centrą, kaip ir planuota, pavyko atidaryti baigiantis rudeniui.
Apie 57.000 kv. m ploto prekybos centras pastatytas prie „Ikea“ parduotuvės. Jame patalpas nuomojasi mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“, sporto prekių tinklas „Decathlon“, kursis sodo centras „Hortes“, aktyvaus laisvalaikio prekių parduotuvė „Jahipaun“, taip pat veiks privatus vaikų darželis, sveikatos priežiūros centras, maisto ir kavinių erdvė.
Panašų projektą VPH yra įgyvendinusi ir Lietuvoje, greta „Ikea“ parduotuvės – 2016 metais atidarė prekybos centrą „Nordika“. Jo plotas siekia 40.000 kv. m, į projektą investuota 50 mln. Eur.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1117?placement=
„Origo“
Norvegijos kompanija „Linstow Center Management“ 2020 m. Rygos centre atidarė prekybos centrą „Origo“, kurio plotas išaugo nuo 35.500 kv. m iki 81.800 kv. m. Pastate prekybai skirta 35.700 kv. m nuomojamo ploto, biurams – 11.100 kv. m.
Bendros investicijos į projektą siekė 75 mln. Eur. Jis buvo sertifikuotas pagal tarptautinę sistemą BREEAM.
„Prekybos centras suprojektuotas kaip lengvai prieinama miesto erdvė visiems žmonėms, įskaitant tuos, kurie turi judėjimo, regos ar klausos negalią, tėvus, dviratininkus, besinaudojančius viešuoju transportu, automobiliais ar elektromobiliais. Esame įsitikinę, kad erdvės, kuri yra draugiška gamtai, aplinkai ir žmonėms kūrimas turi būti bet kokio naujo pastato ar didelio projekto pagrindas“, – anksčiau Evija Majevska, prekybos centro komercijos direktorė.
Prekybos centre yra 159 parduotuvės ir 17 restoranų, o biurų pastate įsikūrė 7 kompanijos: „Enlabs Group“, „TheSoul Publishing“, „Narvesen & Caffeine“, „Hili Properties“, „Colliers International“, LETA ir „TVNET Group“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1118?placement=
„Via Jurmala Outlet“
2020 m. išparduotuvių miestelis „Via Jurmala Outlet Village“, įsikūręs tarp Rygos ir Jūrmalos esančioje Pinkių gyvenvietėje, atsidarė neužpildęs dalies prekybinio ploto. Tuomet objekto plėtotojai VŽ pasakojo, jog nė vienas partneris neatsitraukė ir nebankrutavo, bet įsikuria vėluodami – dėl keliavimo ribojimų atstovai iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Baltarusijos neturėjo galimybių prie projektų dirbti nuosekliai.
13.500 kv. m ploto nuomojamose patalpose įsikūrė 75 parduotuvės, 5 kavinės ir restoranai, miestelyje yra vaikų žaidimų aikštelė, 200 vietų konferencijų salė.
Skelbta, jog „Via Jurmala Outlet “ pirkėjai galės įsigyti maždaug 100 pasaulyje populiarių prekių ženklų drabužių, avalynės, aksesuarų su 30–70% nuolaida.
Į pirmąjį prekybos centro etapą, kuris baigtas, investuota 25 mln. Eur. Objektą plėtoja grupė akcininkų, iš kurių pagrindiniai yra „Esterkin Family Investments“ ir Andrejus Dozorcevas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1119?placement=
„Vaike–Jarve“
2020 m. kompanija „Aromare“, priklausanti grupei „Silikaat Grupp“ Taline atidarė 18,6 mln. Eur pareikalavusį prekybos centrą.
Pastatą sudaro apie 15.000 kv. m biurų ir prekybos patalpų, o jo nuomininkai daugiausiai koncentruojasi statybos ir interjero segmentuose. Pastate taip pat įsikūrė ir sporto klubas.
„Tikimės, kad prekybos centras taps svarbia jungtimi tarp interjero ir baldų galerijų prie Pernu greitkelio, o mūsų nuomininkai teiks paslaugas, kurių čia trūko. Mes taip pat svarstome galimybę plėtoti logistikos centrą“, – tuomet sakė Jaakas Saarniitas, „Silikaat Grupp“ generalinis direktorius.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1120?placement=
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti kasmetiniame „Verslo žinių“ organizuojamame Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume. Jo partnerės – NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ ir „Ober–Haus“ – iš viso atrinko 68 būsto ir 48 komercinius projektus, iš kurių trumpajame sąraše atsidūrusius 22 geriausius vertina konkurso komisija.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinis daugiabučių projektas Pervalkoje, ikoniško teismo pastato konversija Klaipėdos senamiestyje, aštuonių hektarų ploto prekybos miesto statybos prie Jakų žiedo, Motociklų muziejus. Nestandartinius ir pajūrio veidą keičiančius projektus vystanti „Antai Group“ siekia prisidėti prie sparčios Klaipėdos krašto transformacijos. O artimiausi grupės tikslai - projektai Vilniuje ir Kaune bei atskiros statybų įmonės „Antai Statyba“ raumenų auginimas.
Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ – vienintelis RSHP (buv. Rogers Stirk Harbour + Partners) projektas Baltijos šalyse. Legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurta architektūros studija garsėja sprendimais, kuriuose konstrukcijos ir inžineriniai elementai atviri, demonstruojami kaip architektūrinės išraiškos dalis. Ši filosofija perteikta ir projektuojant „Sąvaržėlę“ – pastate numatyti individualizuoti „Schindler“ liftai išsiskirs savo ryškiu dizainu.
„Sėkmė – tai ne vienas staigus laimėjimas, ji susideda iš daugybės mažų kasdienių sprendimų“, – sako Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ vadovas. Ši mintis puikiai apibūdina ne tik jo vadovavimo principus, bet ir visos įmonės kelią. Per trisdešimt metų „Baltisches Haus“ išmoko augti, keistis neprarasdama savo vertybių ir išlaikyti verslumo dvasią.
Dar vienas svarbus žingsnis į tvaresnės ir inovatyvesnės transporto infrastruktūros ateitį – mūsų šalyje pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai realiomis eismo sąlygomis. Magistraliniame kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai jau įrengtas pirmasis bandomasis ruožas, kuriame naudojami specialiai sukurti asfalto mišiniai, mažinantys pasipriešinimą riedėjimui. Projektą „Klimatui neutralios kelių ir gatvių dangos“ įgyvendina AB „Kelių priežiūra“ ir VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas, bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra.
