Kaušpėdų ginče dėl autorių teisių – taikos sutartis, „Spaineta“ moka kompensaciją
Ginčas išspręstas projekto, dėl kurio autorystės nesutarė architektai, vystytojai UAB „Spaineta“ sutikus sumokėti kompensaciją.
Nors sudariusios taikos sutartį abi pusės atsiėmė savo ieškinius teismuose ir atsisakė pretenzijų, vis dar nenutrauktas dėl šios istorijos pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Kaušpėdams vis dar gresia profesinės savivaldos institucijos nuobauda.
Perėmė projektą
Praėjusių metų pabaigoje architektai Robertas Mažeika, Rita Mažeikaitė-Petraitienė ir Algimantas Mačiulis kreipėsi į Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybą dėl, jų nuomone, neteisėto autorinių teisių pažeidimo, kurį padarė architektai Algirdas ir Vilija Kaušpėdai.
Prieš dešimtmetį p. Mažeikaitės-Petraitienės IĮ „Mažasis atriumas“, kartu su architektais p. Mažeika, p. Mačiuliu, Tautvydu Rušinu ir Liudu Kalkiu parengė projektą dviem daugiabučiams sostinės Lvovo gatvėje. Projektas buvo parengtas ir statybos leidimas gautas neperduodant autorystės. Prasidėjus krizei, statybos neįvyko.
2014 m. projektą perėmė „Spaineta“, kuri iš pradžių kreipėsi į pirmojo projekto autorius su prašymu koreguoti projektą, tačiau vėliau nusamdė naują architektų komandą – Kaušpėdų vadovaujamą UAB „JP architektūra“. 2017 m. pavasarį „Spaineta“ pradėjo projekto, pavadinto „Centro duetas“, statybas, jas planuojama užbaigti šį rudenį.
Tuo metu p. Mažeikaitė-Petraitienė ir kiti pirmojo projekto autoriai kreipėsi į Statybos inspekciją bei Architektų rūmus, ginčydami statybos leidimą ir skųsdamiesi architektų profesinės etikos pažeidimais.
2017 m. pabaigoje Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba pripažino, kad Kaušpėdai pažeidė Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodekso nuostatas dėl naudojimosi kito architekto sukurta intelektine nuosavybe be jo sutikimo. Taryba rekomendavo 6 mėnesiams sustabdyti architektų atestatus, tačiau sprendimas buvo atidėtas, kai su tarybos išvada nesutinkantys Kaušpėdai kreipėsi į teismą.
Savo ruožtu p. Mažeikaitė-Petraitienė ir p. Mažeika iškėlė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, reikalaudami dėl pažeidimų nutraukti projekto statybos leidimą. Pirmojo projekto autorių iniciatyva taip pat šių metų pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl intelektinės nuosavybės pasisavinimo.
Laukia sprendimas
Sudarius taikos sutartį tarp šalių, abi bylos teismuose nutrauktos, tačiau Kaušpėdai ir toliau laikomi pažeidę profesinę etiką, teigiama Architektų rūmų pirmadienį išplatintame pranešime.
„Rūmai atkreipia dėmesį, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra susijusi ne tik su privačiais autoriaus interesais, bet yra pripažįstama viešuoju interesu – svarbia visuomenės vystymo sąlyga. Todėl ir pasiekus taikius susitarimus tarp autorių, nustatyti profesinės etikos pažeidimai vis tiek yra nagrinėjami Architektų profesinio atestavimo komisijoje, kartu įvertinant ir taikaus susitarimo faktą bei jo sudarymo aplinkybes“, – rašoma pranešime.
Sprendimą dėl atestatų stabdymo planuojama priimti per 1 mėnesį nuo bylos nutraukimo įsiteisėjimo.
Ikiteisminis tyrimas taip pat nenutraukiamas. Tiesa, pagal taikos susitarimą p. Mažeikaitė-Petraitienė ir p. Mažeika įsipareigojo kreiptis į prokuratūrą prašydami jį nutraukti.
Vadina nesusipratimu
Ponas Kaušpėdas VŽ informuoja, kad taikos susitarimas tarp dviejų architektų komandų ir projekto vystytojo pasirašytas praėjusią savaitę, ketvirtadienį.
„Mes išsiaiškinome visus etinius klausimus, visus teisinus klausimus, t. y. autorinės teisės dalykus, ir priėjome bendro susitarimo pasirašyti taikos sutartį, nes neturime vienas kitam pretenzijų“, – sako p. Kaušpėdas.
Anot jo, konfliktas kilo dėl nesusipratimo, mat „JP architektūrą“ pasamdžiusi „Spaineta“ nepateikė visos informacijos apie projektą.
VERSLO TRIBŪNA
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Turto bankas, valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė, imasi naujo vaidmens viešųjų įstaigų segmente ir startuoja bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybine kolegija. Turto banko viešuosiuose aukcionuose atsidurs net 25 kolegijos objektai, kurių bendra vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Tai svarbaus etapo pradžia – naujas teisinis reglamentavimas leido Turto bankui tarpininkauti viešosioms įstaigoms parduodant jų turtą. Šia galimybe jau domisi ir kitos įstaigos, turinčios nebenaudojamo turto.
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Pasak p. Kaušpėdo, dabar tikimasi situaciją taikiai išspręsti ir su Architektų rūmais.
„Manau, kad atsiradus naujoms aplinkybėms etikos taryba persvarstys šį atvejį ir atsižvelgs į mūsų taikos susitarimą“, – teigia architektas.
Kreipimąsi į tarybą jis sako rengiantis šiuo metu.
Kompensuoja vystytojas
Kaip VŽ informuoja p. Mažeikaitė-Petraitienė, taikos susitarimą iniciavo „Spaineta“ ir jos vadovas Darius Vaičiulis, mat vystytojas atsidūrė nepatogioje padėtyje, kai teisme pradėtas nagrinėti statybos leidimo klausimas.
„Statytojas pasiūlė tartis ir mes iš karto sutikome“, – sako architektė.
Pagal pasirašytą taikos susitarimą, „Spaineta“ p. Mažeikaitei-Petraitienei sutiko sumokėti 25.000 Eur kompensaciją.
Architektė akcentuoja, kad Kaušpėdai noro tartis nerodė.
„Su Kaušpėdais jokių etinių, teisinių ir pan. dalykų neaptarinėjome. Kaip minėjau, jie per dvejus metus mums net nepaskambino ir jokiomis informacinėmis priemonėmis nebendravo. Taikos dokumentai pasirašyti statytojo iniciatyva dviejuose skirtinguose kambariuose“, – teigia p. Mažeikaitė-Petraitienė.
Anot jos, konfliktą sukėlė ne vystytojo veiksmai.
„Teigti, kad statytojas kažko nepateikė, yra neetiška“, – į p. Kaušpėdo teiginius reaguoja p. Mažeikaitė-Petraitienė.
