NMA parama: vienam gyvenimo skola, iš kito reikalauja pusmečio pajamų

Nors oficialiai ES lėšos verslui kurti ir plėtoti regionuose skiriamos tam, kad paskatintų verslumą finansiškai prasčiau besilaikančiuose regionuose, kartais nutinka taip, kad bandymas pasinaudoti parama nuo jos gali atbaidyti ne tik paramos gavėjus, bet ir visus jų pažįstamus.

Iš Irmos Šorienės, su vyru Žilvinu Širvintų r. įkūrusios kaimo turizmo sodybą „Pušų šnaresy“, šiandien Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalauja sumokėti 15.689 Eur baudą. Ji skirta už tai, kad 2022 m. šeima iš veiklos gavo ne verslo plane užsibrėžtus 77.895 Eur, bet tik 32.000 Eur pajamų.  

Kaimo turizmo verslui įsivažiuojant lėčiau, nei tikėtasi, šeimai tai itin dideli pinigai. Beje, iš gautų pajamų šeima pagal paramos gavimo sąlygas dar turi samdyti vieną kaimo gyventoją.

Pradėjo verslą, prasidėjo COVID-19

Kaip pasakoja I. Šorienė, anksčiau šeima kaimo turizmu užsiimdavo mėgėjiškai, netoli Vilniaus turėjo nedidelę sodybą, kurią nuomodavo. Sodybai sudegus, pasitarę nusprendė, kad verta verslo imtis rimčiau ir patrauklesnėje vietoje.

2015 m. parašė verslo planą ir pateikė NMA dėl paramos. Sutartis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ pasirašyta 2017 m. pabaigoje.

Pagal ją šeima įsigytame žemės sklype pastatė pagrindinį 20 miegamų vietų sodybos pastatą, tris svečių namelius, pirtį, sutvarkė aplinką. Kiek viskas kainavo, dabar jau sunku suskaičiuoti, bet I. Šorienė preliminariai skaičiuoja, kad investuota virš 400.000 Eur. Parama siekė 196.118 Eur, o jos intensyvumas buvo mažesnis nei 50%. Trūkstama sodybai įkurti suma gauta iš santaupų, skolintasi iš banko, kuriam iki šiol kiekvieną mėnesį reikia sumokėti apie 1.500 Eur.

2018 m. pradėtos statybos užtruko, jas dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija. Dar nebaigta įrengti sodyba „Pušų šnaresy“ duris svečiams atvėrė 2020 m. lapkričio 16 d., o jau gruodžio viduryje turėjo užsidaryti dėl įvesto karantino.

„Niekur važiuoti negalima, nieko daryti negalima. Bet stūmėmės į priekį, toliau statėme. Parduotuvės statybos prekes palikdavo savo kieme, o mes pinigus pakišdavome po durimis. Vos baigėsi karantinas, prasidėjo karas Ukrainoje. Nekokia ta mūsų pradžia“, – prisimena I. Šorienė.

Pritrūko laiko įsivažiuoti

Nors 2022 m. Lietuvos turizmo sektoriui buvo ne patys blogiausi, I. Šorienei su vyru užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyko. Pasak jos, taip nutiko dėl įvairių priežasčių.

„2015 m. rašytas verslo planas tiesiog neatitiko 2022 m. realijų. Planuota namelį nuomoti už 100 Eur, bet dabar nuomojame už 70–80 Eur parai, nes tokia konkurencinė aplinka. Arba nuomoji už tiek, arba neturėsi gyventojų. Jau atsiranda 20–30% trūkumas pagal planą“, – guodžiasi verslininkė.

Taip pat, jos skaičiavimu, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus kaimo turizmo sodybai reikia bent 3 metų, per kuriuos susidaro nuolatinių klientų ratas, atsiranda rekomendacijų. Tai labai svarbu šiame versle, nes kaimo sodybų pasirinkimas gana didelis.

„Aišku, yra mūsų įsipareigojimai, gal reikėjo rašyti raštus anksčiau, dar ką nors daryti. Bet ne tas mums galvoje buvo, nes sodyba reikalauja labai daug dėmesio, mums svarbu buvo išsilaikyti, mes rimtai į tai žiūrime. O jie pažiūrėjo labai biurokratiškai. Gal jie savo planų nevykdo ir tiesiog reikia juos pasiekti“, – svarsto I. Šorienė.

Jos pasakojimu, vertindama šeimos argumentus dėl nepasiektų rezultatų NMA surengė nuotolinį posėdį, bet atrodo, kad jie NMA nebuvo įdomūs.

„Regis, jiems pliusą reikėjo užsidėti, kad svarstė, ir viskas. Kai tikrino, ar vykdome įsipareigojimus, matavo, ar palangių plotis atitinka projektą, neduok Dieve, pritrūks centimetro, skaičiavo rozetes, kad tik ko nors netrūktų, nes tada nemokėtų“, – prisimena „Pušų apsupty“ įkūrėja.

NMA sprendimą skirti beveik 16.000 Eur baudą šeima apskundė Žemės ūkio ministerijai, tačiau gavo atsakymą, kad viskas atitinka sutartį ir galiojančius teisės aktus.

Šiuo metu šeima svarsto kitas teisines galimybes, ką galėtų padaryti, kad išvengtų paskirtos sankcijos.

Nusprendė paramą atsiimti

VŽ neseniai rašė ir apie kitą atvejį, kai NMA skirta sankcija užkrovė paramą gavusiam žmogui nepakeliamą finansinę naštą.

Pasvalietis Liutauras Šauklys prašymą finansuoti kuriamą verslą – kaminų valymo įmonę – NMA pateikė 2016 m., o sutartis pasirašyta 2019 m. pradžioje. Už kiek daugiau kaip 26.000 Eur siekusią paramą verslininkas nusipirko autobusiuką, reikiamų įrankių ir pradėjo siūlyti dūmtraukių valymo paslaugas pagal individualią veiklą.

Pradžioje visai sėkmingai vykdytą verslą sustabdė COVID-19 pandemija. Kaip pasakoja L. Šauklys, dar prieš karantino paskelbimą žmonės, vengdami nereikalingų kontaktų, jo nebesamdė, teko atleisti įdarbintą žmogų. Siekdamas uždirbti pinigų pragyvenimui, kol buvo galima keliauti, L. Šauklys kartais išvažiuodavo padirbėti prie atskirų projektų į Nyderlandus.

Problemos prasidėjo mėginant pateikti NMA ataskaitas: bandant įkelti jas į sistemą atsirasdavo užrašas „Įvyko klaida, kreipkitės į agentūros specialistą“. Siekdamas įvykdyti prievolę, jis ne kartą telefonu ir e. paštu konsultavosi su NMA darbuotojais, buvo nuvažiavęs ir bandė pateikti dokumentus NMA Panevėžio skyriuje tiesiogiai, tačiau „gyvai“ dokumentų neėmė, nes reikia įkelti į sistemą.

2022 m. NMA atliko patikrą ir nustatė įvairių pažeidimų kaip prarastas įsigytas darbo įrankis, per COVID-19 atleistas darbuotojas, pati įmonės veikla esą iškelta už Lietuvos ribų, o ataskaitos, anot NMA, nepaisant daugybės bandymų, nepateiktos piktybiškai. Buvo nuspręsta nutraukti pasirašytą paramos sutartį ir pareikalauta grąžinti visą verslo pradžiai skirtą sumą.

Porą metų trukusio bylinėjimosi metu savo žodį tarė ir Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri 2023 m. nusprendė tenkinti L. Šauklio skundą. Komisijos manymu: „Agentūros skundžiamas sprendimas yra nepakankamai aiškus ir nemotyvuotas, neatliktas išsamus aplinkybių tyrimas ir nesudaryta galimybė pačiam pareiškėjui teikti papildomų paaiškinimų ir (ar) turimų duomenų (dėl veiklos vykdymo), todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ (Viešojo administravimo įstatymo – VŽ) reikalavimų.“

NMA šį sprendimą apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas Ginčų komisijos sprendimą panaikino, pripažino, kad dalis pretenzijų L. Šaukliui pagrįstos, bet paprašė sankcijas įvertinti dar kartą. Nutarta: „Panaikinti atsakovės NMA 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje taikyti apibendrintą sankciją – visos išmokėtos 26.155 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti Paramos sutartį, kad atsakovė iš naujo įvertintų, ar apibendrinta sankcija neturi būti mažesnė.“

NMA įvertino situaciją dar kartą ir vėl pareikalavo L. Šauklio grąžinti agentūrai visą sumą.

Tiesiog vykdo nurodymus

Paprašyta pakomentuoti konkrečius atvejus, NMA sako, kad tiesiog vykdo Žemės ūkio ministerijos nurodymus ir nieko šioje situacijoje pakeisti negali, nors kiekvieną atvejį ir stengiasi vertinti individualiai.

„NMA vertindama, kodėl paramos gavėjas neįvykdė savo įsipareigojimų, vertina informaciją apie visas pateiktas aplinkybes ir jas pagrindžiančius dokumentus. Atvejai, kai sankcijos netaikomos, yra įvardinti sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus taikymo metodikoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro įsakymu“, – sakoma VŽ atsiųstuose NMA atsakymuose į klausimus.

Atkreipiamas dėmesys, kad yra numatytos tam tikros projektų įgyvendinimo paklaidos. Pavyzdžiui, I. Šorienės atveju, jei pajamos būtų mažesnės mažiau nei 30%, nei suplanuota, sankcijos taikomos nebūtų.

Taip pat pabrėžiama, kad apskritai NMA skirtų sankcijų dydis yra itin menkas, palyginti su pagal priemonę išdalintos paramos dydžiu.

2014–2020 m. programiniu laikotarpiu pagal investicinio pobūdžio priemones skirtos paramos suma sudaro beveik 1,4 mlrd. Eur, kuri skirta pagal sudarytą 46.631 sutartį. Dėl rodiklių nepasiekimo skirtų sankcijų suma sudaro 0,07% visos sumos, nutrauktos 274 sutartys, dėl to reikalauta grąžinti suma sudaro 7,6 mln. Eur. 

Sankcijas žada mažinti

Anot NMA, įstaiga privalo griežtai prižiūrėti sudarytas sutartis ir jų įgyvendinimą, nes kitaip Lietuvai gali būti sumažinta ES parama.

„NMA kasmet audituoja Europos Komisija (EK), Europos Audito Rūmai, sertifikuojanti institucija ir Lietuvos institucijos: Žemės ūkio ministerija ir Valstybės kontrolė. EK vykdo atitikties patvirtinimo procedūrą tikrinant finansuojamų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, mokėjimo agentūros atitiktį akreditavimo kriterijams, valdymo ir kontrolės sistemą, kontrolės vietoje priemones ir pan. Nustačius pagrindinių ir (ar) papildomų kontrolės trūkumų, pažeidimų, neatitikčių ES reikalavimams, EK priima sprendimą taikyti finansinę pataisą ir sumažinti Lietuvai skirtos paramos biudžetą“, – komentare VŽ sako NMA.

Kartu agentūra atkreipia dėmesį, kad vienas NMA strategijoje įtvirtintų tikslų yra mažinti taikomų sankcijų skaičių, ir NMA kas metai deda visas pastangas, kad jų būtų taikoma kuo mažiau.

Apie sankcijų mažinimą kalba ir situaciją paprašyta pakomentuoti NMA kontroliuojanti Žemės ūkio ministerija. Nors, jos atstovo teigimu, viskas šiuo metu yra daroma vadovaujantis nustatytomis metodikomis, tvarka bus peržiūrima.

„Vienas šių metų mano kaip žemės ūkio ministro darbų yra peržiūrėti tvarkas ir sankcijų ūkininkams taikymo praktikas, kad neprasilenktų su sveiko proto principu. Norima, kad sankcijos būtų proporcingos padarytiems pažeidimams, ne didesnės, negu reikia sankcijų tikslams pasiekti“, – sako naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Teisininkai: tvarka griežtėja

Su NMA bylomis darbe dažnai susiduriantys advokatai agentūros geranoriškumu abejoja.

„Prieš keletą metų buvo skelbiama, kad NMA, pralaimėjusi ginčą Administracinių ginčų komisijoje ar teisme, toliau jų nebeskųs. Kurį laiką taip ir buvo, bet dabar iš esmės beveik visais atvejais NMA, kai jos sprendimai yra panaikinti, skundžia sprendimus teismui, jei panaikina Ginčų komisija, arba teikia apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jei sprendimą panaikiną pirmosios instancijos teismas“, – patirtimi iš savo bylų dalijasi Mindaugas Gadeikis, advokatų kontoros „AG Invest“ asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas.

Pasak jo, pasitaiko, kad, net ir pralaimėjusi visas instancijas, NMA vėl pradeda iš naujo tyrimus tam pačiam asmeniui ir bando jį vėl nubausti.

„Iš esmės susidaro įspūdis, kad vykdomas konkretaus asmens persekiojimas, kai kitų asmenų dėl panašių aplinkybių net netiria“, – piktinasi teisininkas.

Griežtėjančią valstybinių institucijų poziciją sprendžiant ginčus mato ir dr. Deividas Soloveičikas, advokatų bendrijos „Cobalt“ partneris. Pasak jo, sutarties nutraukimų, kurie turėtų būti kraštutinė priemonė, daugėja.

„Veikia biurokratinis mechanizmas, apie kurį mes daug pastaruoju metu kalbame: valdininkas mąsto – kas nutiks, jei jis nenutrauks sutarties, o tada ateis Valstybės kontrolė ir paklaus, kodėl jis esant tokiam pažeidimui nenutraukė sutarties? Jiems visada lengviau padaryti veiksmą, kurį gal vėliau paneigs teismas, bet jie bus ramūs. Čia yra esmė“, – įsitikinęs D. Soloveičikas.