Klaipėdos uostas ruošiasi: patraukli kryptis kruizų žemėlapyje
Daugiau kaip dvidešimt metų veikiančio Klaipėdos kruizinių laivų terminalo galimybės jau darosi ribotos, ypač norint priimti didžiuosius laivus arba vienu metu prie krantinės sutalpinti du lainerius. Būsimas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas, kurio statybas tikimasi užbaigti 2027-aisiais, – ne tik infrastruktūra ir krantinės dideliems kruiziniams laivams.
Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausančiame sklype šalia Žiemos uosto artimiausiais metais bus rekonstruojamos esamos ir statomos naujos krantinės, o akvatorijos gyliai pritaikomi didesniems laivams priimti. Naujojo terminalo erdvė taps atvira vieta – planuojama įrengti vandens pusę atveriantį amfiteatrą, pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio zonas.
„Statome ne tiesiog krantinę – tai bus visas kompleksas, iš viso apie 32 tūkst. kv. metrų teritorija. Neabejojame, kad ši erdvė bus patraukli ne tik kruizinių laivų turistams, bet ir naujas traukos centras šalia Kuršių marių“, – sako A. Latakas.
Taps traukos erdve klaipėdiečiams ir svečiams
Šalia terminalo bus statomas ir uosto valdymo centras, jo pirmame aukšte atsiras erdvių viešam naudojimui – pasitarimų, konferencijų salės, kavinė. O greta vystoma didžiulė „Memelio miesto“ teritorija.
„Nerastume geresnės vietos šiam kompleksui. Terminalas šiek tiek „išeis“ į marias, į uosto akvatoriją. Atplaukiantys laivai matys gražų vaizdą, o klaipėdiečiams ir turistams tai taps vieta, kur galima stebėti jūrinį gyvenimą“, – sako A. Latakas.
Uosto vadovas priduria, kad šis projektas – tarsi bambuko augalas, kuris ilgai brandina šaknis, o vėliau per kelias dienas šauna viršun: „Buvo daug nematomo paruošiamojo darbo, bet dabar visi klausimai išspręsti, įskaitant finansavimą, lieka techninis projekto įgyvendinimas.“
Numatoma, kad iš viso per 2025 metus mūsų šalies jūrų uoste bus prišvartuota bemaž 60 kruizinių laivų, apie 17 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Pernai Klaipėdoje viešėjo 53 kruiziniai laivai. Šiemet uostamiestyje laukiama apie 66 tūkst. kruizinių laivų keleivių. Aštuoni laivai į Klaipėdą atvyksta pirmą kartą – jei šios viešnagės bus sėkmingos, tikėtina, kad mūsų uostamiestis atsidurs naujų laivybos linijų maršrutuose. Tikimasi, kad šį sezoną uostas sulauks dviejų naujų laivybos linijų – „SeaDream Yacht Club“ ir „Atlas Ocean Voyages“.
Intensyviausi kruizinės laivybos mėnesiai Klaipėdoje – birželis ir liepa, tačiau šie metai ypatingi ir tuo, kad pirmasis kruizinis laivas Klaipėdą aplankė dar vasario mėnesį. O pernai paskutinio laivo sulaukta gruodžio mėnesį.
„To iki šiol dar nebuvo, kruizinės laivybos sezonas įprastai prasideda gegužės pabaigoje. Tačiau tendencijos keičiasi, sezoniškumas mažiau veikia kruizinę laivybą. Tai tik patvirtina, kad šiuolaikiškas kruizinių laivų terminalas mums būtinas. Būta atvejų, kai vienu metu į Klaipėdą atplaukė du kruiziniai laivai, vieną iš jų teko prišvartuoti krovos terminale – nepatrauklu keleiviams, nepatogu laivui. Terminalas išspręs šiuos niuansus“, – įsitikinęs A. Latakas. Jis pabrėžia, kad esamo terminalo galimybės ribotos priimti didžiuosius lainerius.
Baltijos jūra ar Karibai?
Naujajame terminale bus pastatytos dvi solidžios krantinės kruiziniams laivams – viena 222 metrų ilgio, kita 365 metrų. Pastaroji leis Klaipėdoje priimti beveik visus didžiausius laivus. A. Latakas mini, kad šiuo metu pasaulio vandenų rekordininkas yra „Icon Of the Seas“, plaukiojantis Karibų salyne ir talpinantis 8000 keleivių. „Šis į Klaipėdą gal ir neužsuks“, – juokiasi A. Latakas.
Didžiausias šiemet laivas, prišvartuotas Klaipėdoje, – 316 metrų ilgio „Mein Schiff“, talpinantis apie 2000 keleivių ir dar tūkstantį įgulos narių. Šis laivas Klaipėdos uostą šį sezoną aplankys net keletą kartų. Būna ir nedidelių kruizinių laivų – 81 metro ilgio.
Naujajame terminale laivai galės naudotis elektra nuo krantinės. Tai gerokai mažins laivų CO2 išmetimus į aplinką. Ruošiantis priimti daugiau kruizinių laivų, bus investuojama į komunikacijas, laivo priėmimo paslaugų sistemas. Visiems šiems sprendimams bus pasitelkiamos aplinkai draugiškos inovatyvios technologijos.
„Lankydamiesi parodose girdime, kad, plėtojant kruizinę laivybą, labai svarbu teikti kokybiškas laivų priėmimo paslaugas: laivo įvedimo į uostą, apsukimo, prišvartavimo paslaugas, išspręsti nuotekų šalinimo problemas. Įsivaizduokite laivą, kuris atplukdo du ar tris tūkstančius keleivių, dar tūkstantį įgulos. Naujajame terminale bus sudarytos sąlygos visapusiškai aptarnauti laivą“, – teigia A. Latakas.
Šalia kruizinių laivų terminalo žadama įrengti ir nedidelį uostelį mažiesiems pramoginiams laivams – tai spręs marinų stygių Klaipėdoje, suteiks patrauklumo uostamiesčiui.
Klaipėdos uosto vadovas priduria, kad kruizinės laivybos patrauklumą didina ir ekskursijų, kurias gali rinktis į uostą atvykę keliautojai, pasiūla. Į mūsų uostamiestį atvykstantys keliautojai susidomi galimybėmis apsilankyti ne tik uostamiestyje, bet ir Palangoje, Neringoje, Kretingoje, Plateliuose ar Ventės rage, kur turistai yra ne pasyvūs stebėtojai, bet noriai įsitraukia į patirtines veiklas.
Nuo skaitmeninės detoksikacijos iki solo kruizų
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, pasaulinės kruizinės laivybos tendencijos rodo, kad ši sritis auga, nepaisant pastarųjų kelerių metų sukrėtimų – pandemijos, karo, geopolitinių lūžių. Skaičiuojama, kad 2027 m. pasaulyje kruiziniais laivais keliaus apie 40 mln. žmonių – palyginti 2023 m. šis skaičius siekė 32 mln. Vien 2025 m. pasaulyje bus pastatyti 68 nauji kruiziniai laivai.
„Keleivių skaičius auga milijonais. Kruizas yra galimybė daug apkeliauti ir pamatyti už sąlyginai nedidelę kainą. Dabartiniais vertinimais, apie 36 proc. kruizinių laivų turistų yra jaunesni nei 40 metų – tai reiškia, kad jie veikiausiai grįš keliauti kruizais dar ne kartą ir toliau augins šią laivybos sritį“, – pastebi A. Latakas.
Kruizinę laivybą formuoja naujos tendencijos – populiarėja teminiai kruizai: atsiribojimo nuo skaitmeninių įrenginių kruizai, šaltojo metų laiko, „Instagramo“, savęs pažinimo ir meditacijų tematika, kultūrų pažinimo, vien moterims ir edukaciniai kruizai. Galima iškeliauti, atradus kruizą pagal savo pomėgius ar net gyvenimo stilių – kruiziniai laivai imasi įrengti vienvietes kajutes solo keliautojams.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
„Kruizinė laivyba iš esmės yra konservatyvi, galioja įvairios tradicijos ir reikalavimai. Tačiau kruizų keleivių judėjimas per uostus auga, kruizų pasiūla plečiasi, į tai atsižvelgiame ir norime, kad Klaipėda būtų patrauklus taškas kruizinių laivų maršrutuose“, – sako A. Latakas.
