Kas tai? Veiklos sukaktis

Verslo bitės neša medų valstybei: kaip išvengti šaukšto deguto?

Publikuota: 2018-02-05

Mokesčių sistema gali būti valstybės įrankis investicijoms pritraukti. Tačiau valdžios sumanymai mokesčių srityje ne visada suveikia efektyviai. Kodėl?

Anot doc. dr. Vincento Vobolevičiaus, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovo, vienas paprasčiausių būdų investuotojams privilioti yra mokesčių tarifų mažinimas.

„Mokesčiai dažnai mažinami užsienio investuotojams, naujiems verslams, įmonėms įdarbinančioms socialiai pažeidžiamus asmenis. Tačiau kartais mokesčių tarifai sumažinami visoms įmonėms. Taip neseniai atsitiko JAV, kai respublikonų valdomas Kongresas padėjo prezidentui Donaldui Trumpui ištesėti vieną iš jo rinkiminių pažadų. JAV veikiančių įmonių mokesčių našta sumažėjo nuo 36,5 iki 22,7 procento, o tai daugmaž atitinka ES šalių vidurkį“, – pastebi p. Vobolevičius. ISM docentas cituoja kolegas iš Manheimo universiteto Europos ekonomikos studijų centro, kurių nuomone, amerikietiškos mokesčių sistemos pokyčiai greičiausiai sukels vokiškų įmonių, norinčių perkelti savo veiklą į JAV, bangą.  

Šiemet Lietuva regione tapo išskirtinė 

Mokestinių tarifų diferencijavimas skirtingoms įmonėms, t. y. mokesčių lengvatos, yra visame pasaulyje  plačiai vyriausybių taikomas įrankis, skirtas pramonės plėtros skatinimui ir kitokiems politiniams tikslams.

Žinios apie valdžios planus mažinti mokesčius investuotojus paprastai nudžiugina, nes suteikia galimybę pasilikti didesnę savo įmonių uždarbio dalį ir panaudoti lėšas tolesnėms investicijoms ar kitiems tikslams. 

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė dr. Aistė Medelienė sako, kad Lietuvos pelno mokesčio sistema gali pasigirti patraukliomis lengvatomis investiciniams verslo plėtros projektams, lengvatomis, skatinančiomis mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inovacijoms skirtomis lengvatomis, kurios įsigaliojo nuo 2018 metų, holdingų lengvatomis, skirtomis akcijų perleidimui ir daugeliu kitų progresyvių apmokestinimo sumažinimui skirtų lengvatų. 

„Tokios lengvatos, viena vertus, leidžia ir pačiai valstybei rinktis bei reguliuoti, kokio pobūdžio veiklą ir investicijas skatinti, kita vertus, yra „tikrosios“ mokesčio lengvatos, nes ne atideda apmokestinimą (kaip Estijoje ar nuo šių metų – Latvijoje), o galutinai sumažina mokestį arba nuo jo apskritai atleidžia“, – teigia „Ellex Valiunas“ Mokesčių praktikos grupės vadovė.

 Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Lietuva nuo 2018 metų tapo išskirtinė Baltijos regiono šalis, turinti Vakarų Europai suprantamą klasikinę pelno mokesčio sistemą, pasižyminčią dar ir nedideliu mokesčio tarifu (15 proc.). Jos nuomone, tokia pelno mokesčio sistema, kai išmokamo pelno paskirstymas neapmokestinamas investuotojams, kurių galutinis tikslas visgi yra investicinė grąža, gali būti patrauklesnė. „Atsižvelgdami į tai, investuotojai gali aiškiai prognozuoti, kokio dydžio mokesčius jie turės sumokėti nuo Lietuvoje uždirbto pelno. Verslo kompanijoms tampa lengviau apskaičiuoti ir nuspręsti, kokią veiklos dalį perkelti į Lietuvą“, – konstatuoja dr. Medelienė.

nuotrauka::1 left nocrop

Pokyčiai – per menkai argumentuoti

Per derybas su potencialiais investuotojais mokesčių lengvatos gali atrodyti lyg medus. Tačiau p. Medelienė atkreipia dėmesį, jog yra nemažai rizikos veiksnių, kurie gali virsti deguto šaukštu. „Lengvatos yra tikrai patrauklios investuotojams tada, kai jos yra aiškios, o jų galiojimas ir taikymas yra prognozuojamas. Nuo mokesčių sistemos stabilumo priklauso, ar verslas gali numatyti aiškią investicijos grąžą per suplanuotą laikotarpį. Tačiau, vaizdžiai tariant, jeigu taisyklės keičiasi žaidimo viduryje, tai gali pakirsti investuotojų pasitikėjimą jurisdikcija“.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikės Ievos Valeškaitės, būtent menkai argumentuoti pokyčiai silpnina verslo ir gyventojų pasitikėjimą mokesčių sistema.

„Neseniai Vyriausybė nutarė papildomą Neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) pakeisti tiesiogine išmoka už vaikus. Automatiškai pakeičiamos ir NPD skaičiavimo taisyklės. Tai reiškia, kad įmonių finansininkams tenka gilintis į naujus pakeitimus, verslas turi atnaujinti užmokesčio skaičiavimo sistemas, – pavyzdį pateikia p. Valeškaitė – Visi sutinka, kad po šio sprendimo didžiajai daliai dirbančiųjų pajamos „į rankas“ nepasikeitė. Visa tai dėl to, kad būtų galima paremti mažiausių pajamų gavėjus. Apmaudu, kai valdžia nesugalvoja būdo, kaip tai padaryti, nepaverčiant visų šalies finansininkų pokyčių moderatoriais, turinčiais išaiškinti darbuotojams, kodėl algos nuo šiol jie gaus mažiau ir kaip galima tuos 30 eurų atgauti“, – svarsto LLRI analitikė ir priduria, kad susidaro įspūdis, jog mokesčių sistemos raida pastaraisiais metais vyksta daugiau iš inercijos, o įvairūs pakeitimai kyla ne iš politinės lyderystės, bet iš tarptautinių organizacijų ir institucijų paraginimų. 

Svarbios ne tik taisyklės, bet ir jų taikymas 

Tačiau valstybės mokestinės tvarkos pokyčiai yra tik viena medalio pusė. Investuotojams ne mažiau svarbi yra mokesčių įstatymų taikymo praktika.

„Pasitaiko, kad net ir nepakeitus įstatymų ir juose įtvirtintų taisyklių, jų taikymas keičiasi kardinaliai“, – pastebi „Ellex Valiunas“ partnerė dr. Medelienė. Anot jos, ne paslaptis, kad Lietuvos mokesčių administratorius labai įtariai žiūri į visus, kurie naudojasi įstatymuose įtvirtintomis mokesčių lengvatomis, nors būtent jomis į Lietuvą yra viliojami stambūs užsienio investuotojai.

p. Medelienė prisimena ne vieną atvejį, kai lengvatomis (ar tiesiog palankiomis mokesčių įstatymų normomis) pasinaudojęs verslas buvo nepagrįstai apkaltintas. Advokatės teigimu, tokios situacijos sukelia ypač didelį verslo pasipiktinimą ir nusivylimą – netikėti kaltinimai mokesčių vengimu ar piktnaudžiavimu griauna pasitikėjimą ir mokesčių sistema, ir valstybe. 

„Vis dar pasitaiko absurdiškų situacijų, kai investuotojai, į verslą Lietuvoje investavę milijonines ar net milijardines sumas, turi ilgai ir nuobodžiai teisintis, kad kažkokia mokesčio lengvata, iš kurios nauda galbūt nesiekia net kelių procentų jų kasmet Lietuvai sumokamo pelno mokesčio, nebuvo pasinaudota dirbtinai“, – dėsto dr. Medelienė. Jos nuomone, tokie pavyzdžiai labai greitai gali tapti tuo šaukštu deguto, dėl ko medaus investuotojai gali tyliai nueiti pas kaimynus. 

Sistemos veiksmingumas priklauso nuo moralės 

LLRI analitikė p. Valeškaitė antrina, kad griežtą ir grėsmingą mokesčių administratoriaus toną dažnai skatina politikų pozicija, paverčianti verslą visuomenės problemų „atpirkimo ožiu“.  Verslui priešiškos nuostatos yra linkusios greitai išplisti visame biurokratijos aparate, o verslą kuriantiems žmonėms varo neviltį, peraugančią į abejingumą. 

„Nusivylimas ir susitaikymas su esama padėtimi yra bet kokio progreso stabdis. Juk, jei niekas nekvestionuoja galiojančių įstatymų, siūlomų pakeitimų ar priimamų sprendimų, nebereikia rūpintis jų kokybe“, – samprotauja p. Valeškaitė. 

Kai verslas negali prognozuoti savo perspektyvų ir yra priverstas rūpintis išlikimu, jis praranda motyvaciją prisidėti prie visuomenės ir valstybės gerovės. Tačiau, kai valdžia gerbia ir deramai vertina verslo vaidmenį kuriant gyventojų gerovę, visi pajunta partnerystės naudą. Kaip pavyzdį doc. dr. Vobolevičius pateikia Skandinavijos šalis, kuriose mokesčiai – vieni aukščiausių.

„Mainais į aukštus mokesčių tarifus verslas Šiaurės šalyse gauna daugybę viešųjų gėrių (angl. public goods), tokių kaip puiki infrastruktūra, skaidri ir efektyvi valstybės biurokratija ir, svarbiausia, sveika bei kvalifikuota darbo jėga. Nors Skandinavija garsėja dideliu turto perskirstymu, neteko girdėti apie ją paliekančias įmones. Taip yra todėl, kad verslininkai mato mokesčius ne kaip apiplėšimą, o kaip užmokestį už valdžios kokybiškai teikiamas paslaugas“, – pažymi dr. Vobolevičius. 

Anot ISM lektoriaus, skandinaviška mokestinė sistema labai skiriasi nuo mokesčių lengvatas siūlančių valstybių, tačiau daliai investuotojų yra labai patraukli, nes užtikrina, kad valstybei sumokėti pinigai bus panaudoti labai racionaliai. 

nuotrauka::2 left nocrop

„Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mokėti viešuosius gėrius yra linkę aukšta morale pasižymintys verslo lyderiai. Labiau savanaudiškai nusiteikę įmonių savininkai ar vadovai gali siekti naudotis viešaisiais gėriais, bet vengti mokėti didelius mokesčius, reikalingus šiems gėriams kurti“, – sako dr. Vobolevičius. 

Lektorius akcentuoja, kad, bandant kopijuoti Skandinavijos patirtį kituose regionuose, būtina nepamiršti, kad sistemai įdiegti pirmiausia reikalinga efektyvi ir protingai griežta mokesčių surinkimo biurokratija.  „O tokia biurokratija brangiai kainuoja. Be to, kartais politinė korupcija apskritai užkerta kelią tokios sistemos atsiradimui. Tai reikia turėti galvoje svarstant, kokį apmokestinimo modelį pasirinkti, siekiant, kad šalis būtų patraukli investuotojams ir jos pačios piliečiams“, – apibendrina dr. Vobolevičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau