Išrinktas A. Smetonos paminklo Vilniuje konkurso laimėtojas
Konkursui buvo pateikti penki projektiniai pasiūlymai. Vadovaujantis 2022 m. gruodį Vilniaus miesto tarybos priimtu sprendimu, pasirinkta įamžinimo vieta – skveras priešais Vilniaus senąjį teatrą. Būtent čia 1917 m. rugsėjį posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną. Šiemet Vilniaus senojo teatro skverą planuojama atnaujinti pagal XX a. pirmos pusės istorinę medžiagą, šiuolaikiškai interpretuojant to laikotarpio vaizdą, rašoma pranešime.
M. Junčio paminklo A. Smetonai idėja – bronzinis biustas. Pasak Deimanto Narkevičiaus, vertinimo komisijos nario, medijų meno kūrėjo ir skulptoriaus, „komisijos sprendimu šis pasiūlymas – išdidintas, tačiau nenudailintas, laisvos lipdysenos prezidento A. Smetonos portretas labiausiai atliepia iškilios, nevienareikšmiškai vertinamos istorinės asmenybės įprasminimą. Skulptūros atlikimo stilius ir proporcija kūrybiškai derinami prie vieno gražiausių XX a. pradžios akademinio istorizmo bei moderno laikotarpio architektūros pastatų Vilniuje“.
VŽ primena, jog rengiantis Valstybės atkūrimo 100-čiui, minėtam 2018-aisiais, Vyriausybė buvo numačiusi Vilniuje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastarieji du paminklai jau stovi. 2020 m. buvo paskelbtas konkursas įamžinti A. Smetoną, Vasario 16-osios Akto signatarą bei Lietuvos Tarybos pirmininką, jam buvo pateikti 7 projektai.
2020 m. atrinktas jo nugalėtojas – knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Ją planuota įrengti netoli Vyriausybės rūmų, Gedimino prospekte. Tačiau tuomet sostinės valdžia neišdavė leidimo statyti šį paminklą. Savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija paragino kultūros ministrą rengti naują konkursą, nes projektą atrinkusioje komisijoje nebuvo „savivaldybės administracijos ir vilniečių atstovų“, be to, teigta, kad „atrinktas projektas neužtikrina visuomenės teisės į aukšto lygio meninių sprendimų kokybę“. Galiausiai projektas buvo padovanotas Palangos savivaldybei, ir 2023 m. vasarį paminklas pastatytas kurorte.
Pernai, po trejų metų pertraukos, Vilniaus miesto savivaldybė grįžo prie idėjos įamžinti A. Smetoną, buvo paskelbtas naujas konkursas. Jam pateiktus pasiūlymus vertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji architektė Laura Kairienė, architektas Vincas Brezgys, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, istorikas, daktaras, dėstytojas Norbertas Černiauskas, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus dailėtyrininkų sekcijos narė, menotyrininkė Saulė Mažeikaitė-Teiberė, dailėtyrininkė, daktarė, parodų kuratorė, kultūros renginių organizatorė Aušra Trakšelytė, skulptorius, medijų meno kūrėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Deimantas Narkevičius, skulptorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Petras Mazūras.
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, „diskusijų apie šį paminklą buvo ir bus, tačiau tai atspindi ne tik požiūrį į praeitį, bet ir dabartinės visuomenės santykį su savo istorija. Šis paminklas – priminimas apie žmones, kurie kūrė modernią Lietuvą. Antanas Smetona buvo vienas iš jų“.
Konkurse antroji vieta skirta projekto pasiūlymui „25–36–75“, jį pateikė Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firma ir Kazys Venclovas.
Trečiąją vietą užėmė projektas „Steigtis ir sauga“, kurio autoriai – Vidas Simanavičius ir Kęstutis Musteikis. Ketvirtoje vietoje liko Kęstučio Balčiūno projektas „Lyderis 1919“, penktoji vieta atiteko projektui „Ekscelencija“, jį pateikė Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“ ir Gediminas Piekuras.
Konkursą laimėjusios idėjos autorius skulptorius M. Junčys (g. 1977) – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jo kūryba pristatyta personalinėse ir gausiose grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje, skulptorius yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų ir konkursų prizų. Tarp svarbiausių jo darbų viešosiose erdvėse – memorialinė lenta poetui Kaziui Bradūnui (2017), skulptūros popiežiui Jonui Pauliui II Šiauliuose (2012) ir Elektrėnuose (2015), paminklas aktoriui ir režisieriui Donatui Banioniui Druskininkuose (2010), kartu su Petru Repšiu įgyvendinta „Užupio obeliskas“ skulptūra Vilniuje (2025).
Skelbiama, jog paminklinio objekto sukūrimas, išpildymas bei įrengimas neviršys 300.000 Eur, įskaitant mokesčius.
