VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Vienas iš įdomiausių – Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11), veikianti Donato Jankausko–Duonio skulptūrų paroda „Metų laikai“.
Šią parodą galima pavadinti dviem zuikiais vienu šūviu. Pirmasis – ji eksponuojama XVI a. pastatytų Radvilos Juodojo rūmų ansamblio požemiuose, pirmą kartą atvertuose lankytojams. Antrasis – pati paroda, kurios autorius šiuolaikinio meno gerbėjus (ir ne tik juos) vis nustebina didelio formato netikėtais, ironiškais kūriniais netikėtose erdvėse – nuo 5 m aukščio Italijos mafijos boso Toni Soprano iš serialo „Sopranai. Mafijos kronika“ skulptūros (pastaraisiais metais ji stovi Viliaus geležinkelio stoties perone) iki iš ežero vidurio išnyrančios gorilos.
Instaliaciją „Metų laikai“ galerijoje „Medūza“ sudaro skulptūros ir bareljefai, kiekvienas jų atspindi kitą metų laiką ir mėnesį. Pasak Audriaus Pociaus, parodos kuratoriaus ir „Medūzos“ vadovo, „Metų laikai“ yra ir nuoroda į kūrybinį magnum opus – aukščiausią pasiektą meistrystės tašką, kuomet nelyg Vivaldi, Donelaičio ar Čiurlionio darbuose pati gamta it veidrodyje turėtų atpažinti savo atvaizdą. Vis dėlto Jankausko-Duonio parodoje tiek romantiškas mitas apie kūrybingą menininką-genijų, tiek svaja apie absoliutų kūrinį įgyja naują reikšmę. Čia ne gamta atsispindi žmogaus kūriniuose, o menininkas atpažįsta save kaip beždžionę – sutrikusią, pažeidžiamą ir besistengiančią kažką pasakyti.
„Metų laikuose“ skulptūrinė plastika kuria atidų ir gyvą santykį su požemių erdve, o turtingoje Jankausko-Duonio vaizdinijoje gausu humoro ir ir kritiško, nuostabos kupino žvilgsnio į šiandieną. Panašiai laike veikiantį žvilgsnį nesunku įsivaizduoti ir paleolito dailininkų akyse, jiems beraižant gyvūnų siluetus Lascaux urvo sienose ir stebint laužo šešėlių sugyvintą žvėrių šokį.
Paroda veiks iki pat 2025 m. pabaigos. Aplankyti būtina.
Vilniuje, Menų spaustuvėje, vyksta 14-asis tarptautinis festivalis „Kitoks“ vaikams ir jaunimui.
Jo programoje – unikalūs spektakliai, tiek kūdikius, tiek paauglius supažindinantys su netradiciniais šiuolaikiniais scenos menais bei kūrėjų iš Vokietijos Suomijos, Katalonijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos bei Lietuvos darbais, skatinančiais augimą, vaizduotę, bendravimą.
Sausio 17 d. 17.30 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, III a. Renginių salėje, – susitikimas su džiazo būgnininku Vladimiru Tarasovu, pokalbį moderuos muzikologė, muzikos leidėja Rūta Skudienė.
„Garsų žmogus“ V. Tarasovas – pasaulinio garso menininkas, džiazmenas, būgnininkas, perkusininkas, režisierius ir pedagogas. Būdamas 14-os savo kūrybinį kelią pradėjo grodamas Archangelsko džiazo ir estradiniuose ansambliuose. 1966–1967 m. studijavo Leningrado konservatorijoje, iš kurios buvo pašalintas už meilę džiazui. Nuo 1967 m. gyvena ir kuria Lietuvoje.
V. Tarasovas dosniai dovanoja bibliotekai visą savo muzikinę kūrybą. Tai – bene išsamiausia autorinė vinilo plokštelių bei garso albumų kolekcija nuo pat pirmojo trio „Ganelinas, Čekasinas, Tarasovas“ albumo, išleisto 1975 m. Lenkijoje, solinė kūryba, ciklas „Atto I–X“ (visos leidybinės versijos), garsinių meno instaliacijų vaizdo įrašai ir V. Tarasovo bendradarbiavimo su kitais muzikantais, orkestrais, legendiniais džiazo ansambliais ir koncertų įrašai iš viso pasaulio. Visi garso dokumentai bus laisvai prieinami klausytojams Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje.
Pokalbio moderatorė R. Skudienė – muzikologė, muzikos leidėja, interneto svetainės jazzhistory.lt (apie Lietuvos džiazą 1930–1990 m., sukurta 2023 m.) autorė. Renginys bus transliuojamas tiesiogiai Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ paskyroje.
Ši įrašų kolekcija nėra pirmoji V. Tarasovo dovana visuomenei – 2020 m. Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM) dosniu mostu jis padovanojo 500 dailės kūrinių kolekciją, maždaug per penkis dešimtmečius sukauptą iš draugų dailininkų – nonkonformistų, tyliųjų modernistų, konceptualistų – jam padovanotų kūrinių. Pokalbis su V. Tarasovu „Nepirkau nė vieno paveikslo“ – ČIA.
Sausio 17 d. 18 val. Vilniaus miesto galerija „Meno niša“ atidaro pirmąją savo šių metų parodą – jaunosios kartos menininkės Paulinos Domašauskaitės „Liquid Swords“.
Remdamasi japonų estetikos kire-tsuzuki koncepcija, menininkė savo kūrybos motyvus ir japonų estetikai būdingus principus jungia su individualia tapybine raiška.
P. Domašauskaitė (g. 2000) šiuo metu studijuoja tapybos magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. 2023 m. įgijusi tapybos bakalauro laipsnį, ji aktyviai dalyvauja grupinėse parodose. „Liquid Swords“ – antroji asmeninė jaunosios menininkės paroda, jos kuratorius – Linas Bliškevičius.
Sausio 18 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) ir solistų programa „Mozarto epocha ir XXI amžius“.
Dalyvauja solistai Tadas Motiečius (akordeonas) ir Kamilė Zaveckaitė (fortepijonas), koncertą diriguos ukrainietė Oksana Madarash.
„Koncertas pradedamas XVIII a. perlu – vieno iš Ukrainos simfoninės muzikos pradininkų Maksymo Berezovsky’o, dažnai vadinamo mažuoju ukrainiečių Mozartu, Simfonija Nr. 1 C-dur. Tiesą sakant, Mozartas ir Berezovsky’s galėjo susitikti Bolonijos filharmonijos akademijoje, kurioje panašiu metu mokėsi pas Giovanni Battista Martini, o savo kūriniais jie susitinka šiame koncerte“, – sako O. Madarash, nuo karo Ukrainoje pradžios dirbanti Kauno muzikiniame teatre.
Į programą įtrauktas dar vieno ukrainiečių kompozitoriaus kūrinys fortepijonui ir styginiams – Valentyno Silvestrovo „The Messenger“, leisiantis pamąstyti, kaip istorijos atgarsiai atsiliepia šiuolaikinėje muzikoje. Pasak koncerto rengėjų, vakaro akcentu taps Lino Rupšlaukio Koncerto akordeonui ir orkestrui premjera, ją atliks tarptautinių konkursų laureatas, vienas aktyviausiai koncertuojančių Lietuvos akordeonininkų Tadas Motiečius. O į W. A. Mozarto epochą nukels jo operos „Mitridatas, Ponto karalius“ uvertiūra ir Koncertas fortepijonui Nr. 23.
Sausio 17 d. 20 val. Vilniuje, Lukiškių kalėjime, Šv. Mikalojaus stebukladario cerkvėje, – „Teatrono“ trupės muzikinis spektaklis „Make Love“, jį režisavo Gildas Aleksa.
XIV a. viduryje, besibaigiant Europą siaubiančiam marui, Giovanni Boccaccio parašė savo žymųjį „Dekameroną“ – 100 novelių rinkinį, kurias per dešimt dienų pasakoja septynios kilmingos damos ir trys jaunikaičiai. Jų pasakojimams būdingas vaizduotės žaismas, intrigos, erotiškumas, itin autentiška XIV a. italų visuomenės gyvenimo atmosfera. G. Boccaccio buvo bene pirmasis, užrašęs, kad moterys apskritai turi lytinių norų, susietų su malonumu, o ne tik dauginimusi, o jo kūrinyje moterys netgi labiau seksualiai aktyvios nei vyrai.
Pasak teatro kritikės Miglės Munderzbakaitės, šiame spektaklyje aktoriai nekuria personažų, jie atlieka kūrybinės komandos sukurtus dainų tekstus, skaito kelias literatūros ištraukas, pateikia vaizdinės medžiagos interpretacijas. Beje, inspiracijos šaltinių seksualinei tematikai paieškota ir gana tolimoje istorijoje, ir šiuolaikinių autorių kūriniuose. Aktorių ketveriukė – Milda Naudžiūnaitė, Roberta Sirgedaitė, Kasparas Varanavičius ir Karolis Kasperavičius – scenoje ne tik kuria muzikinius naratyvus, bet juos vizualizuoja ir choreografinėmis kompozicijomis (choreografė Agnietė Lisičkinaitė), ir tik antroje spektaklio pusėje mums primenama, kad esame ne kamerinio pobūdžio koncerte, o teatre.
„Viskas, apie ką kartais nejauku kalbėti, dabar virs malonumu niūniuoti“, – sako spektaklio kūrėjai.
Iki sausio 21 d. kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ bei „LRT Epika“, tęsiasi Vilniaus trumpųjų filmų festivalis.
Be kino seansų, festivalis pristato atvirus renginius, skirtus audiovizualinės industrijos atstovams. Programa ir informacija – ČIA.
Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2), be visų kitų įdomybių, veikia interjero dizainerio, baldų kūrėjo Tomo Jasiulio paroda „Kvadratas nori būti apskritimu“.
Menininkas kviečia pasinerti į unikalias „matematinės vizijos“ erdves, kuriose susilieja griežtos geometrinės formulės ir kūrybinė išraiška. Pasak Karolio Gužo, Energetikos ir technikos muziejaus parodų kuratoriaus, ši ekspozicija yra ne tik estetinė, bet ir intelektinė kelionė – menininkas įtraukia žiūrovus į unikalų pasaulį, kuriame moksliniai principai transformuojami į meninę kalbą.
T. Jasiulio kūriniai – tai tarsi matematiniai galvosūkiai, kur kiekvienas elementas – forma, kampas, tekstūra – yra ir apgalvotas, ir apskaičiuotas. Kūrybos procesas remiasi matematiniais dėsniais ir geometriniais principais, atskleidžiančiais meninį turinį, kuris stebina ir provokuoja.
Sausio 19 d. 14 val. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje prie Pilininko namo (Arsenalo g. 1) Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda naują tradiciją – kasmet paminėti 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią dieną.
Šio sukilimo pradžios diena yra sausio 22-oji, 2023 m. Lietuvos Respublikos Seimas įtraukė ką į atmintinų dienų sąrašą. Siekdami puoselėti sukilimo atminimą, skleisti jo svarbą ir skatinti pilietiškumą, prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi inicijuoja naują tradiciją: kasmet sausio 22-osios proga Gedimino kalno papėdėje paminėti sukilimą – būtent Gedimino kalne 2017 m. buvo atrasti slapčia palaidoti 20-ies sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, 2019 m. iškilmingai perlaidoti Rasų kapinėse.
Šių metų renginys „Pakilę laisvei. 1863–1864 metų sukilimas ir mes“ kviečia visuomenę ne tik prisiminti Sukilimo herojus, bet ir pasisemti įkvėpimo iš jų kovos už laisvę. Šventiniame renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, jaunieji šauliai, skautai, istorinės rekonstrukcijos klubai iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat žinomi atlikėjai: Veronika Povilionienė, folkloro grupė „Ugniavijas“ bei Lietuvos kariuomenės orkestras.
Sausio 19 d. 18 val. Vilniuje, Sapiegų rūmuose, – šokio spektaklis „Vienudu“, tyrinėjantis breiką kaip meno formą.
Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės – su savimi pačiu. Tyrinėjant breiko šokio judesius ir jų tėkmę, sykiu gretinant su lietuvių liaudies šokiu, ieškoma kūniškos, apčiuopiamos formos vyro šokėjo identitetui skleistis. Tampant vienas kito veidrodiniais atspindžiais, šiandieniame normų, išankstinių nuomonių ir stereotipų pasaulyje mėginama dar kartą atsigręžti į save, tvirtumą jautrume, savęs pajautimą kitime ir kitame, dualume.
„Vienudu“ – tai hiphopo šokio tapatybės kanonų meninis tyrimas, kuris kviečia menininkus ir publiką tyrinėti breiką kaip meno formą. Menininkai klausia: kokie vyrai mes esame, ką, lipant į sceną, mums byloja šis šokis ir koks jis dalyvaujant kovose, sporto varžybose, tokiose kaip Olimpiada?
Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), Muzikos salėje, menininkė Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Tai trečioji paroda, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos.
Kompozitorius Kipras Mašanauskas sako, jog kurdamas šį kūrinį jis bandė atskleisti, kaip girdi Čiurlionį šiandien, šią akimirką, tiek žiūrėdamas į jo konkretų eskizą, tiek apskritai išjausdamas visą Čiurlionio vizualinio meno kosmiškumą.
„Pasirinkęs tam tikras fortepijoninės baladės fis-moll (VL 272a) garsų sekas, pabandžiau sujungti skirtingas laiko tėkmes į vieną, pasitelkdamas instrumentų tembrinės plastikos galimybes kaip ištisinio vibracijų kintamumo erdvėje pagrindą: nuo vos girdimo vibracijų bangavimo poliritmiškumo iki aiškiai girdimo ritminio judėjimo.“
Instaliacijoje susijungia čiurlioniškasis vaizdas ir garsas, kuriuos autoriai meistriškai transformuoja, perkurdami jo formas, ritmus, pasikartojimus, erdviškumą. Ritmas – šių kūrinių pagrindas – čia veikia ir konceptualiai, ir technologiškai išaudžiant audinį bei skaitmenizuojant garsus ir vaizdus, taip siekiant sukurti erdvinį garsą. Asmeniškas ir unikalus abiejų autorių požiūris yra labai svarbus kuriant bendrąjį mūsų savosios tapatybės suvokimą ir pasaulinės žmogiškosios vienybės ritmą.
VŽ primena, jog paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje veiks iki vasario 16 d., o visos parodos nacionaliniame muziejuje ir jo padaliniuose – ČIA.
Į Nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galeriją (Liepų g. 33, Klaipėda) sugrįžo pažintinės pietų pertraukos ekskursijos.
Kiekvieną trečiadienį 12 val. lankytojams, įsigijusiems galerijos bilietą, nemokamai suteikiama gido paslauga. 45 min. trukmės ekskursijų metu lankytojai daugiau sužinos apie laikinąsias galerijos parodas, perpras šiuolaikinio meno koncepcijas („Gėlės, vaisiai ir dygliai“, „Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“), susipažins su senųjų grafikos meistrų darbais („Priartintas peizažas. XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“).
Visos edukacijos ir ekskursijos Prano Domšaičio galerijoje – ČIA.
