Nuo demografijos iki skaitmeninio suvereniteto: kaip atlaikysime 2025-ųjų geostrateginius iššūkius?

Kiekviena išrinktoji valdžia turi savo politinę programą ir brėžia naują politinį kursą. Apžvelgdamas ir lygindamas politines darbotvarkes ir 2025 m. planus, išskirčiau kelias svarbiausias geopolitines raidos tendencijas, kurios plačiu mastu veiks pasaulio ekonomiką ir verslo ateitį – taip pat ir Lietuvoje bei Baltijos valstybėse.

Kokių iššūkių kelia demografiniai atotrūkiai?

Mažėjančio gimstamumo ir senstančios visuomenės problemą Lietuvoje pastaraisiais metais kiek sušvelnino į darbo rinką įsiliejantis imigrantų srautas. Vis dėlto būtent imigracijos politika globaliu mastu gali tapti nuolatiniu įtampų ir visuomenės susiskaldymo šaltiniu, be to, hibridinio karo įrankiu.

2025 m. ES įžengia į nuolatinį gyventojų populiacijos mažėjimą: darbingo amžiaus žmonių skaičius mažės greičiau negu bendras gyventojų skaičius. Taigi, stiprės konkurencija dėl vietinių jaunų talentų, bus kuriamos tikslingos imigracijos programos.

Be to, visuomenės vidutinio amžiaus augimo tendencija Europoje turės didelę įtaką viešiesiems finansams – augs išlaidos sveikatos priežiūrai ir pensijoms. Savo ruožtu vyriausybėms daugės klausimų, kaip šias išlaidas sumažinti, apkarpyti arba – kur rasti papildomų įplaukų. Tai, kad tokie galvosūkiai visuomenėje lengvai pasėja nerimą ir sukelia pyktį, rodo per Prancūziją nusiritusios protestų bangos, kai 2023 m. buvo priimtas sprendimas prailginti darbingo amžiaus trukmę.

Apie ką šiame kontekste vertėtų pagalvoti verslui? Pirma, talentų trūkumo problema niekur nedings. Tad darbuotojų pritraukimo, išlaikymo ir konkurencingo atlygio svarba tik didės,  o griežtėjanti imigracinė politika negelbės.  Antra, ši tendencija lems vartotojų poreikių kaitą. Dėl to kils būtinybė peržiūrėti prekių bei paslaugų portfelius.

Kaip verslas gali sustiprinti skaitmeninį valstybės suverenumą?

Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų raida ir toliau iš esmės keičia geopolitinį žemėlapį, o skaitmeninis suverenumas tampa vienu svarbiausių valstybių prioritetų. Lietuva taip pat akcentuoja, kad skaitmeninė nepriklausomybė gali užtikrinti ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus.

ES ir kitos valstybės aktyviai siekia kontroliuoti savo skaitmeninius išteklius, duomenis ir tinklų infrastruktūrą, kad sumažėtų priklausomybė nuo užsienio technologijų. Ypač išaugo puslaidininkių pramonės strateginė svarba – savo gamybos pajėgumus stiprina Kinija, tiek JAV, tiek ES įgyvendinami lustų aktai.

Gera žinia, kad Lietuva atliepia lustų akto iniciatyvą: šalyje susibūrė kelių universitetų mokslininkų pajėgos ir pateikė paraišką kurti Lietuvos puslaidininkių kompetencijos centrą. Europos Komisija lietuvišką projektą įvertino beveik maksimaliu įvertinimu (14,9 iš 15 galimų balų). Numatoma, jog centras padės verslui, startuoliams bei, mokslo institucijoms kurti ir diegti pažangias puslaidininkių technologijas.

Kita kritinės svarbos sritis yra duomenų lokalizacija ir apsauga. ES tęsia savo duomenų reguliavimo darbotvarkę, o Artimųjų Rytų, Pietų Amerikos ir Afrikos šalys taip pat stiprina savo duomenų apsaugos sistemas. JAV griežtina reguliavimus, drausdama dalintis jautriais asmens duomenimis su tokiomis šalimis kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Rusija ar Iranas.

Bet vis nauji pavyzdžiai nuolat primena, kad infrastruktūros tinklo saugumui grėsmės yra tiek kibernetinės, tiek fizinės – matome atvejų, kai atakuojami povandeniniai kabeliai. Atitinkamai stiprėja politikos nuostatos, kad būtina riboti priešiškų ar nepatikimų šalių įmonių dalyvavimą tinklo infrastruktūros tiekimo grandinėse. Ne veltui JAV ypač aktyviai kuria specialias tarpžinybines darbo grupes duomenų centrų ir energetikos infrastruktūros vystymui koordinuoti.

Taigi ir verslo lyderių sprendimai turi užtikrinti lankstų požiūrį siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų – skaitmeninės tiekimo grandinės vis dažniau perkeliamos į vietinę rinką arba draugiškas šalis. Kartu atsiveria naujų investavimo galimybių, susijusių su vyriausybių skatinama vietine dirbtinio intelekto, puslaidininkių ir tinklo infrastruktūros plėtra.

Ateitis reikalaus daugiau lyderystės

Metinėje EY geostrateginėje apžvalgoje (angl. 2025 Geostrategic Outlook) įvardijami ir svarbūs iššūkiai, kylantys dėl globalių tendencijų – sustiprėjusi populistinė politikos įtaka, augantis valstybių skolos lygis ir to diktuojamos mokesčių permainos, nacionalinio saugumo prioritetų derinimas su ekonominiais tikslais, geopolitikos įtaka energetikos sektoriui, auganti besivystančių rinkų įtaka, naujų konfliktų (tiek fizinių, tiek kibernetinių) grėsmė.

Be to, šioje EY apžvalgoje akcentuojama, kad geopolitinei aplinkai vis didesnę įtaką darys ir kitos vadinamosios virsmo jėgos, pavyzdžiui, generatyvinio dirbtinio intelekto revoliucija. EY atlikta analizė rodo, kad per ateinantį dešimtmetį šių technologijų pažanga savo indėliu pasaulio BVP gali padidinti nuo 1,7 trilijono iki 3,4 trilijono JAV dolerių ir paveikti daugiau negu pusę pasaulio darbo jėgos.

Natūraliai kyla klausimas, kaip prie šio pokyčio prisitaikys ir jį išnaudos Lietuva? Akivaizdu, kad ramesnių laikų tikėtis nereiktų. Tačiau verta prisiminti, kad lyderystės iniciatyvų ir sprendimų visuomenė tikisi ne tik iš naujai išrinktų politikų, bet ir iš verslo. O pokyčiai atveria naujų galimybių visiems.

Komentaro autorius – Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse