J. Karvelė. Už karo pabėgėlių įdarbinimą – valstybės smūgis Lietuvos verslui?

Būtent į tokią padėtį pateko bendrovė „Freor LT“, patirdama skaudžius nuostolius dėl įdarbinto Ukrainos karo pabėgėlio, tačiau institucijos dėl esamų trūkumų šalies įstatymuose atsakomybės prisiimti neketina. Įdomu, kiek verslų šalyje yra pasiryžę atlaikyti tokio žiauraus smūgio pasekmes?

Įmonės „Freor LT“, vienintelės Baltijos šalyse gaminančios komercinę šaldymo įrangą, akistata su valstybės teisiniais trūkumais dėl įdarbinto karo pabėgėlio baigėsi skaudžiai. Visa tai parodo didelius šalies teisinio reguliavimo trūkumus, kuriuos spręsti būtina.

Visų pirma didelės spragos yra randamos pačiame teisiniame reguliavime, kuris absoliučiai nediferencijuoja atsakomybės už tai, ką valstybė įvardija nelegaliu darbu. Kitaip tariant, už tyčinį ir netyčinį nelegalų darbą verslai yra baudžiami vienodai. 

Jei darbdavys darbuotoją įdarbins be sutarties ir mokės atlyginimą vokeliuose, jo lauks kone tokia pati atsakomybė, kaip ir to, kuris dėl žmogiškos klaidos nepastebės, kad jo pasamdyto darbuotojo leidimas gyventi šalyje pasibaigė jam jau įmonėje išdirbus kurį laiką. 

Didžiausią apmaudą kelia tai, jog turime gyvą „Freor LT“ bendrovės pavyzdį, kai neatsižvelgiama į tai, kad įmonė niekada neslėpė informacijos apie įdarbintą karo pabėgėlį iš Ukrainos ir mokėjo visus privalomuosius mokesčius, kol galiausiai paaiškėjo, kad darbuotojas – nelegalas, už kurį verslas ir jo vadovas turi atsakyti su kaupu.

Net neabejojama, jog šis ukrainietis būtų prasitęsęs leidimą gyventi Lietuvoje. Labai gaila, kad bendrovės pastangos padėti nuo karo siaubo bėgančiam žmogui sulaukė tokių kardinalių padarinių, nors asmuo įmonėje ėjo viso labo nekvalifikuoto – pagalbinio darbuotojo pareigas.

Nepalyginamus atvejus pakiša po viena teisine atsakomybe

Vis tik esamos aplinkybės daro mažai įtakos atsakomybės mastui, į kurį yra patraukiama įmonė. Toks teisinis reguliavimas į nelegalaus darbo sąvoką įtraukia visas nelygiavertes situacijas, taikant vienodą teisinę atsakomybę, kurioje gali skirtis tik paskirtos baudos dydis. 

Tačiau baudžiant už nelegalų darbą baudos dydis nėra svarbiausias dalykas, kadangi atsakomybės taikymas sukuria papildomas pasekmes: ribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, draudimą įdarbinti užsieniečius ar su jais tęsti darbinius santykius, dėl kurių jie gavo leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat imama riboti galimybė gauti valstybės ir ES paramą bei kt. Bet kuriuo atveju smarkiai nukenčia verslo reputacija.

Opi problema institucijų reguliavime

Dar viena didelė problema – institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Jei „Sodra“ ir VMI mato, kad yra gaunama informacija apie dirbantį užsienietį, tačiau nėra pastebima, kad jis net neturi leidimo gyventi šalyje, tokiu atveju tai – didelė spraga. 

Žvelgiant į bendrą situaciją, prieš pasibaigiant asmens leidimo gyventi Lietuvoje galiojimui užsienietis yra apie tai perspėjamas. Tačiau darbdavys jokios informacijos apie tai iš institucijų negauna, nors institucijos visada žino, kur dirba atvykėlis. Taigi, jeigu institucijos automatinį priminimą apie būsimą leidimo gyventi ar leidimo dirbti pasibaigimą išsiųstų net tik asmeniui, tačiau ir darbdaviui, būtų išvengta tokių apmaudžių klaidų ir sutaupyta tiek valstybės, tiek darbdavio laiko bei pinigų.

Už viską atsako tik darbdavys

Pastarasis aspektas ypač kelia susirūpinimą, nes tai – absoliučiai neadekvati atsakomybė, kadangi visos neigiamos pasekmės keliauja darbdaviui, o institucijos jokios atsakomybės neprisiima. Maža to, įvykus tokiai situacijai nėra kreipiamas dėmesys, ar buvo padaryta kokia nors žala valstybei arba verslui, ar kažkas nukentėjo, nes, iš esmės, įmonėje dirbo žmogus be leidimo gyventi ir dirbti šalyje.

Negana to, „Freor LT“ dirbęs Ukrainos pilietis pagal Vyriausybės nutarimą turėjo laikinąją apsaugą, tad pasibaigęs leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas – visiškai formalus. Karo pabėgėliai iš Ukrainos turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje specialiu teisiniu pagrindu taikant „laikinąją apsaugą“, kuri yra suteikiama Lietuvos Vyriausybės nutarimu. Tame pačiame nutarime yra nustatomas laikinosios apsaugos galiojimo terminas. „Freor LT“ atveju, nors ukrainiečio laikinosios apsaugos pagrindu išduotas leidimas gyventi šalyje nebegaliojo, tačiau pati laikinoji apsauga, kurios terminas įtvirtintas Vyriausybės nutarime, pasibaigusi nebuvo.

Gaila, jog į tai nėra atsižvelgiama. Šiuo atveju prioritetas teikiamas formaliam dokumente nurodytam terminui, bet į tai, ar užsienietis turi teisę dirbti Lietuvoje nėra gilinamasi. Todėl teisinis reguliavimas turėtų būti keičiamas, diferencijuojant atsakomybę tiek už visiškai skirtingus nelegalaus darbo atvejus, tiek už skirtingus migracijos įstatymų pažeidimus. Esant dabartiniam reguliavimui dėl elementarių klaidų nukenčia vis daugiau verslų. Tai lemia net tik nemenkus nuostolius verslui, bet ir mažiną įmonių pasitikėjimą valstybe.

Už susiklosčiusią situaciją bendrovė „Freor LT“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str., skiriant 868 Eur baudą. Tuo tarpu įmonės vadovui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. pažeidimą skirta 1.000 Eur bauda.

Komentaro autorė – Jurgita Karvelė, „Sorainen“ teisininkų kontoros teisininkė, atstovaujanti UAB „Freor LT“ interesams.