P. Petručionis. Prancūzijos rinkimų drama ir kapitalo rinkų reakcija
Daugiausiai vietų (182) parlamente užsitikrino kairiosios pakraipos aljansas „Naujasis liaudies frontas“ (NFP), antroje vietoje su 163 mandatais liko E. Makrono vedamas centristų ENS aljansas.
Nors remiantis apklausomis prieš antrąjį turą buvo prognozuojama „Nacionalinio sambūrio“ pergalė, rinkimų rezultatai nepateisino šių lūkesčių. Svarbia tokių rezultatų priežastimi tapo piliečių baimė dėl galimos „Nacionalinio sambūrio“ pergalės, kuri paskatino ypač aukštą rinkėjų aktyvumą. Be to, pasiteisino centristų ir kairės atstovų sprendimas sudaryti strateginę sąjungą, istoriškai žinomą kaip Respublikoniškasis Frontas. Prancūzijos rinkimų sistemoje į antrąjį vienmandatės turą gali patekti daugiau nei du kandidatai. Atsižvelgiant į tai, iš tam tikrų vienmandačių apygardų buvo patraukti vieno ar kito aljanso kandidatai, tikintis, jog rinkėjų balsai bus mobilizuoti vienam iš ENS ar NFP kandidatų.
Tiesa, nors daugiausiai vietų parlamente iškovojo NFP, šis aljansas neturės absoliučios daugumos (289) – tai sudaro sudėtingas sąlygas koalicijos formavimui, o ekspertai teigia, kad apskritai, iš šio parlamento bus sudėtinga tikėtis reikšmingų reformų priėmimo. Kita vertus, pakankamai tolygus pasiskirstymas tarp partijų balsų gana realistiškai atspindi egzistuojantį susiskaldymą tarp trijų visuomenės grupių šalyje.
Kaip šiame kontekste elgėsi investuotojai?
Istoriją verta pradėti nuo Europos parlamento rinkimų birželio 9 d., kuriuose netikėtą sėkmę patyrė „Nacionalinio sambūrio“ partija iškovojusi daugiausiai balsų. Sekančią dieną E. Makronas sušaukė pirmalaikius rinkimus.
Pagrindinis Prancūzijos akcijų indeksas CAC 40 sekančią savaitę po Europos parlamento rinkimų krito daugiau nei 6%, didieji Prancūzijos bankai „BNP Paribas“ ir „Societe Generale“ smuko daugiau nei 15%, obligacijų pajamingumai kilo ir skirtumas (angl. spread) tarp Vokietijos ir Prancūzijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumų išaugo iki dešimtmečio aukštumų. Jeigu įprastu laikotarpiu skirtumas tarp šių šalių obligacijų pastarąjį dešimtmetį svyravo 30–55 bazinių punktų intervale, dieną, po Europos parlamento rinkimų, jis išaugo iki 80 punktų. Paskutinį kartą panašus skirtumas tarp obligacijų pajamingumų buvo susidaręs 2017 m. Prancūzijos prezidento rinkiminiu laikotarpiu, kuomet aukšta pergalės tikimybė buvo prognozuojama M. Le Pen.
Prezidento E. Makrono spontaniškas sprendimas sušaukti pirmalaikius rinkimus buvo ypač rizikingas, kadangi jis sudarė prielaidas radikalios dešinės partijai „Nacionalinis sambūris“ įrodyti savo sėkmę ir vietiniuose parlamento rinkimuose. Prancūzijos finansų ministras B. Le Maire perpsėjo, kad rinkimus laimėjus radikalios dešinės atstovams, šaliai grėstų finansinė krizė dėl šios politinės krypties atstovų žadėtų drastiškų mokesčių mažinimo reformų bei planuojamų aukštų valstybės išlaidų nepaisant ir taip išaugusio šalies skolos lygio.
Pirmasis Prancūzijos parlamento rinkimų turas (2024-06-30) – daugiausiai balsų (33,2%) surinko radikalios dešinės aljansas.
Akcijų indeksas CAC 40 šiek tiek atšoko į viršų, skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų sekančią dieną sumažėjo nuo 80 punktų iki 74, o savaitės eigoje nukrito iki 68 punktų. Prieš tai didelį kritimą patyręs didysis Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ sekančią dieną po pirmojo rinkimų turo pradėjo net 5,66% aukštesne kaina. Atsižvelgiant į pozityvią investuotojų reakciją, panašu, kad rinka tikėjosi dar aukštesnio „Nacionalinio sambūrio“ rezultato pirmajame ture.
Antrojo turo rezultatai (2024-07-07) – dar vienas netikėtumas – pirmoje vietoje kairiųjų NFP aljansas, trečioje – radikalios dešinės aljansas.
Toks rezultatas buvo išties netikėtas. Skirtumas tarp obligacijų pajamingumų sumažėjo net iki 65 punktų, tačiau CAC 40 akcijų indekso kaina šiek tiek krito. Iki trečiadienio pietų to paties „BNP Paribas“ banko akcijų vertė buvo nukritusi apie 3,13%, skaudžiai rinkimų rezultatus taip pat išgyveno prabangos prekių konglomeratas „LVMH“, kritęs apie 3,8%.
Svarstymai ir vertinimas
Įdomu, kad nepaisant to, kad šaliai, tikėtina, pavyko išvengti radikalios dešinės valdymo parlamente, rinkos neatrodo užtikrintos dėl galutinių rezultatų. Skirtumas tarp Vokietijos ir Prancūzijos obligacijų pajamingumų išlieka virš istoriškai „įprastų“ rėžių, šalies akcijų indeksas ar atskiros akcijos („BNP Paribas“, „Societe Generale“) tebėra stipriai nukritusios lyginant su jų kainomis iki Europos parlamento rinkimų.
Siekiant suprasti, kodėl investuotojai išlieka abejingi, verta pasigilinti į laimėjusio aljanso NFP politinę programą.
Kairįjį aljansą „Naujasis liaudies frontas“ sudaro socialistų, žaliųjų ir komunistų partijos. Ši politinė sąjunga buvo įkvėpta „Liaudies fronto“, įkurto 1936 m. kaip atsvaros bręstančiam fašizmui šalyje. Vienas pagrindinių NFP prioritetų yra sudaryti sąlygas žemosios ir viduriniosios klasių atstovų perkamosios galios augimui. NFP planuoja reikšmingai didinti investicijas į infrastruktūrą regionuose, sveikatos sistemą, švietimą. Tiesa, šios išlaidos biudžeto atžvilgiu turėtų būti subalansuotos, kadangi aljansas sieks didinti mokesčių progresyvumą, taikyti papildomus mokesčius tarptautinėms bendrovėms ir t.t.
Analizuojant šias programines idėjas, galima įžvelgti kelis kintamuosius, galinčius turėti reikšmingos įtakos kapitalo rinkoms.
Tikslas palaikyti subalansuotą biudžetą turi potencialo būti palankiai įvertintu skolos vertybinių popierių rinkoje. Tiesa, analitikai abejoja, kad NFP planuojamos aukštos valstybės išlaidos gali būti atsvertos keliamais mokesčiais. Apskritai, Prancūzijoje pastaruoju metu yra ypač populiarios diskusijos dėl valstybės skolos bei biudžeto deficito lygio, kuris daliai ekonomistų atrodo pernelyg aukštas.
NFP planuoja didinti mokesčius verslams, o tai gali neigiamai paveikti verslų finansinius rezultatus bei akcijų rinką. Pirmieji to ženklai jau pastebimi rinkoje – didieji prabangos prekių konglomeratai (LVMH, „Hermes“) krenta.
Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, išlieka pagrindinis klausimas, ar Prancūzijos rinka iš tiesų yra verta tokios nuolaidos ar premijos, lyginant su laikotarpiu iki rinkimų. Artimuoju periodu šalis išvengė blogiausio scenarijaus, o stipriai susiskaldęs parlamentas, kaip pastebi ekspertai, nėra toks ir prastas variantas. Pavyzdžiui, manoma, kad net jei NFP būtų laimėjus pakankamai balsų, kad sudarytų daugumą, tai būtų prastesnis variantas kapitalo rinkoms, kadangi tokiomis sąlygomis susidarytų galimybės NFP įgyventi drastiškas fiskalines reformas, turinčias aukštą potencialą padidinti šalies biudžeto deficitą.
Tiesa, galima spekuliuoti, kad rinka šiuo metu atsižvelgia į dar tolesnio laikotarpio įvykius, pavyzdžiui, 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose E. Makronas jau nebegalės dalyvauti. Viena iš „Nacionalinio sambūrio“ lyderių M. Le Pen po rinkimų rezultatų teigė, kad „pergalė buvo šiek tiek atidėta į ateitį“ leisdama suprasti, kad nėra abejojama partijos sėkme sekančiuose rinkimuose.
Galiausiai, investuotojams nerimą gali kelti besikeisianti vidaus politikos kryptis nuo neoliberalios į labiau socialistišką ir orientuotą į gerovės valstybės modelio diegimą. Žinoma, vertėtų nepamiršti, kad drastiškų reformų tikėtis sudėtinga, kadangi NFP neturi absoliučios daugumos.
Šiuo metu Prancūzijos rinka yra neabejotinai viena iš įdomiausių stebėti. Artėjančias kelias savaites tikėtinas aukštesnis nei įprastai kintamumas belaukiant atomazgos, kaip bus išspręstas koalicijos formavimo klausimas.
Komentaro autorius – Povilas Petručionis yra „Orion Securities“ finansų makleris.
