Apie ambicijas ir amuniciją
Vienas labiausiai pasaulyje pripažintų lyginamųjų standartų yra Tarptautinio mokinių vertinimo programa PISA (Programme for International Student Assessment). Šį vertinimą kas trejus metus atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). PISA matuoja penkiolikmečių gebėjimą naudotis skaitymo, matematikos bei gamtos mokslų žiniomis ir įgūdžiais sprendžiant realaus gyvenimo uždavinius.
Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2004 m. Tai didžiausias pasaulyje švietimo tyrimas, kurio naujausiame cikle dalyvauja daugiau kaip 90 valstybių ir teritorijų. Pastarasis tyrimo testavimas dėl SARS-CoV-2 viruso sukeltos pandemijos buvo nukeltas į 2022 m.
Pagrindinė tiriamoji sritis buvo matematika. Taip pat buvo matuojami skaitymo gebėjimai, gamtamokslinis raštingumas ir inovatyvi sritis – kūrybinis mąstymas.
Beje, PISA tyrime dalyvauja penkiolikmečiai, nepriklausomai nuo to, kurioje klasėje jie mokosi. Dalis jų – dar septintokai, dalis – dešimtokai, daugiausia yra devintokų ir aštuntų klasių mokinių.
Gruodžio 5 d. buvo paskelbti PISA tyrimo rezultatai. Lietuvos penkiolikmečiai pagal matematinio raštingumo rezultatus užima 24-ą poziciją. Skaitymo gebėjimų rezultatai yra 32-oje pozicijoje, pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus mūsų šalies moksleiviai užima 29-ą vietą.
Pasak ŠMSM, Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.
Vieta tikrai nėra pati prasčiausia, bet žiūrint, su kuo lyginamės. Štai kaimynė Estija ne tik puikuojasi dešimtuke tarp tokių mokslo ir technologijų gigantų kaip Singapūras, Taivanas, Japonija, Pietų Korėja, Honkongas, Šveicarija ir kt., bet dar ir šiame absoliučių lyderių dešimtuke užima išties garbingą 7-ą vietą. Keliomis vietomis už Lietuvą aukščiau yra ir Latvija.
Negana to, Estijos moksleiviai kartu su Šveicarija pasidalino pirmą vietą Europoje matematikos srityje, pagal gamtamokslinį raštingumą yra pirmi, o pagal skaitymo gebėjimus pirmąją vietą dalinasi su Airija.
„Šie rezultatai rodo, kad Estijoje visi mokytojai vienodą dėmesį skiria visiems vaikams. Mes užėmėme pirmas vietas ne dėl kokių nors supertalentų, o todėl, kad bendras lygis pasirodė aukštesnis nei vidurkis. Esminį vaidmenį suvaidino Estijos mokytojų profesionalumas“, – Kristiną Kallas, šios šalies švietimo ir mokslo ministrę, cituoja portalas dv.ee.
Tyrimas taip pat parodė, kad estų moksleiviai patenkinti savo gyvenimu (koeficientas 6,91). Tai aukščiau nei EBPO vidurkis (6,75) ir yra tame pačiame lygyje kaip Švedija, nusileidžia Suomijai (7,41).
ŠMSM teisi – tyrime dalyvavusių Lietuvos moksleivių vieta ne pati blogiausia, išties lenkia daugelį šalių. Galima guostis, kad galėjo būti blogiau.
O geriau? Įstrigo estų ministrės žodžiai: „Esminį vaidmenį suvaidino Estijos mokytojų profesionalumas.“
Lietuvos mokytojų profesionalumą kvestionuoti, ko gero, būtų nei populiaru, nei teisinga. Tiesiog norėtųsi tik palyginti kai kuriuos dalykus.
Lietuvos mokytojai streikuoja. Jau ne pirmą kartą. Anądien, dar kartą numoję ranka į mokinius ir pamokas, dalis jų (ne visi tilptų) net susirinko Seimo salėje, kur buvo priimamas 2024 m. valstybės biudžetas. Išgirdę, kad nepraeina opozicijos atstovų siūlymas dar labiau (nei jau numatyta biudžete) padidinti atlyginimus, santūrumo mokytojai nedemonstravo.
Gintautas Jakštas, švietimo, mokslo ir sporto ministras, tikina, kad Lietuva pagal mokytojams mokamus atlyginimus tarp regiono valstybių atrodo visai neblogai. Pasak jo, Lietuvos pedagogų situacija, vertinant atlyginimų klausimą, yra geresnė nei Estijoje.
„Lyginant vidutinius mokytojų atlyginimus, pavyzdžiui, su Estija... Mes Estiją jau dabar lenkiame: tiek pagal nominalius (atlyginimus – ELTA), tiek pagal perkamąją galią“, – spalio 12 d. surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras.
G. Jakštas teigia, kad Lietuvos pedagogų situacija nėra bloga net palyginti su Suomija. „Jei lygintume su Suomija, į kurią dažnai norėtume lygiuotis švietime, pagal nominalius atlyginimus atsiliekame, bet pagal perkamąją galią mūsų mokytojai jau dabar uždirba daugiau nei Suomijoje“, – konstatavo jis.
Daugiau pinigų reikalaujantys mokytojai vargu ar patys žino, iš kur paimti tą „daugiau“. Atimti iš kitų sričių ar į didesnes skolas stumti valstybę? Ypač dabar, kai iškilo sudėtingas, išties ne antraeilis galvosūkis, iš kur gauti daugiau pinigų šalies gynybai stiprinti?
VŽ nuomone, Estijos moksleivių rezultatai rodo, kad, ko gero, ne mokytojų atlyginimai yra esmė. Apie tai turėtų pagalvoti kelią į mokyklas pamirštančių, streikais pernelyg susižavėjusių Lietuvos mokytojų dalis.
Ir dar – nesmagu matyti mokytojus, mojuojančius gramatinėmis klaidomis išmargintais plakatais. Gal jei dėl „bajerio“. Tik kad nejuokinga.
