Strategijos be finansavimo inovacijų nekuria
Vyriausybė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. pasiekti, kad Lietuvoje 5% BVP sukurtų gyvybės mokslų sektorius. Skaičiuojama, kad dabar sukuria maždaug pusę tiek, apie 2,6%, ir didžioji dalis tenka „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Pasibaigus pandemijai pasistiebti aukščiau nuo pasiekto lygio, neslepia sektoriaus atstovai, bus vis sunkiau.
Rugsėjo pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva buvo patvirtintas Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodis. Jame, kaip skelbta ministerijos pranešime, „išgryninta ilgalaikė šio sektoriaus vystymo strategija ir numatytos konkrečios priemonės, skirtos talentams, investicijoms pritraukti bei verslo aplinkai ir infrastruktūrai gerinti“.
Kelrodyje daug tokių žodžių, kaip „įgyvendinti“, „skatinti“, „įtraukti“.
Bet pinigų nėra.
Kaip sako vienas verslininkas, vyrauja sena gera dvasia, kai verslas investuoja, kad įgyvendintų valdžios ambiciją, o valstybė surenka mokesčius. Anot jo, inovacijos pralaimi kovą dėl valstybės piniginės turinio, nes politinėje darbotvarkėje lūkesčių turi sveikatos ir krašto apsaugos sektoriai bei kiti, kaip antai mokytojai.
Deja, nepasinaudojama tuo, ką siūlo europiniai fondai.
„Gal kompetencijų stoka viduriniuose technokratų sluoksniuose? Nes kitos šalys sėkmingiau tuo naudojasi“, – svarsto vienos biotechnologijų įmonės vadovas.
Sveikatos apsaugos specialistai kartoja – įžengėme į pandemijų amžių. Tai reiškia, kad reikės ir vakcinų, ir naujų vaistų.
Tik, užuot kūręs naujas technologijas, kaip V. Bumelis sakė 2020 m., įsigydamas 5 ha žemės sklypą prie Molėtų plento, „užkasiau pinigus į žemę“. Kitos išeities nebuvo. Nei LEZuose, nei atokiau didmiesčių esančiose teritorijose biotechnologijų fabriko nepastatysi – nebūtų kam dirbti.
Vakar „Bio City“ statybų pradžios renginyje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad šiandien visi esame liudininkai naujos inovacijų eros, kuri prasideda biologijos ir technologijų sankirtoje.
Jis pridūrė, kad biotechnologijų miestelis ryškiau nei kuris kitas projektas įkūnija inovatyvios Lietuvos ekonomikos kryptį.
„Gyvybės mokslų srityje Lietuvos vardas pasaulyje minimas vis plačiau, o išskirtinis „Bio City“ įtvirtins mūsų šalies lyderystę“, – džiūgauja Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
V. Bumelis neslepia ieškantis investuotojų, kurie galėtų prisidėti prie projekto įgyvendinimo ir sėkmės.
„Verslo žinių“ nuomone, jei valstybės tarnautojai nesugeba „suvesti“ verslo su europiniais pinigais, kaip tai sugeba padaryti kitų šalių ministerijų darbuotojai, galėtų tokią paslaugą pirkti. Būtų dar geriau tai padaryti iš sutaupytų pinigų, kuriuos paprastai prieš naujus metus ministerijos skuba išleisti. Įvertinus kaštų ir naudos santykį, svarstyklės neabejotinai nusvirtų pastarosios pusėn.
