R. Starkuvienė. Taromatai Lietuvoje išnaikins ir prestižinį šampaną, ir „Beaujolais Nouveau“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas rengia pasiūlymą praplėsti taros depozito sistemą įtraukiant visų gėrimų, taip pat ir vyno, stiklinius butelius. Vieno sakinio įstatyme pakeitimas sukels milžiniškus pokyčius visoje taromatų sistemoje – 28 mln. butelių surinkimui bus reikalingos papildomos investicijos, reikės daugiau ploto, kils higienos aplink taromatus ir darbo saugos iššūkių. Apie tai girdime nemažai diskusijų. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kas priėmus įstatymo pakeitimą pasikeis vyno ir stipriųjų gėrimų rinkoje. Ko neteks Lietuvos vartotojai.

Taros depozito sistema remiasi specialiais brūkšniniais kodais (barkodais): kiekvienam produktui ir jo buteliui suteikiamas kodas, kurį nuskenavus taromatas grąžina užstatą. Barkodai turi atsirasti ant butelių etikečių (orginalių arba priklijuojant specialius lipdukus) prieš jiems pasirodant prekyboje.

Dabar egzistuojanti brūkšninio kodo suteikimo procedūra daugeliui prestižinio vyno butelių yra tokia brangi, kad neapsimoka nė galvoti apie tokio vyno importą į Lietuvą: barkodas suteikiamas tik pridavus 3 (tris!) tuščios taros butelius su kamšteliais USAD – užstato sistemos administratoriui. Reikalas tas, jog tuščių vyno butelių iš kai kurių gamintojų neįmanoma gauti, nes, pirma, – vynai importuojami iš Australijos, JAV, Čilės; antra – kai kurie vynai platinami tik per tarpininkus, taigi nėra jokių galimybių susisiekti su gamintoju. O kadangi tai – brangūs, kolekciniai vynai, gamintojai nelinkę siųsti tuščių butelių, vengdami padirbinėtojų. Į šią grupę patenka visi Bordo regiono vynai, dauguma geriausių Toskanos vynų, dalis Kalifornijos ir Australijos vynų. Ir, galiausiai, trečia, – prabangus vynas perkamas antrinėje rinkoje, aukcionuose.

Kadangi tučių butelių iš gamintojo neįmanoma gauti, juos belieka ištuštinti atsivežus į Lietuvą. Taigi tris butelius brangaus vyno (kainos siekia tūkstančius eurų) teks išpilti, kad ant likusių kelių butelių būtų galima užklijuoti 0,10 eurocentų vertės lipduką. Šis argumentas ypač aktualus didelio formato vyno buteliams. Jie ypatingai brangūs, jų gamintojai kiekvienai rinkai skiria labai mažą kiekį.

Pavyzdžiui, – 3 l talpos šampano „Cristal“ butelis kainuoja 2.900 Eur, o šimtamečiai konjakai dar brangesni. Net jei USAD‘ui reiktų priduoti vieną butelį tokio gėrimo, kaštai būtų nepakeliami ir platintojai jo nebesivežtų.

Barkodo suteikimo procedūra trunka iki mėnesio. Todėl dalies vynų, kurie pagal tradiciją suvartojami per kelias savaites nuo derliaus nuėmimo – prancūziškasis „Beaujolais Nouveau“ ar italų „Novello“ – nebūtų įmanoma atsivežti į Lietuvą, nes fiziškai neįmanoma sutvarkyti formalumų per tą laiką, kai prekiaujama šiuo vynu, t. y. lapkritį.

Dar vienas niuansas – ir gavus barkodą kiltų problemų, jei lipduką reiktų klijuoti ant butelių, supakuotų į popierių, celofaną arba dėžutę. Ardyti originalią pakuotę?

Butelį taromatas priima tik su nepažeistu barkodu. Tačiau dėl baltojo ir putojančio vyno saugojimo ir pateikimo specifikos iki 30% lipdukų būna pažeisti, nes, pirma, – laikant butelį drėgnoje patalpoje lipdukas nusilupa, apipelija, pasidaro neįskaitomas; antra, – prieš pateikiant vyną vėsinant jį ledų kibirėlyje, lipdukas nusilupa, ištęžta ir neretai tiesiog nuslysta nuo butelio. Tas pats atsitinka vyno butelį ištraukus iš šaldytuvo.

Taigi, jei siekdamas surinkti daugiau vienkartinės taros Seimas į depozito sistemą įtrauks ir vyno butelius, Lietuvoje tiesiog prastės importuojamo vyno kokybė. Jau nekalbant apie tai, kad augs vyno paruošimo prekybai kaštai, taigi vynas brangs; apklijuoti lipdukais buteliai nebegalės būti reeksportuoti; automatizacijos amžiuje Lietuvoje daugės rankų darbo; užsienio tiekėjai, nepatiriantys tokių reikalavimų, eilinį kartą įgaus pranašumą prieš Lietuvos verslą.

Komentaro autorė – Rasa Starkuvienė, „Vyno klubo“ vadovė ir bendraturtė