„Indulgencijos“ nugalės taršą?

Publikuota: 2021-11-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai – ekonomistai teigia, kad tai nebus efektyvi priemonė mažinti transporto priemonių taršą, kiti jį sieja tik su valdžios pasipinigavimu, dar treti siūlo peržiūrėti mokesčius, jei jau valdžia taikosi įvesti naujus.

Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas Aplinkos ministerijos (AM) valia pakeitė savo pirminę formą ir numato dar brangesnį taršių automobilių išlaikymą.

Naujoje redakcijoje ministerija paskelbė nusprendusi visiškai atsisakyti dabar galiojančio registracijos mokesčio – tai esą padaryta, „atsižvelgus į gautas pastabas ir kitų šalių patirtį“. Tačiau vieno mokesčio atsisakymas virto kitu – dvigubai didesniu ir ne vienkartiniu, o kasmetiniu.

Metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio. Mokestis atitinkamai didės pagal automobilio taršos parametrus – išmetamo anglies dioksido vertę (kurios bazinis tarifas dvigubinamas kompensuojant dėl naikinamo registracijos mokesčio prarastą poveikį) ir oro taršos koeficientą (variklio „Euro“ standartą).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Skelbiama, kad visa apimtimi automobilių taršos mokestis pradės galioti tik 2025 m. – iki 2023 d. sausio 1 d. visų apmokestintų automobilių savininkai mokės lengvatinį 50% tarifą. Numatoma ir kitokių lengvatų.

Saulius Šuminas, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pareigas einantis generalinio direktoriaus pavaduotojas, VŽ sako, kad būtent lengvatos dabar atrodo kaip vienas sudėtingiausių naujojo projekto administravimo dalykų. Kitas dabar matomas neefektyvus sprendimas yra formulės, kuriomis skaičiuojama gamintojo duomenų neturinčio automobilio tarša.

„Daugiausia klausimų kils mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako S. Šuminas. – Nes tame projekte yra daug išimčių. Jeigu jie projektuoja kažkokią skaitmeninę sistemą – joje turi būti ir tos išimtys. Čia atsiranda daug reikalų administratoriui.“

Jis pastebi, kad registracijos mokestis yra iki šiol taikomas daugybėje Europos šalių. Toks mokestis iki šiol yra ir Lietuvoje. S. Šumino nuomone, atsisakius šio apmokestinimo, „Regitrai“ neliks vieno didelio darbo. Tačiau atsiras naujų užduočių.

Ekonomistas Raimondas Kuodis nemano, kad naujasis mokestis mažins taršą – anot jo, AM siūlomas naujas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai.

R. Kuodis primena: taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai – kuo daugiau sudegini kuro, tuo daugiau ir sumoki.

„Bandoma įvesti tokį regresinį turto mokestį. Šis dalykas su tarša turi labai menkai ką bendro, nes taršos mokestis jau seniai egzistuoja, tai yra degalų akcizas. Jis puikiai koreliuoja su tais dalykais, kurie lemia taršą – kiek kilometrų nuvažiuoji, kokiu greičiu nuvažiuoji. (...) Išeis, kad žmonėms, kurie nuvažiuoja kokį tūkstantį kilometrų (...) su gana senu taršiu pasatu, gyvenantiems kaime, tai bus regresinis mokestis – jie mokės arti tūkstančio per metus, o tas miestietis, kuris laksto kas savaitgalį į Palangą dideliu greičiu, mokės mažiau“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė R. Kuodis.

Jis taip pat pažymi, kad ministerija, siūlydama priemones taršai mažinti, nekalba apie taršos pobūdį ir kur ji turėtų būti mažinama. Pasak ekonomisto, su šiais dalykais pasaulis įvairiai kovoja, pavyzdžiui, neleidžia seniems dyzeliams važiuoti į miestų centrus. Be to, yra ir kitų įvairių būdų, kaip kovoti su tarša.

Išties naivu manyti, kad įvedus kasmetinį automobilio naudojimo mokestį, dauguma žmonių persės į naujus automobilius – naudotus automobilius perka žmonės, kurie kol kas nepajėgia nusipirkti naujo „žirgo“. Ar pabrangus nenaujo automobilio išlaikymui jie kažkaip stebuklingai sugebės įpirkti naujesnį?

Dar naiviau manyti, kad pradėjus rinkti minėtą kasmetinį mokestį, sumažės oro tarša – juolab kad, kaip jau minėta, jis niekaip nesusijęs su rida. Daugiausia važinėjančiai ir atitinkamai daugiausia teršiančiai grupei nebus jokios paskatos teršti mažiau – kartą per metus susimokėjai ir gavai „indulgenciją“.

Tai koks yra tikrasis AM ir visos Vyriausybės tikslas?

Gal tiesiog vadinkime daiktus savo vardais – nereikia daug spėlioti, kad suprastum, jog po šia didesnio apmokestinimo iniciatyva slypi valdžios noras papildyti mokestinių įplaukų kraitę.

„Gerokai įdomesnė tema bus po 5-7 metų – kaip ir iš kur paimti biudžeto pajamas, kurias dabar surenka iš benzino ir dyzelio akcizų, kurios gerokai sumažės autoparkui tapus elektriniam. Ar elektrą brangins ir ten akcizus įves?“ – klausia VŽ skaitytojas.

„Taršos apmokestinimas bus priimtinesnis rinkėjams, jei bus pristatomas pakete kartu su poveikį žmonių finansams švelninančiais sprendimais – mažesniu gyventojų pajamų apmokestinimu ar tiksline parama skurdžiausiai gyvenantiems. Tai ypač aktualu dabar išaugus degalų, gamtinių dujų ir elektros kainoms. Juk žaliosios politikos tikslas yra ne didesnis apmokestinimas, bet žmonių paskatų rinktis mažiau taršią veiklą stiprinimas“, – sako Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius.

VŽ priduria: kodėl politikai, be kita ko, iš vadinamojo taršos mokesčio daro brangiai administruojamą griozdą – sudėtingą biudžeto pajamų įrankį su kažkokiomis apskaičiavimo formulėmis, o ne vienkartinę skatinimo priemonę rinktis ekologiškesnį automobilį, kaip turėtų būti ir yra daugelyje išsivysčiusių šalių.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Jei gali nedirbti – nedirbs 25

Regis, visa darbo rinka į lapkričio pabaigą sujudo busti iš užsitęsusio letargo miego. Tikriausiai jau nėra...

Verslo aplinka
2021.12.08
Sėdint ant galinės sėdynės vadelioti pražūtinga 3

Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretos retėja toliau – „valstiečiams“ vakar ranka pamojo, ko...

Verslo aplinka
2021.12.07
Norit paramos, sužaliuokit 8

„Verslo žinios“, norėdamos suteikti kuo daugiau pridėtinės vertės savo prenumeratoriams, pasiūlė naują...

Verslo aplinka
2021.12.06
Naujas Kremliaus hibridinis karas Europoje 6

Artėjant žiemai Kremlius pradeda Europai kelti problemų. Tarp naujausių Kremliaus machinacijų yra dujų karas...

Verslo aplinka
2021.12.05
Neringa ruošiasi 2022 m. sezonui – idėjos verslui 3

Puiku, kad Lietuva pradėjo aktyviai diskutuoti apie mūsų valstybės pažangos strategiją „Lietuvos 2050“.

Verslo aplinka
2021.12.05
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 6

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 15

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 7

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku