„Indulgencijos“ nugalės taršą?
Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas Aplinkos ministerijos (AM) valia pakeitė savo pirminę formą ir numato dar brangesnį taršių automobilių išlaikymą.
Naujoje redakcijoje ministerija paskelbė nusprendusi visiškai atsisakyti dabar galiojančio registracijos mokesčio – tai esą padaryta, „atsižvelgus į gautas pastabas ir kitų šalių patirtį“. Tačiau vieno mokesčio atsisakymas virto kitu – dvigubai didesniu ir ne vienkartiniu, o kasmetiniu.
Metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio. Mokestis atitinkamai didės pagal automobilio taršos parametrus – išmetamo anglies dioksido vertę (kurios bazinis tarifas dvigubinamas kompensuojant dėl naikinamo registracijos mokesčio prarastą poveikį) ir oro taršos koeficientą (variklio „Euro“ standartą).
Skelbiama, kad visa apimtimi automobilių taršos mokestis pradės galioti tik 2025 m. – iki 2023 d. sausio 1 d. visų apmokestintų automobilių savininkai mokės lengvatinį 50% tarifą. Numatoma ir kitokių lengvatų.
Saulius Šuminas, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pareigas einantis generalinio direktoriaus pavaduotojas, VŽ sako, kad būtent lengvatos dabar atrodo kaip vienas sudėtingiausių naujojo projekto administravimo dalykų. Kitas dabar matomas neefektyvus sprendimas yra formulės, kuriomis skaičiuojama gamintojo duomenų neturinčio automobilio tarša.
„Daugiausia klausimų kils mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako S. Šuminas. – Nes tame projekte yra daug išimčių. Jeigu jie projektuoja kažkokią skaitmeninę sistemą – joje turi būti ir tos išimtys. Čia atsiranda daug reikalų administratoriui.“
Jis pastebi, kad registracijos mokestis yra iki šiol taikomas daugybėje Europos šalių. Toks mokestis iki šiol yra ir Lietuvoje. S. Šumino nuomone, atsisakius šio apmokestinimo, „Regitrai“ neliks vieno didelio darbo. Tačiau atsiras naujų užduočių.
Ekonomistas Raimondas Kuodis nemano, kad naujasis mokestis mažins taršą – anot jo, AM siūlomas naujas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai.
R. Kuodis primena: taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai – kuo daugiau sudegini kuro, tuo daugiau ir sumoki.
„Bandoma įvesti tokį regresinį turto mokestį. Šis dalykas su tarša turi labai menkai ką bendro, nes taršos mokestis jau seniai egzistuoja, tai yra degalų akcizas. Jis puikiai koreliuoja su tais dalykais, kurie lemia taršą – kiek kilometrų nuvažiuoji, kokiu greičiu nuvažiuoji. (...) Išeis, kad žmonėms, kurie nuvažiuoja kokį tūkstantį kilometrų (...) su gana senu taršiu pasatu, gyvenantiems kaime, tai bus regresinis mokestis – jie mokės arti tūkstančio per metus, o tas miestietis, kuris laksto kas savaitgalį į Palangą dideliu greičiu, mokės mažiau“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė R. Kuodis.
Jis taip pat pažymi, kad ministerija, siūlydama priemones taršai mažinti, nekalba apie taršos pobūdį ir kur ji turėtų būti mažinama. Pasak ekonomisto, su šiais dalykais pasaulis įvairiai kovoja, pavyzdžiui, neleidžia seniems dyzeliams važiuoti į miestų centrus. Be to, yra ir kitų įvairių būdų, kaip kovoti su tarša.
Išties naivu manyti, kad įvedus kasmetinį automobilio naudojimo mokestį, dauguma žmonių persės į naujus automobilius – naudotus automobilius perka žmonės, kurie kol kas nepajėgia nusipirkti naujo „žirgo“. Ar pabrangus nenaujo automobilio išlaikymui jie kažkaip stebuklingai sugebės įpirkti naujesnį?
Dar naiviau manyti, kad pradėjus rinkti minėtą kasmetinį mokestį, sumažės oro tarša – juolab kad, kaip jau minėta, jis niekaip nesusijęs su rida. Daugiausia važinėjančiai ir atitinkamai daugiausia teršiančiai grupei nebus jokios paskatos teršti mažiau – kartą per metus susimokėjai ir gavai „indulgenciją“.
Tai koks yra tikrasis AM ir visos Vyriausybės tikslas?
Gal tiesiog vadinkime daiktus savo vardais – nereikia daug spėlioti, kad suprastum, jog po šia didesnio apmokestinimo iniciatyva slypi valdžios noras papildyti mokestinių įplaukų kraitę.
„Gerokai įdomesnė tema bus po 5-7 metų – kaip ir iš kur paimti biudžeto pajamas, kurias dabar surenka iš benzino ir dyzelio akcizų, kurios gerokai sumažės autoparkui tapus elektriniam. Ar elektrą brangins ir ten akcizus įves?“ – klausia VŽ skaitytojas.
„Taršos apmokestinimas bus priimtinesnis rinkėjams, jei bus pristatomas pakete kartu su poveikį žmonių finansams švelninančiais sprendimais – mažesniu gyventojų pajamų apmokestinimu ar tiksline parama skurdžiausiai gyvenantiems. Tai ypač aktualu dabar išaugus degalų, gamtinių dujų ir elektros kainoms. Juk žaliosios politikos tikslas yra ne didesnis apmokestinimas, bet žmonių paskatų rinktis mažiau taršią veiklą stiprinimas“, – sako Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius.
VŽ priduria: kodėl politikai, be kita ko, iš vadinamojo taršos mokesčio daro brangiai administruojamą griozdą – sudėtingą biudžeto pajamų įrankį su kažkokiomis apskaičiavimo formulėmis, o ne vienkartinę skatinimo priemonę rinktis ekologiškesnį automobilį, kaip turėtų būti ir yra daugelyje išsivysčiusių šalių.
