Populiarėjant vertikaliems ūkiams, mokslininkai šią idėją pritaikė krevetėms auginti

Jonas Žolobaila (kairėje) ir Gintautas Narvilas, Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės „AquaQLT“ vieni įkūrėjų. Akvilės Venckutės (VŽ) nuotr.

Pamatę dar neišnaudotą egzotišką akvakultūros nišą, Klaipėdos mokslininkai ėmė auginti krevetes. O po kelerių metų pažindinimosi su šia lepia rūšimi sukūrė ir efektyvesnį auginimo būdą – „krevečių bokštą“. Šiandien, bankrutavus krevečių auginimo fermai „Local Ocean“, ši eksperimentinė tyrimų laboratorija liko bene vienintelė krevečių augintoja Lietuvoje.

Praktika auginant krevetes ir vietos trūkumas lėmė idėją, kaip jas auginti efektyviau.
Mato tam tikrų klaidų, kodėl vienintelė krevečių augintoja Lietuvoje bankrutavo.
Norintiems investuoti į krevečių auginimą siūlo mokymus.

Tiesa, ne krevetės yra jų pagrindinis produktas, o pati technologija – tai daugiasluoksnis krevečių baseinas su maitinimo sistema, pavadinta „krevečių bokštu“ (arba angl. „Shrimp Tower“). Jai reikia mažiau žemės ploto, palyginti su standartinėmis vienasluoksnėmis talpyklomis, o tai sutaupo ir infrastruktūros išlaidų. Komanda jau yra padavusi paraišką patentuoti šią technologiją.