Sukčiai Lietuvoje tampa vis aktyvesni, bet šiemet išviliojo 1,5 mln. Eur mažiau
Kita vertus, išviliota suma maždaug 1,5 mln. Eur mažesnė nei atitinkamu laiku 2024 m.
„Sukčiavimų daugėja dėl sukčių aktyvumo, atsižvelgiant į tai, kad tai pelninga nusikalstama veika, tobulėja įrankiai nusikaltimams vykdyti, daugėja galimybių slėpti savo tapatybę“, – sako Jelena Sirgėdienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) atstovė.
Pasak jos, tam įtakos turi ir „skaitmeninis progresas“.
„Atsirado daugiau elektroninių parduotuvių, gyventojai daugiau bendrauja naudojadamiesi įvairiomis programėlėmis ir panašiai“, – teigia J. Sirgėdienė.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį policija dėl sukčiavimo pradėjo 2.654 ikiteisminius tyrimus. Palyginimui, 2024 m. per tą patį laikotarpį pradėti 2.389, 2023 m. – 2.055 ikitesiminiai tyrimai.
Tuo metu padaryta žala kiek sumenko – šiemet pavogta beveik 5,6 mln. Eur, o pernai – beveik 7 mln. Eur.
Pasak pareigūnės, tobulėja socialinės inžinerijos metodai: išnaudojama viešoje erdvėje esanti informacija, aktualijos, sukčiavimui panaudojama įvairi taktika – nuo baimės sukėlimo iki manipuliacijų patiklumu.
Valstybės kontrolės duomenimis, per visus 2024 m. Lietuvos gyventojai ir įmonės vien dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. Eur.
Savo ruožtu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras nurodo, kad realiai išvilioti bandyta dvigubai didesnę sumą – 35 mln. Eur.
Viena didžiausių išviliotų sumų
Pasak Kriminalinės policijos biuro atstovės, šiemet fiksuota ir viena didžiausių išviliotų sumų Lietuvoje.
Įtariamasis, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo daugiau nei 2,5 mln. Eur.
Atliktų kratų ir poėmių metu pas vyrą ir jo galimus bendrininkus paimta beveik 5 mln. Eur vertės virtualios valiutos ir per 700.000 Eur grynaisiais.
Bylos duomenimis, minėtas vyras susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvo sukūręs grupę, kurioje kartu su bendrininkais susitardavo atlikti prekių pirkimus iš „Amazon“.
Kuomet užsakytos prekės pasiekdavo „klientus“, jie, piktnaudžiaudami įsigytų prekių grąžinimo politikos taisyklėmis, pareikšdavo, kad jos neatkeliavo arba atkeliavo tik tuščia dėžė, tad pinigai būdavo grąžinami pirkėjui.
„Tai – beprecedentis sukčiavimo atvejis“, – teigė J. Sirgėdienė.
Populiariausia – telefonu
Policijos duomenimis, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoninis sukčiavimas, taip pat dažnai pasitelkiamos suklastotos bankų ir įvairių institucijų svetainės, imituojamas investavimas.
Telefoninius sukčiavimus pareigūnai skirsto į du tipus. Pirmasis – kai apsimetama mobiliojo ryšio operatorių, bankų, policijos, „Google“ ar kitų įstaigų darbuotojais. Antrasis – kai apsimetama artimuoju ar jo atstovu dėl tariamos avarijos, kurioje nukentėjo žmonės. Pastarąjį būdą pareigūnai vadina „Alio, mama“.
Anot pareigūnų, investiciniai sukčiai neapsiriboja tik vienkartiniu pinigų išviliojimu. Jie dažnai pratęsia apgaulę – pakartotinai susisiekia su nukentėjusiaisiais siūlydami tariamas pinigų išieškojimo ar sugrąžinimo paslaugas, kuriomis susiviliojus prarandama dar daugiau lėšų.
Dar du populiarūs apgaudinėjimo būdai – romantinis sukčiavimas ir sukčiavimas apsimetant įmonės vadovais.
Romantinis sukčiavimas dažniausiai būna nukreiptas prieš vyresnio amžiaus moteris, socialiniuose tinkluose ieškančias pažinčių. Sukčiai apsimeta tolimose šalyse esančiais gydytojais, aktoriais, aukšto rango kariškiais.
Įmonių vadovais apsimetantys sukčiai dažniausiai siunčia buhalterėms nurodymus pervesti pinigus į tariamų verslo partnerių sąskaitas.
„Kalbant apie fizinius asmenis, išviliojamos sumos kai kuriais atvejais siekė ir 100.000 Eur, ypač tais atvejais, kai aukos buvo įkalbintos parduoti nekilnojamąjį turtą ir perduoti už jį gautas lėšas“, – sakė J. Sirgėdienė.
Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad policininkais, bankų ir ir įvairių Lietuvos įstaigų darbuotojais apsimetantys sukčiai dažnai net nemoka lietuvių kalbos, šneka rusiškai. Tai vienas iš paprasčiausių būdų identifikuoti apgaulę. Vis tik net ir tokiais atvejais žmones patiki sukčiais.
Ryšio blokavimas – vos keliuose kalėjimuose
Anot pareigūnų, dalis sukčių veikia iš įkalinimo įstaigų.
VERSLO TRIBŪNA
Nors esamą šalies ekonominę situaciją ir savo pastarųjų mėnesių rezultatus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai vertina vidutiniškai, artimiausiu laikotarpiu jie tikisi geresnių dienų, dalis ketina didinti kainas. Tai parodė naujas pirmą kartą skelbiamas finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ indeksas, skirtas Lietuvos ekonominei būklei vertinti.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Nors Lietuvos rinka dažnai vadinama konservatyvia, pokyčiai akivaizdūs. Verslo rizikos pradedamos svarstyti valdybose, vis labiau atsigręžiama į prevenciją. Koks yra svarbiausias klausimas, nuo kurio turėtų prasidėti bet kurio verslo rizikų valdymas?
Kaip skelbia Valstybės kontrolė, šiuo metu kuriama bendra nacionalinė platforma, kurioje visos svarbiausios šalies institucijos turės pranešti apie įvykusius kibernetinius incidentus.
Šioje platformoje turėtų bendradarbiauti policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tai leis greičiau identifikuoti grėsmes, koordinuotai reaguoti į incidentus ir užtikrinti efektyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Be to, siekiant išvengti sukčiavimų, vykdomų tiesiai iš įkalinimo įstaigų, pradėta modernizuoti ir kalėjimų vidaus infrastruktūra.
Tačiau, Valstybės kontrolės žiniomis, nė viena iš šių iniciatyvų kol kas nėra visiškai įgyvendinta.
„Telefoninio ryšio blokavimo sistemos jau yra įdiegtos keliuose kalėjimuose, kur jos apima po kelis sektorius. Tai leidžia žymiai sumažinti neteisėto ryšio naudojimo galimybes“, – BNS nurodė Kalėjimų tarnybos atstovė Renata Maldūnienė.
Pasak jos, pradėjus šį projektą buvo planuota diegti 2G, 3G ir 4G tinklų kontrolės sistemas, tačiau „dėl sparčios technologijų kaitos šiandien aktualiausia yra 4G ir 5G ryšio kontrolė“.
„Šiuo metu tarnyba vertina rinkos galimybes ir laukia patikimų techninių sprendimų, užtikrinančių visų aktualių ryšio technologijų kontrolę, įskaitant ir 5G“, – teigė R. Maldūnienė.
