Seimas galutinai patvirtino dalį mokesčių reformos
Papildyta paskutiniu skirsniu
Nuo 2026 metų sausio 10% tarifu bus apmokestintos beveik visos ne gyvybės draudimo sutartys. Seimas antradienį priėmė tai numatantį Saugumo įnašo įstatymo projektą: už 104 balsavo parlamentarai, prieš buvo 11, o 15 politikų susilaikė.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad draudimo sutarčių apmokestinimas prisideda prie gynybos stiprinimo, todėl konservatoriai, pasak jos, remia tokį projektą.
Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad su šiuo mokesčiu pinigai gynybai paimami tik iš sąmoningų piliečių, kurie yra atsakingi ir draudžiasi, o „valstietis“ Valius Ąžuolas priekaištavo, kad vietoje Saugumo įnašo nepratęstas solidarumo mokestis, kuriuo kol kas apmokestinami bankai.
Mokesčio išimtys bus taikomos apdraudus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę bei pasėlius ir augalus, taip pat ūkinių gyvūnų sveikatą.
Seimas nepritarė, kad nuo mokesčio būtų atleistos žemės ūkio technikos, naudojamos žemės ūkio veikloje, draudimo sutartys.
Seimas taip pat nepritarė konservatorių siūlymui apmokestintų draudimo sutarčių liudijime nurodyti konkrečiai sutarčiai apskaičiuotą saugumo įnašo dydį.
Iš minimo įnašo surinktos pajamos pateks į Gynybos fondą.
Pelno mokestis didėja iki 17%
Standartinio pelno mokesčio tarifas nuo sausio didės 1 proc. punktu iki 17%, o lengvatinio – taip pat 1 proc. punktu iki 7%. Už tai numatančias Pelno mokesčio įstatymo pataisas balsavo 96 parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė aštuoni politikai.
Biudžeto pajamos iš mokesčių padidinimo bus skirtos krašto apsaugai.
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas tikino, jog dėl geopolitinės situacijos ekonomika neaugs tiek, kad atneštų gynybai pakankamai lėšų, todėl reikalingas mokesčių didinimas.
Prieš balsavęs „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad pataisomis siunčiama bloga žinia užsienio investuotojams, o liberalas Simonas Kairys teigė, kad didinamais mokesčiais Lietuva dalinama į dvi dalis.
Skaičiuojant pelno mokestį jis nebebus siejamas su įmonės darbuotojų skaičiumi – dešimčia žmonių.
Dabar smulkioms, iki 300.000 Eur pajamų per metus gaunančioms ir iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms taikomas 6% tarifas.
Smulkiajam verslui nuo vienerių iki dvejų metų prailgintas laikotarpis, per kurį naujai įregistruotų įmonių uždirbtam pelnui bus taikomas „nulinis“ pelno mokesčio tarifas.
Lengvatinis PVM tarifas didėja iki 12%, nebelieka lengvatos šildymui
Seimas antradienį taip pat panaikino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, o lengvatinį PVM tarifą nuo 9%, kuris galioja dabar, padidino iki 12%.
Tai reiškia, kad PVM didės apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o nuo sausio PVM šildymui sieks 21%.
Tiesa, knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifas sumažintas nuo 9 iki 5%.
Už tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio pataisas balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 19, o susilaikė 16 politikų.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad ne visi žmonės gyvena daugiabučiuose ir gauna lengvatą, pasak jo, tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose, ji netaikoma.
Prieš balsavęs „valstietis“ V. Ąžuolas piktinosi, kad valstybė viena ranka atims gyventojų pajamas, nes jiems reikės daugiau mokėti už šilumą, o kita duos kompensacijas.
Premjeras Gintautas Paluckas antradienį Seime žurnalistams sakė, kad pažeidžiamiausi gyventojai, kaip ir iki šiol, gaus kompensacijas šildymui, o jomis galės pasinaudoti daugiau žmonių.
„Gaus, kaip ir iki šiol, teisę į kompensaciją šildymui, ir atitinkamai ta teisė bus išplėsta peržiūrint tvarkas ir įvertinant tiek nuosavybės, tiek pajamų apimtis“, – teigė premjeras.
„Cukraus“ mokestis
Parlamentarai taip pat palaimino vadinamąjį cukraus mokestį – nuo 2026 metų akcizu būtų apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
UAB „Sapiegos klinika“ tęsia plėtrą – spalio 1 d. Vilniuje, „Hero“ verslo centre, duris atvers ketvirtoji dermatologijos ir plaukų klinika. Joje klientams bus siūlomas platus paslaugų spektras – nuo odos darinių diagnostikos iki estetinės medicinos procedūrų ir plaukų transplantacijos. Pasak bendrovės vadovės Kristinos Budnikienės, daugiau kaip 1 mln. Eur į naują įrangą investavęs klinikų tinklas auga orientuodamasi tik į kliniškai pagrįstas technologijas ir rezultatą iš esmės.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Už tokias Akcizų įstatymo pataisas balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.
Socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžė, kad pridėtinio cukraus yra ne tik gaiviuosiuose gėrimuose, tačiau, pasak jo, įstatymas turi tam tikrą ambiciją – stebėti, ar visuomenė sureaguos ir ims mažiau vartoti sveikatai kenkiančių gėrimų.
Tuo metu liberalas S. Gentvilas piktinosi, kad saldintų gėrimų apmokestinimu bloginami santykiai su JAV įmonėmis, gaminančiomis tokius gėrimus.
Saldintiems gėrimams, kurių 100-te mililitrų yra 2,5–8 gramai cukraus, nustatytas 7,4 cento litrui tarifas, o jeigu cukraus yra daugiau nei 8 gramai – 21 cento tarifas.
1,05 Eur už litrą arba 4,3 Eur už kilogramą tarifai bus taikomi gėrimų koncentratams.
Gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pavyzdžiui, iš vaisių ar pieno, nebus apmokestinti.
Seimas taip pat nesutiko nuo akcizo atleisti gėrimus, turinčius augalinės kilmės saldiklių.
Pajamos iš „cukraus“ mokesčio bus skirtos gynybai.
Ketvirtadienį Seimas rengiasi priimti nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimus.
„Geriau 500 mln. į Gynybos fondą, negu nė kiek“
Projektus, pajamos iš kurių bus skiriamos krašto apsaugai, parėmė opoziciniai konservatoriai.
Tuo metu opoziciniai liberalai antradienio rytą sakė nepalaikysiantys jokių mokesčių didinimo.
„Laikomės nuosekliai nuomonės, kad šis kelias neatneš didelės naudos gynybos finansavimui, stabdys ekonomiką ir nepritariame valdančiųjų pasirinktam metodui iš vienos kišenės perdėti į kitą“, – žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Premjeras G. Paluckas ragino palaikyti pokyčius.
„Jau geriau 500 mln. Eur į Gynybos fondą, negu nė kiek“, – Seime žurnalistams sakė jis.
Vyriausybė planavo, kad priėmus jos siūlytą mokesčių pakeitimų variantą jau kitais metais į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkti apie 280 mln. Eur , o 2027 metais – 552 mln. Eur.
Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai, bet šie skaičiai kiek keisis, nes nuo projektų pateikimo jie pakoreguoti Seime.
